Mokymuisi palanki aplinka mokykloje. Kokia ji?


Mokykla – tai daugiau, nei konkrečių žinių įsisavinimas. Joje vaikai praleidžia net trečdalį kiekvienos darbo dienos, tad čia praleistas laikas turi didžiulį poveikį jaunos asmenybės formavimuisi. Mokyklos bendruomenė, aplinka, kurioje skleisis jaunosios kartos talentai, formuosis įvairūs įgūdžiai, kompetencijos turi būti psichologiškai jauki, skatinanti, palaikanti. Ne veltui mokykla vadinama antraisiais namais, tad ir namų jausmas čia neturėtų būti svetimas. 
Neretai tėvai ir mokytojai, prioritetą teikdami mokslo rezultatams, pro akis praleidžia tai, kaip ir kokioje aplinkoje tas mokymasis vyksta. Tuo labiau, kad geri testų rezultatai nieko nepasako, kaip vaikui seksis užaugus, kur kas svarbesniu jį auginančiu veiksniu bus socialinių gebėjimų ir emocinio supratingumo ugdymas, mokyklos mikroklimatas. Tad kaip kurti aplinką, kurioje vaikai jausis saugiais, pilnaverčiais, taip pat edukacinę aplinką, įgalinančią tobulėti, realizuoti save per mokymąsi.

Mokykla – bendras kūrinys 

Mokykloje tenka leisti laiką su tais, kurių nepasirinksi, tokiu atveju sutarti, rasti bendrą kalbą ir dar kurti bendruomeniškus santykius tikrai nelengva. Tai didelis iššūkis ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Grupėje reikia išmokti priimti kitus, sutarti ir laikytis susitarimų, klausyti ir dalintis, palaukti savo eilės, užleisti vietą, palaikyti draugiškus santykius, spręsti konfliktus, priimti etiškus sprendimus ir prisidėti prie bendruomenės gerovės. Kurti emociškai tvarius santykius mokykloje itin svarbu, nes santykiai yra mokymosi pagrindas, emocijos turi įtakos tam, kaip ir ko mokomės. Mokykla turi būti orientuota ne tik į mokinio pasiekimus, bet ir į mokykloje besiklostančius santykius. Mokymuisi palanki aplinka bus tik tada, kai kiekvienas mokykloje jausis savas, kai mokykla bus ne direktoriaus, ne mokytojų, o kiekvieno, kai bendruomeniškumas bus ne idėja, o realus jausmas.

Mokyklos aplinka turi būti saugi ir patenkinanti pagrindinius fiziologinius poreikius, rūpestinga, bendradarbiaujanti, palaikanti. Tačiau kuriant palankią atmosferą būtinos ne tik mokytojų ir mokyklos administracijos pastangos. Kaip ir namuose, taip ir mokykloje turi egzistuoti bendrai sutartos elgesio bei disciplinos taisyklės (ne nuleistos iš viršaus, bet priimtos bendruomenės), kurių taip pat laikosi visi. Nuostatai, instrukcijos, mokymo strategijos turi aiškiai apibrėžti mokyklos bendruomenės lūkesčius, nubrėžti elgesio gaires. Susitarimai padeda susiformuoti pagarbaus elgesio įpročius. Ir bendra mokyklos vizija, ir kiekvienos klasės taisyklės turi padėti kurti saugią mokymosi aplinką, rūpinimosi kitais tradiciją, mokyti konstruktyvių socialinių problemų sprendimų. 

