Birželio 17 dieną, penktadienį, šalies mokytojus, ugdymo specialistus kviečiame į švietimo aktualijų konferenciją „Europos klimato iniciatyva: Kartu už darnią mokyklą“.
Kai mokyklas lankė dabartinių suaugusiųjų karta, apie socialinį-emocinį ugdymą dar niekas nekalbėjo. Ir neretai nurašydavo klasės išdykėlį („Nieko iš jo nebus“), nesigilindami į tokio elgesio priežastis. Netrukus toks ugdymas taps privalomas visose šalies mokyklose. Kodėl? Kodėl tokių įgūdžių prireikė būtent dabar ir ar jie nėra natūraliai įgyjami augant ir bendraujant?
Lietuva maža, tačiau kontrastų čia netrūksta. Vos keliasdešimt kilometrų nuo sostinės yra vietovių, kur dažnas neskaito, nekalba, nesupranta lietuviškai, neturi nei noro, nei galimybių sekti Lietuvos naujienų, o dalis vyresniosios kartos, gimusių ne Lietuvoje, jaučiasi, tarsi gyventų čia laikinai ir svajoja kada nors grįžti į gimtąją šalį.
Emocinė ir fizinė žmogaus sveikata neabejotinai susijusios. Neigiamos emocijos dažnai iššaukia fizinius negalavimus, o jausdami skausmą retai kada jaučiamės laimingi. Vakarų pasaulyje vis didesnis dėmesys skiriamas vaiko emocinio intelekto lavinimui. Kas yra emocinis intelektas ir kodėl svarbu jį lavinti?
Kaip įkvėpti, uždegti, įgalinti jaunus žmones veikti, pasakoja jaunimo mentoriai – Zuzana Vojtekova iš Slovakijos, Cicerone Bosuioc iš Rumunijos ir Neli Kostadinova iš Bulgarijos. Skirtingose Europos šalyse moksleiviai ir jaunimas susiduria su panašiomis problemomis bei iššūkiais.
Mokslo metų pradžia mokiniams atneša ne tik džiugesio, bet ir įvairių iššūkių. Ypač daug nerimo patiria pirmaklasiai ar naują mokyklą pradedantys lankyti vaikai bei jų tėveliai. Keliaujant į dar nepažįstamą kolektyvą dažną mokinį kamuoja klausimas, kaip pritapti prie bendraamžių? Kaip padėti vaikui pritapti naujame kolektyve ir ką daryti nesėkmės atveju pataria psichologė ir mokymų lektorė Dalia Arestovičienė.
Neformalus ugdymas vaikams padeda įgyti ir lavinti kompetencijas, kurios gelbsti lengviau integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiais jos nariais. Dalyvaudami neformaliojo ugdymo veiklose jaunieji mūsų bičiuliai ne tik išmoksta tapyti, plaukti, vaidinti ar šokti, bet ir ugdo komunikacijos, savarankiškumo, atsakingumo, savirefleksijos gebėjimus.
Pozityvus mąstymas yra kur kas daugiau nei skardus juokas ar kitiems deklaruojamos optimistiškos nuostatos. Teigiamos mintys gali sukurti gyvenimo kokybę ir suformuoti įgūdžius, kurie tęsis tikrai ilgiau nei šypsena veide.
Kritinė mintis gimsta suabejojus vienokiais ar kitokiais reiškiniais. Tinkama klausimo formuluotė – įrankis, leisiantis logiškai įvertinti situaciją ir spręsti susidariusias problemas. Psichologai pastebi, kad kritinės minties ugdymas reikalingas jau ankstyvojoje vaikystėje. Tad kaip tai daryti tinkamai nuo mažumės?
Egzistuoja aibė kompetencijų, reikalingų tam, kad tinkamai išreikštume save, gebėtume susirasti draugų, galėtume bendradarbiauti su kolegomis, suvoktume mus supantį pasaulį, nuolat mokytumės ir mokytume kitus.
Komentarai ()