Artėjant Europos kalbų dienai, jaunuosius kūrėjus iš mokyklų, darželių, būrelių kviečiame dalyvauti užsienio kalbomis parašytų kūrinių Iliustracijų kūrimo konkurse.
Organizuojame 3 grupių iš Ukrainos – SVJC projekto dalyvių – vizitus į Lietuvą. Su kiekviena grupe 2023 m. birželį atvyksta po 20 paauglių (12–16 m.) Ukrainos viduje perkeltų vaikų (viso 60) ir po 10 pedagogų (viso 30). Prisimindami dar 2014-aisiais Centro lankytojų parodytą supratimą ir palaikymą, priimant ukrainiečių vaikus iš karo paveiktų Rytų Ukrainos zonų, kviečiame Jus ir vėl atverti savo namų duris ir 2 naktims priimti Ulrainos vaikus.
Padėdami pedagogams integruoti darnaus vystymosi temas į ugdymo procesą ir pasiruošti Atnaujintų ugdymo programų įgyvendinimui, pagrindinio ugdymo mokytojus kviečiame į NEMOKAMAS kūrybines dirbtuves „Darnaus vystymosi temos ir kompetencijų raiška mokomuosiuose dalykuose“.
Vilniaus moksleivius, siekiančius savo pačių, savo kalsės bei visos visuomenės darnių pokyčių, kviečiame į neformalų kompetencijų turnyrą REALU TAPTI DARNIU!
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimo bei Ukrainos karo metinių sandūroje, kovo 9-ąją, atidarėme „Angelų sieną“, Kviečiame šeimas, būrelius, mokyklas prisidėti prie jos kūrimo.
Ar Jums rūpi, iš ko gaminami patiekalai darželio ar mokyklos valgyklėlėje? Gal pritrūkote idėjų, kaip temas apie tvarumą – darnų judėjimą, švarų orą – integruoti į matematiką, fiziką ar pasaulio pažinimą? Naująjį, jau aštuntąjį veiklos sezoną pradeda atsakingumo ir tvaraus elgesio įgūdžių programa „Darni Mokykla“.
Rugsėjo 26 d., Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) atidaryta vaikų ir jaunuolių iliustracijų konkurso, skirto Europos kalbų dienai paminėti, įspūdingiausių darbų paroda. Ji tęsis iki spalio 17 d. Kviečiame apsilankyti.
Artėjant Europos kalbų dienai, kurią minėsime 21-ąjį kartą, kviečiame iliustruoti užsienio kalba parašytus kūrinius ir dalyvauti konkurse.
Birželio 17 dieną, penktadienį, šalies mokytojus, ugdymo specialistus kviečiame į švietimo aktualijų konferenciją „Europos klimato iniciatyva: Kartu už darnią mokyklą“.
Kaip kurti mokyklą, kurioje gerai jaučiasi bei sėkmingai veikia vaikai ir mokytojai? Kaip prie šios sėkmės gali prisidėti socialinis emocinis ugdymas? Dvi dešimtys švietimo ekspertų apie tai kalbėjosi diskusijų festivalyje „Mokytojo balsas“.
Apie socialinį emocinį ugdymą – jo svarbą, kaitą, gerąsias patirtis Lietuvoje ir kitus svarbius dalykus – Delfi TV laidoje.
„Užteks žaisti, eik mokytis“ – nejau nebetikite žaidimo galia, jei tai karts nuo karto primenate savo vaikui? Kodėl žaidimas dažnai nuvertinamas ir klaidingai painiojamas su neatsakingumu, nerimtumu? Kam tada šis gebėjimas mums duotas?
Socialinis emocinis ugdymas – tai procesas, kurio metu mokomasi suvokti ir valdyti savo emocijas, išsikelti ir siekti pozityvių tikslų, sukurti ir išlaikyti ilgalaikius santykius su aplinkiniais ir kt. Viso to mokomasi atsižvelgiant į vaiko asmenybės ypatybes, nuostatas ir gebėjimus. Kaip integruoti šių įgūdžių lavinimą į ugdymo procesą?
Būti emocionaliu, išgyventi teigiamus ir neigiamus jausmus – normalu ir žmogiška. Psichologai teigia, kad visos emocijos yra geros ir reikalingos, tik kartais jas netinkamais būdais ištransliuojame į išorę, ypač, kai supykstame.
Didžioji dalis visų šiuolaikinių organizacijų remiasi horizontaliu veikimo modeliu, kurio pagrindas – grupinis, komandinis darbas, bendradarbiavimas, partnerystė ir nuolatinis mokymasis. Taip veikia suaugusiųjų pasaulis, bet ar tie patys principai galioja ir mokykloje? Ar būtina mokytis ir mokyti komandinio darbo?
Kiekvieno pedagogo tikslas – sėkminga pamoka, bet kad ir kas būtų užfiksuota pedagogo plane, vienas iš tikslų visuomet bus mokinio patiriama sėkmė. Kaip suorganizuoti sėkmingą pamoką ir įvertinti mokinio sėkmę joje?
Statistika rodo, kad 18,9 proc. berniukų ir 11,3 proc. mergaičių dėl elgesio mokykloje konfliktuoja su mokytojais, o net 80 proc. mokytojų prisipažįsta, kad yra bent kartą verkę mokykloje dėl tokio mokinių elgesio. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio konfliktai tarp mokinių ir mokytojų – neišvengiami, tačiau kaip pamažu ugdyti(s) mokykloje bendradarbiavimo kultūrą?
Kai mokyklas lankė dabartinių suaugusiųjų karta, apie socialinį-emocinį ugdymą dar niekas nekalbėjo. Ir neretai nurašydavo klasės išdykėlį („Nieko iš jo nebus“), nesigilindami į tokio elgesio priežastis. Netrukus toks ugdymas taps privalomas visose šalies mokyklose. Kodėl? Kodėl tokių įgūdžių prireikė būtent dabar ir ar jie nėra natūraliai įgyjami augant ir bendraujant?
Išgirdus žodį intelektas, klausimų dėl jo reikšmės nebekyla. O štai emocinis intelektas verčia stabtelėti ir susimąstyti – kas tai ir kodėl jį raginama lavinti nuo pat mažumės, kodėl apie jį kalbama vis dažniau. Emocinis intelektas, apibrėžiamas kaip gebėjimas suprasti savo ir kitų žmonių emocijas, ir jis tėvams, auginantiems vaikus, vis dar atrodo mažiau vertingas ir mažiau lemiantis sėkmingą ateitį, nei kognityvinis intelektas, grįstas žiniomis, mąstymu, atmintimi.
Emocinis intelektas daugeliui iš mūsų tėra tik populiari frazė, kuri dažnai skamba, bet nelabai aišku kas po ja slypi. Nemistifikuojant terminų - EQ yra gebėjimas suprasti save ir supančios aplinkos siunčiamus signalus bei adekvačiai į juos reaguoti. Vaikystėje tai ypatingai opi problema, nes mažieji dar tik bando pažinti save ir savo emocijas. Kaip mes, suaugusieji, galėtume jiems padėti?
Kūrybinės dirbtuvės
Socialinės akcijos
Debatai
Konkursai
Forumai
Protų kovos
Festivaliai
Jaunimo iniciatyvų skatinimas
Čempionatai
Apskritieji stalai
Susitikimai su ekspertais ir nuomonės lyderiais
Konferencijos
Komentarai ()