Sušilus orams, vaikai su nekantrumu ima laukti vasaros atostogų ir, žinoma, maudynių. Tačiau tenka pripažinti, kad ne vienam iš jų vandens pramogos baigiasi ne ypač maloniais patyrimais. Ką byloja ir statistika – Lietuvoje skęstamumo rodikliai išlieka vieni didžiausių pasaulyje.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC) ne vienerius metus organizuoja įvairias plaukimo ir saugaus elgesio vandenyje programas bei renginius. Vieno iš jų – „plaukti NEskęsti“ renginio metu Lietuvos žvaigždės ryžosi nerti į baseiną ir išbandyti išgyvenimo vandenyje įgūdžius, pasidalinti savo asmeninėmis patirtimis.
Meilė vandeniui gimsta vaikystėje
Neretai vaikystėje užgimusi meilė vandens telkiniams niekur nedingsta ir suaugus. Štai muzikos grupės „Freaks on Floor” lyderis Justinas Jarutis prisimena, kad beveik visus vasaros savaitgalius su šeima ir draugais leisdavo prie Pyragių ežero. Būtent ten užgimė ir meilė banglentei: „Atsimenu, kaip tėčiui nuėmus burę nuo burlentės, atsigulęs vaizduodavau, jog plaukiu banglente.”
Vandens sportui ir, apskirtai, vandens stichijai neabejinga vestuvių planuotoja Laura Vagonė sako, kad jos santykiai su vandeniu nuo pat vaikystės buvo kuo geriausi. „Kaip ir visi vaikai galėdavau turkštis ežere ar jūroje iki pamėlynavimo. Iš pradžių išmokau nardyti, vėliau plaukti. Nors vaikystėje įgyti plaukimo įgūdžiai nebuvo visiškai taisyklingi, mano meilė vandeniui nuo to nesumažėjo. Dabar didelę dalį atostogų praleidžiu vandenyje, neretai su banglente, o pats šviežiausias nuotykis – plaukiojimas banglente Šri Lankoje kartu su didžiuliais vėžliais.“ – džiaugiasi Laura.
Jokios baimės vandens stichijai nejaučia dar viena „plaukti NEskęsti“ dalyvė, iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ įkūrėja Giedrė Valavičiūtė: „Plaukti, nardyti arba tiesiog ilsėtis plūduriuojant ant nugaros, jausti besvorį kūną – malonumai, su kuriais aš pati gyvenu ir vasarą, ir žiemą! Dar ir dabar brendant į jūrą, galvoje dažnai iškyla vaikystės prisiminimas: tėtis mane neša ant rankų gilyn į Baltiją, o bangos man atrodo tokios milžiniškos, lyg vaikiški cunamiai. Jau tada, vaikystėje, buvau pažindinama ne tik su vandens telkiniais, bet ir mokoma juose nardyt it žuvelė.”
Nori nugalėti vandens baimę? Mokykis plaukti!
Norint mėgautis vandens teikiamais malonumais, būtina viena sąlyga – reikia pažinti vandenį ir mokėti plaukti. Idealu, jei plaukimo įgūdžiai įgyjami dar vaikystėje, nes suaugusiam žmogui vandens baimę nugalėti gerokai sunkiau. Sveikos mitybos ir gyvensenos tinklaraštininkės Justinos Jarutės patirtis tai patvirtina: „Mano santykis su vandeniu yra sudėtingas… Esu skendusi net keletą kartų. Pavyzdžiui, mano mamytė per visą gyvenimą taip ir neišmoko plaukti, aš ir pati ant vandens laikytis išmokau tik penkiolikos. Įgūdžiai gerėjo, pradėjau jausti, kad nebebijau gylio, nors į tolimas keliones link ežero vidurio nesileisdavau niekada. Visada pasverdavau galimybes. Kai mano vyras pradėjo užsiiminėti banglenčių sportu, aš taip pat panorau pasikinkyti tą gražią didelę lentą. Taip dar labiau susidraugavau su vandeniu…”
Mokėti plaukti yra svarbu, tačiau viena yra demonstruoti puikią plaukimo techniką baseine, kur sąlygos visada idealios (vanduo šiltas, ramus, plūdurai visada pasiekiami ranka), o kas kita – plaukti sudėtingose situacijose. Sveikos gyvensenos mentorius Tadas Pocius plaukti išmoko būdamas dar vaikas, su treneriu, ir neslepia, kad būtent ši patirtis padėjo jam išsigelbėti vaikystėje patekus į duobę Baltijos jūroje.
Su vandens stichija geriau nejuokauti
Justinas Jarutis sako, kad ežeras, upė, jūra ar vandenynas – nėra baseinas. Vanduo – tai galinga stichija, kuriai taisykles nustato pati gamta. Būna, skęsta net ir geriausi plaukikai, todėl prieš neriant į vandens telkinį, būtina pažinti jo specifiką ir visada paisyti budinčių gelbėtojų rekomendacijų. „Nors vanduo nuo vaikystės buvo šalia, manęs niekas nemokė, kaip elgtis ežere, jūroje ar vandenyne. Tik pamėgęs banglenčių sportą supratau, kiek daug yra vandens judėjimo niuansų, kaip svarbu suprasti sroves, žinoti, kur lūš banga ir kaip atsirasti tinkamoje vietoje. Tokią analizę būtina atlikti kas kartą prieš lipant į vandenį,”– neabejoja Justinas.
„Vandenynas – ne juokas. Turi žinoti, kaip juda vanduo, – vyrui pritaria Justina ir priduria, – tikriausiai ne vienas banglentininkas galėtų papasakoti istorijų apie tai, kaip per keletą sekundžių buvo srovės pagautas ir nuneštas toli, kur yra labai pavojinga. Pernai tarp milžiniškų bangų ne savo noru teko pabuvoti ir man. Prieš panikai užliejant mano smegenis, dar spėjau susivokti ir prisiminti visas taisykles, visą vandenyno judėjimo teoriją, tad grįžti į krantą pasisekė gyvai.”
Nemaloniems nuotykiams tikrai nereikia vandenynų. Justina primena, kad Baltijos jūroje taip pat yra labai daug duobių, stiprių srovių, o vaikai skęsta net ant kranto, todėl ragina ir tėvus, ir vaikus į pažintį su vandeniu žiūrėti labai rimtai.