Ypatingas mokytojo ir mokinio santykis


Psichologai nuolat primena tėvams apie tai, kad santykis su vaikais, grindžiamas valdovų ir jiems paklūstančių pavaldinių modeliu, nėra tinkamas ir emociškai auginantis. Gyvename demokratijos laikais, tad ir santykiai šeimoje turi remtis pavyzdžiu, kai visi šeimos nariai yra svarbūs, reikšmingi ir galintys prisidėti prie tvarių santykių kūrimo. Mokykla, ne išimtis, mokytojo ir mokinių tarpusavio ryšiuose taip pat neturėtų dominuoti diktatoriškas modelis. Tuo labiau, kad ne vienas tyrimas atskleidė tendencijas, kad mokykloje mokiniai jaučiasi laimingesni, labiau įsitraukia į mokymosi veiklas, geriau mokosi, jeigu jų santykiai su mokytojais yra geri. O gerus santykius mokiniai apibrėžia kaip sutarimą su daugeliu mokytojų, žinojimą, kad jiems rūpi gera mokinių savijauta, kad mokytojai išklauso, jei reikia, suteikia papildomos pagalbos ir, kas labai svarbu, elgiasi teisingai. Dominuojant tokiems santykiams mokiniai mokykloje jaučiasi esą laimingi, esantys savo vietoje ir patenkinti mokykla, nesijaučia joje vieniši, nesavi, nerandantys vietos. Mokiniams taip pat svarbus ir neformalus bendravimas su mokytoju, tiesiog žmogiškas santykis, formuojantis vyresnio žmogaus elgesio modelius, prisidedantis prie laimingumo, emocinio stabilumo, savęs vertinimo. Mokytojas turi būti savotiškas mokinio bičiulis, gebantis rasti bendra kalbą, mokantis ne moralizavimu, o savo pavyzdžiu. Geros atmosferos kūrimui svarbus ne tik mokytojo gebėjimas išsakyti savo nuomonę, bet ir pavyzdžio rodymas, kaip tolerantiškai reikėtų priimti kito nuomonę. Mokytojai taip pat pastebi, kad pamokos sėkmė priklauso nuo santykio su mokiniais. O pastarąjį kuria gebėjimas išklausyti ir išgirsti vienas kitą.


Aplinka, netoleruojanti patyčių

Palanki mokymuisi aplinka – tai aplinka be patyčių. Kiekvienas mokyklos bendruomenės narys turi mokėti atpažinti ir užkirsti joms kelią. Tam reikia nuolat kalbėti, priminti, supažindinti su problemų sprendimų strategijomis, taip pat skatinti ieškoti pagalbos tarp bendraamžių ir suaugusiųjų. 
Specialios programos bei mokymai turėtų vykti ne tik mokytojams, bet ir mokiniams, nes įvairūs tyrimai rodo, kad netikslinga orientuotis tik į pavienius patyčių atvejus ir dalyvius – didžiausią efektą duoda kryptingas ir sutelktas darbas įtraukiant visą bendruomenę. Sėkmingas patyčių prevencijos procesas turi susidėti iš besąlygiškos pagarbos bet kuriam asmeniui demonstravimo, taip pat sudarytos sąlygos nuolat stiprinti mokinių socialinį ir ir emocinį intelektą, įgyti kompetencijų, susijusių su savimone, savitvarda, socialiniu sąmoningumu, atsakingų sprendimų priėmimu ir tinkamais tarpusavio santykiais. Čia reikšmingos ir bendros mokyklos pastangos, ir atskirų klasių indėlis. Kiekviena klasė turėtų laikytis bendravimo taisyklių, kurias modeliuoti ir moderuoti turėtų padėti suaugusieji. Dar vienas labai svarbus patyčių prevencijos elementas klasėje – pažinti visus klasės draugus ir su jais užmegzti tinkamus santykius, nes, kaip žinia, net vienas draugas gali padėti išvengti patyčių. O bendruomeniškus santykius padeda kurti bendros neformaliosios klasės veiklos, bendri projektai, ekskursijos, žygiai ir klasės valandėlės.

Tvarus, pozityvus ir netoleruojantis patyčių klimatas mokykloje lemia ne tik geresnius santykius, bet ir geresnius mokinių akademinius pasiekimus. Tokioje aplinkoje auga atsakingesni, aktyvesni, produktyvesni bendruomenės ir visuomenės nariai. Kai mokykloje vaikai jaučiasi saugūs, vertingi, įvertinti, gerbiami – padidėja jų mokymosi efektyvumas ir priklausymo mokyklos bendruomenei jausmas.

X
Prenumerata