Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad norint susikurti aukštą gyvenimo gerovę, žmogus turi mokėti priimti tinkamus sprendimus. Būtent geras sprendimų priėmimas, o suklydus – gebėjimas pripažinti klaidą ir iš jos pasimokyti, padeda tapti sėkmingu žmogumi.
Sprendimų priėmimas - tai vieno pasirinkimas iš kelių galimų. Juos atlikti mokomės nuo mažens. Kiek vaikui leidžiama pasirinkti vaikystėje nulemia tėvai, tačiau, jei tai daroma retai, paauglystėje tai gali prasiveržti maišto forma, todėl reikėtų leisti vaikui kuo dažniau priimti sprendimus pačiam ir išmokyti jį atsakyti už pasekmes, sakoma pranešime spaudai. Dažnai tėvai norėdami apsaugoti vaiką nuo nesėkmių priima sprendimus už jį, tačiau ko tada mokosi vaikas? Kad jis už nieką neatsako? Taip neturėtų būti. Tėvams reikėtų paaiškinti, kas vaiko laukia priėmus vienokį sprendimą ir kas kitokį, tačiau galutinį žodį turėtų tarti pats vaikas. Laikui bėgant vaikas pradeda suprasti, kad geras žmogaus sprendimo priėmimas priartina jį prie siekiamo tikslo, o netinkamas – nutolina, todėl prieš kažką rinkdamiesi reikia viską gerai apsvarstyti.
Sprendimų priėmimo būdai
Įsivaizduokime, kad Jūsų vaikas panoro užsiimti popamokine veikla, tačiau nežino, kuri sritis jam naudingiausia – šokių, sporto ar meno. Visa šeima norėdama padėti vaikui apsispręsti gali pasitelkti kelis metodus, kurie padės išsirinkti tinkamiausią variantą. Sprendimų medis. Tai būdas kurio metu ieškoma optimaliausio varianto. Piešiamas medis ir trys jo pagrindinės šakos, kuriose užrašomi veiklų sričių pavadinimai. Tuomet prie kiekvienos šakos piešiamos mažos šakutės su teigiamomis tos srities savybėmis. Pavyzdžiui: šokiai – laikysenos gerinimas, komandinė veikla, įvairūs kostiumai ir pan., sportas – aktyvumas, galima užsiimti tiek vienam, tiek su komanda, nebrangi apranga ir pan., menai – išliekamoji vertė, fantazijos lavinimas, terapinė veikla ir pan. Kuris medis užaugins daugiausia šakų, ta veikla ir verčiausia Jūsų dėmesio.
Prognozavimas
Kiekvienoje srityje vaikas turi daugiau ar mažiau patirties, tereikia ją prisiminti ir įvardinti. Prie kiekvieno galimo pasirinkimo reikėtų užrašyti jo teigiamas ir neigiamas savybes bei ateities prognozes, pvz., kokių pasiekimų, kurioje srityje vaikas gali pasiekti. Ten, kur matoma didžiausia sėkmės tikimybė, reikėtų ir eiti, nes kai vaikas patirs sėkmę, nenorės mesti pradėtos veiklos. Ir kas čia žino, galbūt pasitvirtins net pačios optimistiškiausios prognozės.
Intuicijos metodas
Pirmiausia vaikas turi įsivaizduoti save kurioje nors iš šių sričių. Ten, kur jis save regi aiškiausiai, gali slypėti atsakymas. Žinoma, prieš nuspręsdamas vaikas turi pagalvoti ir kokių kliūčių jam toje srityje gali kilti bei apmąstyti, kaip jis jas įveiks, pvz., sporte ir šokiuose galimos traumas, todėl reikia apsidrausti, nepatogi strateginė vieta – susitarti, kas nuveš į užsiėmimą ir pan. Tuomet vaikas gali „užsiprogramuoti“– tereikia ilgą laiką galvoti apie tą sritį ir stebėti savo mintis. Jei vienos srities vaizdiniai aplanko dažniau nei kitų, ją reikėtų ir pasirinkti.
Diskusija
Diskutuoti visada verta, ypač su skirtingo amžiaus žmonėmis, nes jie turi skirtingas patirtis. Vaikui reikėtų išklausyti visų nuomonės ir paieškoti tinkamiausio sprendimo. Tėvai galėtų pristatyti vaikams, kokius užsiėmimus jie yra lankę, kas jiems tuo metu juose patiko, o kas ne, galėtų parekomenduoti, kas tiktų jų vaikui pagal jos asmenines savybes, o šis tam galėtų pritarti arba ne. Juk ne veltui sakoma, kad diskusijose gimsta tiesa.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras pastebi, jog svarbu vaikus mokyti neskubėti priimant sprendimus bei įvertinti situaciją jausmais ir protu. Verta su vaikais išbandyti kuo įvairesnius sprendimų priėmimų metodus ir laikui bėgant vaikas nebijos priimti svarbių bei reikšmingų sprendimų, gebės pripažinti savo klaidas ir jas ištaisyti, o tai padės sulaukti pasisekimo tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityje.