Egzistuoja aibė kompetencijų, reikalingų tam, kad tinkamai išreikštume save, gebėtume susirasti draugų, galėtume bendradarbiauti su kolegomis, suvoktume mus supantį pasaulį, nuolat mokytumės ir mokytume kitus.
Šie gebėjimai pradedami ugdyti jau vaikystėje, tačiau apie kritinio mąstymo svarbą vaiko raidai neretai pamirštama tiek namuose, tiek mokykloje. Kritika daugeliui mūsų asocijuojasi su negatyviomis emocijomis ir išgyvenimais. Neretai kritika painiojama su patyčiomis, pašaipomis ar užgauliojimu. Tačiau kritinis mąstymas, objektyvi kritika nėra tapatu ką tik įvardintiems reiškiniams. Kritinį mąstymą reikėtų įsisąmoninti kaip įgūdį vertinti žmones, procesus, aplinką remiantis faktais ir pagrįsta informacija, nepamirštant išlaikyti pagarbos sau ir kitiems.
Tad kodėl verta lavinti, o ne slopinti kritinį vaikų mąstymą?
1. Vaikas, kurio mąstymo gebėjimai nėra varžomi išankstinių nusistatymų ir normų, vystosi kaip laisva savo teises ir pareigas žinanti asmenybė.
2. Aplinkos refleksija padeda skleistis kitoms kompetencijoms: saviraiškai bei savarankiškumui.
3. Kritinis mąstymas ir iš jo kylančios abejonės žadina vaiko smalsumą ir žingeidumą.
4. Argumentuota kritika, lavina vaiko loginį mąstymą ir sklandžią idėjų raišką.
5. Kritiškos įžvalgos – nuolat ieškančio ir nestandartiškai pasaulį interpretuojančio subjekto skiriamieji bruožai.
6. Įžvalgumo skatinimas ugdo atvirą ir tolerantišką asmenybę.
7. Kritiškai mąstantis vaikas – kuriantis ir alternatyvių problemų sprendimų būdų ieškantis žmogus.
Pasak V. G. Sunner, Jeilio universiteto profesoriaus, „gebėjimas kritiškai mąstyti yra ugdymo ir mokymo pasekmė...todėl vyrai ir moterys turėtų būti mokomi kritiškai mąstyti. Tai vienintelė mūsų garantija prieš paklydimus, apgaules, prietarus ir neteisingą pačių savęs ir savo žemiškosios egzistencijos suvokimą. Ugdymas yra geras tiek, kiek jis suteikia gerai išlavintą gebėjimą kritiškai mąstyti... kas, galima neklystamai pasakyti, paverčia sąmoningais piliečiais.“
Kitaip tariant, kritinės minties lavinimas – viena svarbiausių kompetencijų, kurios kryptingu ugdymu turėtų būti suinteresuoti tiek tėvai, tiek mokykla, tiek valstybė bendrąja prasme, nes kritiškai mąstantis vaikas – tvarios, atviros ir atsakingos visuomenės pagrindas.