Kaip išmokti plaukti ir nenuskęsti mokant?

Ar žinote, kad tik kas penktas Lietuvos gyventojas moka plaukti? Pagal prigimtį, mes žmonės,  esame sausumos gyventojai, todėl gimstame nemokėdami plaukti. Gebėjimą plaukti reikia skatinti ir ugdyti. Pirmieji mokytojai turėtų būti tėvai nes tik nuo jų priklauso, ar vaikai mokės plaukti, džiaugsis vandens malonumais, bus laisvi ir linksmi prie vandens, o svarbiausia – saugūs. Šiuolaikinis žmogus privalo mokėti plaukti, o tėvų pareiga yra suteikti savo vaikams tokią galimybę. Apie tai kalbėjo ir patarimų davė mūsų plaukimo vadovės Žana Skridlienė ir Simona Sigariova. Jos aptarė tris svarbius klausimus:

  1. Kokios savybės ir faktoriai didina saugumą vandenyje? Kodėl reikia mokėti plaukti?
  2. Ką tėveliai gali padaryti dėl savo vaikų gerovės prie vandens? Kaip išmokyti plaukti?
  3. Ką daryti nelaimės vandenyje atveju? Koks turėtų būti tėvų neįkainojamas indelis šiame procese?

Svarbu suprasti, kad plaukimas, tai ne tik malonumas, bet gyvybiškai svarbus įgūdis. Priežasčių, kodėl mūsų vaikai turi išmokti plaukti yra daug, bet svarbiausia – saugumas. Paplūdimiai, upės, ežerai yra vasaros gyvenimo linksmybių dalis, todėl mokymasis plaukti yra esminė skestamumo prevencijos dedamoji ir turėtų būti toks pats svarbus aspektas, kaip mokymasis skaityti ir rašyti.

Kokie faktoriai didina saugumą vandenyje?

  • Plūduriavimas – tvirtas pagrindas ir esminis mokymosi plaukti elementas, gyvybiškai svarbus ir būtinas įgūdis. Gebėjimas plūduriuoti svarbus staiga atsidūrus vandenyje, kai reikia apsiraminti, sugalvoti veiksmų planą ar laukti pagalbos.
  • Kvėpavimo kontrolė – svarbu mokėti sulaikyti kvėpavimą paneriant po vandeniu, gebėti įkvėpti / iškvėpti, ritmingai kvėpuoti.
  • Savitvarda, šalto proto išlaikymas, gebėjimas nepanikuoti. Kaip ir bet kokioje kritinėje situacijoje, taip ypatingai ir skęstant, labai svarbu yra išlikti šalto proto ir juo vadovautis.
  • Ištvermė padės ilgiau išsilaikyti ant vandens ar plaukti. Ją lengviau issiugdyti treniruojantis.
  • Itin svarbu, kad tėvai žinotų kur yra jų vaikas. Tam reikia ugdyti vaiko pasitikėjimą tėvais, jog vaikas nebijotų tėvams pasakyti tikslios savo buvimo vietos. O taip pat ir suaugę, išsiruošę vykti prie vandens telkinių (ypač vieni) turėtų artimiesiems pranešti kur tiksliai bus ir kada planuoja sugrįžti.
  • Saugumo kompetencija – gebėjimas pritaikyti teorines žinias ir praktinius įgūdžius pavojingoje situacijoje, nepasimesti ir išgyventi.
  • Šiuolaikinės technologijos leidžiančios nustatyti žmogaus buvimo vietą padės gelbėtojams surasti vandenyje esantį žmogų.
  • O svarbiausia nutikus nelaimei yra neprarasti vilties, tikėti, kad pavyks išsigelbėti ir grįžti namo pas artimuosius. Trenerė Žana juokauja, kad net omarai skęstančio Titaniko akvariumuose išsigelbėjo, todėl viltis visada yra.

Nelaimingi atsitikimai užklumpa netikėtai, todėl turime būti jiems pasiruošę. Svarbu ne tik mokėti plaukti, bet ir realiai įvertinti savo jėgas, žinant pavojus ir savipagalbos būdus. Plaukimo pamokose siekiama kiekvieną asmenį išmokyti taisyklingai plaukti, nes gera technika yra lengvo plaukimo pagrindas ir galimybė plaukti ilgai, be nuovargio.

Ką turėtų žinoti tėvai apie plaukimą?

