Kodėl svarbu ugdyti mokinių emocinį intelektą ir kaip tai daryti?

Emocinė ir fizinė žmogaus sveikata neabejotinai susijusios ir jei kad nors atsitinka vienai sričiai – paveikiama ir kita.. Neigiamos emocijos dažnai iššaukia fizinius negalavimus, pavyzdžiui įtampa – galvos ar skrandžio negalavimus, o jausdami skausmą retai kada jaučiamės laimingi. 
Pasaulio sveikatos organizacija sveikatą apibrėžia kaip visišką fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės būseną. Vakarų pasaulyje vis didesnis dėmesys skiriamas vaiko emocinio intelekto lavinimui. 

Kas yra emocinis intelektas ir kodėl svarbu  jį lavinti?

Emocinis intelektas nėra naujas dalykas. Anksčiau jį buvo įprasta vadinti žmogaus branda, išmintimi ar psichine sveikata.
Emocinis intelektas – tai žmogaus asmeninės ir tarpasmeninės kompetencijos, kurios padeda užtikrinti emocinį ir dvasinį žmogaus atsparumą ir leidžia išgyventi įvairius jausmus: džiaugsmą, nusivylimą, skausmą, liūdesį, praradimą bei kt. Siekdami užauginti žmogų su aukštu emociniu intelektu turime lavinti keturis pagrindinius gerovės aspektus: protinį, fizinį, emocinį ir dvasinį. Ilgą laiką mokykloje didžiausias dėmesys buvo kreipiamas tik į protinių ir fizinių gebėjimų lavinimą, šiek tiek mažiau į – dvasinį, o emociniam intelektui beveik neskiriama visai jokio dėmesio. Džiugu, kad dabartiniai mokytojai tampa vis labiau emociškai raštingi. Suprasdami darnos ir harmonijos visame kame svarbą, jie siekia ugdyti mokinių emocinį intelektą.

Kuo aukštas emocinis intelektas naudingas pačiam mokiniui?

Žymiausias emocinio intelekto tyrėjas Steve Nealas išskiria septyniolika emociniam intelektui būdingų asmeninių ir tarpasmeninių kompetencijų.. 
•  Vertėtų paminėti tai, kad aukštas emocinis intelektas padeda mokiniui suvaldyti stresą bei atpažinti savo jausmus. Pajutus neigiamų emocijų bangą, galima laiku užkirsti joms kelią, nekonfliktuoti su aplinkiniais. Streso suvaldymas skatina  pozityvumą ir leidžia pasiekti geresnių rezultatų. 
• Mokinys su išlavintu emociniu intelektu moka išlaikyti pusiausvyrą – sugeba racionaliai paskirstyti savo laiko ir energijos resursus įvairioms sritims (darbui, mokslams, laisvalaikiui, sportui ir kt.) nepakenkiant savo sveikatai. Pozityviai nusiteikęs ir nepavargęs jaunas žmogus visada atviresnis pokyčiams, iššūkiams labiau pasitikiti savo jėgomis ir drąsiai išbando naujas veiklas, tačiau nepraranda savo autentiškumo ir visada išlieka savimi. 
•  Vaikas su aukštu emociniu intelektu nepasiduos kitų  žmonių įtakai ir bus ištikimas pats sau. Jis visada mokės įvertinti savo veiksmus, aktyviai reflektuodamas pasidarys išvadas ir toliau galės sėkmingai judėti savo užsibrėžtų tikslų link. 
•  Gerai išlavintas emocinis intelektas padeda žmogui sugyventi su pačiu savimi ir atsakyti į klausimas, kas aš esu, ko noriu, kur einu ir kaip man to sėkmingai pasiekti.

Kuo mokinių aukštas emocinis intelektas naudingas aplinkiniams?

Žvelgiant į emociniam intelektui būdingas tarpasmenines kompetencijas, verta paminėti, jog gebantis valdyti savo emocijas ir mokantis suprasti kitus mokinys yra patikimas. Jis nėra impulsyvus, moka susivaldyti ribinėse situacijose, todėl mažiau konfliktuoja su aplinkiniais.  Aukšto emocinio intelekto mokinys visada išklausys ir šalia esantį, gebės įsijausti į jo jausmus ir taip suvaldyti konfliktą. 
Tokie mokiniai pasižymi atvirumu, mokejimu įvardinti, kaip jie jaučiasi, todėl mokytojui nereikia spėlioti apie vaiko emocinę būklę. 
Emociškai raštingi vaikai puikiai gali dirbti grupėmis, jiems sekasi bendradarbiauti su kitais ir esant reikalui juos paremti. Tokie vaikai moka efektyviai padėti ir palaikyti šalia esantįjį. Tai  visai vaiko, ypač paauglio aplinkai daug lengviau dirbti ir bendradarbiauti su emociškai išsilavinusiu vaiku, nes taip galima pasiekti geresnių rezultatų. Mokytojas turi lavinti emocinį vaiko intelektą, nes taip padės ne tik pačiam vaikui, bet ir visai jo aplinkai, o kartu ir sau.

Kaip lavinti mokinių emocinį intelektą?

  • Viskas prasideda nuo paprastų klausimų ir atvirų pokalbių. Mokytojas tik įėjęs į klasę pajaučia jos mikroklimatą. Jei jis yra neigiamas – vaikai susipykę, nusiminę, įsiaudrinę – pamokos net neverta pradėti, nes ji neduos jokios naudos. Vaikų mintys suksisapie jų jausmus, o ne apie perteikiamą informaciją. Kiekvienos pamokos pradžioje paklauskite, kaip jaučiasi Jūsų mokiniai. Jei matote, kad jie nori  kalbėti, leiskite jiems tai daryti. Juk tai komplimentas jums – vaikai jumis pasitiki, todėl nori pasidalinti savo emocijomis. Jei visgi mokiniai nekalba, bet matote, kad to labai reikia, prakalbinti juos gali padėti emociniai veideliai, emocinės kortos, nuotaikos laikrodis, nukreipiamieji klausimai ir kt. Turėkite  paruoštukių, kurias prireikus galėsite panaudoti. Tik „susitvarkę“ mikroklimatą, Jūs galėsite vesti pamokas. Taip Jūs nejausite streso, o ir vaikai ramiau dirbs. Saugus emocinis klimatas leidžia užmegzti glaudesnį santykį su vaikais, todėl kiekvienoje pamokoje skirkite bent kelias minutes emocinio intelekto lavinimui ir nustebsite, kaip pagerės Jūsų mokinių mokymosi rezultatai.
  • Įtraukite mokinius į klasės reikalų sprendimą. Su savo auklėtiniais renkite rytinius pasitarimus, prieš pamokas aptardami svarbiausius klasės reiklaus tokius, kaip  budėjimo grafikas, artėjanti ekskursija, gimtadienių ar švenčių tradicijos, tėvų susirinkimo organizacvinas. Tokie rytiniai reikalai padeda kurti draugišką, pasitikėjimu grįstą atmosferą bei ugdo jaunosios kartos atsakingo elgesio ir pagarbaus bendravimo įgūdžius, kurie yra neatsiejama emocinio intelekto dalis.
  • Skatinkite netradicinį mastymą, kūrybiškumą, iniciatyvą. Būtent šios savybės padeda įveikti pyktį ar frustraciją ir į problemą pažvelgti plačiau, kitu kampu bei rasti naują, kitokį jos sprendimą.
  • Skatinkite rašyti asmeninius dienoraščius. Ši puiki priemonė ne tik ugdo minčių dėstymo sklandumą, be tir leidžianti geriau pažinti savo jausmus, būsenas, poelgių priežastis. 
X
Prenumerata