Lietuva maža, tačiau kontrastų čia netrūksta. Vos keliasdešimt kilometrų nuo sostinės yra vietovių, kur dažnas neskaito, nekalba, nesupranta lietuviškai, neturi nei noro, nei galimybių sekti Lietuvos naujienų, o dalis vyresniosios kartos, gimusių ne Lietuvoje, jaučiasi, tarsi gyventų čia laikinai ir svajoja kada nors grįžti į gimtąją šalį.
Emocinė ir fizinė žmogaus sveikata neabejotinai susijusios. Neigiamos emocijos dažnai iššaukia fizinius negalavimus, o jausdami skausmą retai kada jaučiamės laimingi. Vakarų pasaulyje vis didesnis dėmesys skiriamas vaiko emocinio intelekto lavinimui. Kas yra emocinis intelektas ir kodėl svarbu jį lavinti?
Kaip įkvėpti, uždegti, įgalinti jaunus žmones veikti, pasakoja jaunimo mentoriai – Zuzana Vojtekova iš Slovakijos, Cicerone Bosuioc iš Rumunijos ir Neli Kostadinova iš Bulgarijos. Skirtingose Europos šalyse moksleiviai ir jaunimas susiduria su panašiomis problemomis bei iššūkiais.
Mokslo metų pradžia mokiniams atneša ne tik džiugesio, bet ir įvairių iššūkių. Ypač daug nerimo patiria pirmaklasiai ar naują mokyklą pradedantys lankyti vaikai bei jų tėveliai. Keliaujant į dar nepažįstamą kolektyvą dažną mokinį kamuoja klausimas, kaip pritapti prie bendraamžių? Kaip padėti vaikui pritapti naujame kolektyve ir ką daryti nesėkmės atveju pataria psichologė ir mokymų lektorė Dalia Arestovičienė.
Neformalus ugdymas vaikams padeda įgyti ir lavinti kompetencijas, kurios gelbsti lengviau integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiais jos nariais. Dalyvaudami neformaliojo ugdymo veiklose jaunieji mūsų bičiuliai ne tik išmoksta tapyti, plaukti, vaidinti ar šokti, bet ir ugdo komunikacijos, savarankiškumo, atsakingumo, savirefleksijos gebėjimus.
Pozityvus mąstymas yra kur kas daugiau nei skardus juokas ar kitiems deklaruojamos optimistiškos nuostatos. Teigiamos mintys gali sukurti gyvenimo kokybę ir suformuoti įgūdžius, kurie tęsis tikrai ilgiau nei šypsena veide.
Kritinė mintis gimsta suabejojus vienokiais ar kitokiais reiškiniais. Tinkama klausimo formuluotė – įrankis, leisiantis logiškai įvertinti situaciją ir spręsti susidariusias problemas. Psichologai pastebi, kad kritinės minties ugdymas reikalingas jau ankstyvojoje vaikystėje. Tad kaip tai daryti tinkamai nuo mažumės?
Egzistuoja aibė kompetencijų, reikalingų tam, kad tinkamai išreikštume save, gebėtume susirasti draugų, galėtume bendradarbiauti su kolegomis, suvoktume mus supantį pasaulį, nuolat mokytumės ir mokytume kitus.
„Tam, kad įveiktumei priešą, turi su juo susidraugauti“ – teigia Lietuvos vaikų ir jaunimo centro užsiėmimo „Viešasis kalbėjimas“ vadovas, gebėjimų ugdymo programos „Kaleidoskopas“ dalyvis Algirdas Viltrakis. Ir noriai duoda patarimų, kaip paruošti puikią kalbą ir viešai prabilti nedrebančiu balsu :)
Daugybė nemotyvuotų, nesusikaupusių, užsisklendusių, nebendraujančių vaikų kasdien varsto mokyklų, darželių, būrelių duris. Ar jie galės gyventi visavertį, prasmingą gyvenimą, labai priklauso nuo šalia esančių žmonių: tėvų ir pedagogų.
Komentarai ()