  1. Išmokite plaukti patys. Nemokantys plaukti tėvai augina nemokančius plaukti vaikus. Įtraukite plaukimo aktyvumą į šeimos laisvalaikį. Vaikai mieliau mėgdžioja tėvus nei klauso jų nurodymų.
  2. Reikėtų vengti gąsdinančių frazių, tokių kaip „nelipk“, „nuskęsi“ ir pan. nes jos tik atgraso vaiką nuo vandens, vietoj to, jog skatintų mokytis jame saugiai elgtis.
  3. Pirmoji vaikų pažintis su vandeniu turėtų būti džiaugsminga, pasiekiama žaidimų forma.
  4. Dušo galia – labiausiai neišnaudota priemonė pripratimui prie vandens. Paverskite maudynių laiką ne tik maudynėmis, bet ir linksmu užsiėmimu. Žaiskite su vaikais vonioje ar duše, taip jie jau nuo mažų dienų pratinsis prie vandens ir išmoks nebijoti jame būti.
  5. Iki 4–ių metų vaikams sunku vykdyti mokytojų nurodymus, sulaikyti dėmesį, prisiminti ką išmoksta, todėl tėvai yra pagrindiniai jų plaukimo treneriai. Vaiko paruošimas iki baseino pamokų turi būti malonus, džiaugsmingas, toks, jog vaikas norėtų pliuškentis, toliau mokytis plaukti, užsiimti vandenyje ir neturėtų nepagrįstos baimės skęsti.
  6. Yra normalu nerimauti ir bijoti aplinkos, kurioje mes nepratę būti, bet laikas ir nuoseklumas labai padeda apsiprasti ir nugalėti vandens baimes.
  7. Reikėtų nepamiršti, kad mokymasis plaukti yra procesas, o ne įvykis, lygiai toks pats, kaip ir išmokimas vaikščioti. Viskas vyksta savu tempu, kurio nereikia spartinti nes procesas yra toks pats malonus, o gal net labiau, nei tikslo siekimas. Kiekvienam šį įgūdį įgyti užtrunka skirtingai laiko.

Trenerės atkreipia dėmesį, kad atvirkščiai nei suaugę, vaikai skęsta tyliai, nes pirminis jų impulsas būna įkvėpti oro, o ne šauktis pagalbos. Tėvų pareiga yra aktyviai prižiūrėti vaiką esantį vandenyje, būti nuo vaiko per ištiestą ranką, kad jei kas nutiktų, galėtų nedelsiant padėti. Nereikėtų suteikti atsakomybės gelbėtojams ar vyresniems asmenims esantiems aplink nes prižiūrėti vaiką nėrą jų pareiga. Taip pat tėvai turėtų ignoruoti mobilujį telefoną ar kitus trigdžius, sutelkti dėmesį į vandenyje esantį mažametį.

Ką reikėtų daryti pastebėjus skęstantį žmogų?

  • Garsiai šaukti, atkreipti visų dėmesį.
  • Skambinti 112, su konkrečiu nurodymu, miestu ir vieta, kad gelbėtojai žinotų kur tiksliai atvykti.
  • Jei šalia nėra aplinkinių, o pastebėjote skęstantį, jokiais būdais nepulti į vandenį, o pirmiausia įvertinti aplinkybes ir galimybes. Stengtis bandyti padėti kitomis priemonėmis, daiktais, drabužiais, šaka. Mesti surištų rūbų juostą, kad skęstantis galėtų įsikibti. Jei nepakanka drabužių juostos ar šakos ilgio ir žmogus yra toliau, įvertint situaciją, priplaukt arčiau nebent su kažkokiu daiktu, už kurio žmogus galėtų užsikabinti, tačiau jį paduoti be kontakto. Raminti žmogų ir palaikyt morališkai.
  • Jei išgelbėjus žmogų, jis guli be sąmonės ir sugebate, atlikite dirbtinį kvėpavimą. Be abejonės, kuo skubiau kvieskite greitąją pagalbą.

Palankiausios sąlygos išmokti plaukti yra baseine, kuriame dirba specialistai, žinantys kaip tinkamiausiai išmokyti vaikus ir jaunuolius plaukti. Baseine išmokstama plaukti techniškai 4–iais plaukimo stiliais, plūduriuoti, vertinti situacijas, nerti, orientuotis po vandeniu. Lavinama technika, kurią naudojant galima plaukti eikvojant mažiausiai jėgų, efektyviai ir lengvai judėti vandeniu. Mažus vaikus išmokyti plaukti yra lengviau nei suaugusius, tačiau su laiku gali išmokti visi. Verta paminėti, kad net ir išmokus plaukti baseine, to gali nepakakti kituose vandens telkiniuose. Svarbu žinoti kiekvieno vandens telkinio pavojus.

Įdomu tai, kad Lietuvoje pagal nustatytus normatyvus mokantis plaukti žmogus turėtų gebėti nuplaukti 200 m ir išsilaikyti plūduriuojant 20 min. Deja, Lietuvoje vis dar populiariausias plaukimo būdas yra „šuniuku“, kuris yra neracionalus ir varginantis, todėl manančių, kad moka plaukti yra daugiau, nei realiai mokančių.

Nuo mažens mokantis plaukti ir pratinantis prie vandens laikas leidžiamas vandenyje taps malonesnis ir saugesnis. Pirmuosius sąlyčius su vandens pramogomis patiriame dar būdami visai maži vaikai, todėl labai svarbu, kad tėvai nuo ankstyvų vaiko dienų rodytų teigiamo elgesio pavyzdį vandenyje ir suteiktų pirmąsias pamokas apie laiką praleižimą vandeny.

X
Prenumerata