​Kodėl svarbu ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi?

Pasitikėjimas – vienas iš svarbiausių gebėjimų šiandieniniame pasaulyje. Jis reikalingas bet kokiai sėkmingai veiklai vystyti. Pirmiausiai žmogus išmoksta pasitikėti kitais – artimaisiais, aplinkiniais, o po truputį ima suvokti ir savo pranašumus vienoje ar kitoje situacijoje. Suaugusieji suvokia pasitikėjimo svarbą vaiko gyvenime, tačiau jo ugdymas neretai apsiriboja paskatinamosiomis frazėmis „nebijok kalbėti prieš klasę“,  „drąsiai ir garsiai sakyk eilėraštį“, „bendrauk su kitais vaikais“, „būk drąsus“ ir t.t. Tačiau ar tikrai to pakanka? Kaip sako liaudies išmintis ,,lengva pasakyti, sunku padaryti“, ypač, jei vaikas jau yra patyręs nusivylimą savimi arba iš prigimties yra uždaro būdo. Tad kodėl reikia ugdyti vaiko pasitikėjimą ir kaip tai sėkmingai padaryti?

Pasitikėjimo savimi svarba

Pasitikėjimas – tai aukštos savivertės turėjimas, savo identiteto suvokimas. Nuo jo priklauso, kaip mes vertiname aplinkinį pasaulį. Jei žmogus nepasitiki savimi, jis negeba atsispirti kitų daromai įtakai ir spaudimui. Nuo pasitikėjimo savimi priklauso aplinkinio pasaulio suvokimas. Gerai save vertinantis žmogus pasaulį mato pozityviai, draugiškai, jei pasitikėjimo savimi trūksta, tai ir reakciją į aplinką – priešiška. Pozityviai nusiteikęs žmogus visuomet lengviau įveikia sunkumus, paprasčiau sprendžia problemines situacijas, o kartais jų net nepastebi. Savęs vertinimą žmogus formuoja visą gyvenimą, pradedant nuo vaikystės, tad labai svarbu, kaip tėvai auklėja savo atžalą, koks elgesys jiems būdingas: pagyrimai ir palaikymas ar atvirkščiai, kritika, peikimas? Tėvai neatsiejama vaiko savivertės kūrimo dalis, nes vaikas pirmiausiai save vertina per artimiausių žmonių girdimus vertinimus, vėliau vaikystėje ir paauglystėje vis didesnę svarbą įgyja bendraamžių ir draugų vertinimai. Žinoma, nereikėtų visos atsakomybės perkelti ant kitų pečių, jei pastebimas nepakankamas savivertės turėjimas, ją tikrai galima pakelti.

Saugi ir patogi aplinka

Pasitikėjimą savimi padeda formuoti atviras ir pagarbus bendravimas su aplinkiniais, teigiama bendravimo atmosfera. Labai svarbu, kad vaikas turėtų galimybę bendrauti su bendraamžiais neformalioje aplinkoje, tai padeda nugalėti baimes, rasti bendrų interesų ir užsimiršti apie tai, kas iki tol baugino kurti dialogą su aplinkiniais. Suaugusieji neturėtų trikdyti vaikų bendravimo, nes tai juos blaško, išmuša iš vėžių, todėl pajutę nesėkmę, bendraujantieji gali užsidaryti savyje. Suaugusiųjų priežiūros pakanka tiek, kad būtų stebima, ar komunikuojama ir elgiamasi pagarbiai.

Sėkmingam bendravimui įtaką daro ir tinkama aplinka. Svarbu, kad ji būtų jauki, neįpareigojanti, patogi. Neoficiali aplinka padeda lengviau reikšti savo mintis ir išgyvenimus. Galimybė patogiai įsitaisyti ant minkštų sėdmaišių gerokai palengvins bendravimą negu tiesus sėdėjimas ant kėdės, kuri kausto ir varžo sėdintįjį.

Stipriųjų vaiko savybių išskyrimas

Norint pakelti vaiko savivertę būtina atskleisti stipriąsias jo savybes. Pirmiausia reikia išmokti spręsti problemas, lavinti gebėjimus įveikti jį ištikusius sunkumus ir iššūkius. Suvokęs, kad nėra neišsprendžiamų dalykų, vaikas ar paauglys ims paprasčiau žiūrėti į visas savo problemas, nelaikys jų savyje. Susidorojus su vienu ar kitu iššūkiu ateina palengvėjimas. O atradus sritį, kurioje sekasi, auga ir pasitikėjimas savimi. Suaugusiesiems svarbu pastebėti net pačias mažiausias vaiko sėkmes, pasidžiaugti jo pažanga. Nuolatinis vaiko ar jaunuolio skatinimas, palaikymas ir džiaugimasis kartu išlaisvina ir atpalaiduoja jį. Suvokęs, kad turi pranašumo vienoje ar kitoje srityje, jaunas žmogus pamažu ima save geriau vertinti ir kitose situacijose, nebėra sau toks kritiškas.

Grįžtamasis ryšys

Pamačius pirmuosius vaiko laimėjimus nepakanka vieną kartą su juo pasidžiaugti ir galvoti, kad viskas, problemų nebeliko. Reikėtų nepamiršti nuolatos akcentuoti vaiko stipriąsias savybes. Bet kokiame ugdymo(si) procese reikalingas grįžtamasi ryšys, tad nepatingėkite aptarti tiek vaiko sėkmes, tiek nesėkmes. Po truputį reikia mokytis paprasčiau reaguoti į dalykus, kurie nepasisekė. Jei sėkmė ilgai neateina, nepamirškite vaiko ar paauglio girti už pastangas, jo darbą. Paaiškinkite, kaip svarbu, kad jis imasi veiklos, kaip juo džiaugiatės. Analizuokite vaiko veiklą kartu su juo, suteikite grįžtamąjį ryšį, aptarkite jo silpnąsias ir stipriąsias puses ir po truputį auginkite jo meilę sau.

Kokia veikla geriausiai padeda ugdyti vaiko savivertę?

Savivertei ugdyti ypač tinka meniniai, teatriniai užsiėmimai. Įvairių švenčių organizavimas, spektaklių kūrimas ir vaidyba išlaisvina vaiko asmenybę. Organizuojant bendrą projektą, kurio galutinis rezultatas priklauso nuo grupės žmonių, padeda vaikui po truputį įsitraukti į veiklą, nepalieka jo vieno. Komandinis darbas moko bendradarbiavimo, pasitikėjimo kitais dirbant kartu. O pasitikėjimą savimi geriausiai lavina pasirodymai scenoje, sėkmingai įgyvendintas projektas.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras primena kad, pasitikėjimo žmogus mokosi visą gyvenimą. Ir nors vaiko savigarbos ugdymas gali atrodyti kaip nelengvas įsipareigojimas tėvams, reikia suvokti jo svarbą tolimesniame vaiko gyvenime. Svarbu, kad kiekvienas vaikas ar jaunuolis kuo greičiau suvoktų, jog yra ypatingas ir pradėtų mylėti save tokį, koks jis yra, o aukštą savivertę turinčius žmones kur kas dažniau lydi ir sėkmė.

X
Prenumerata