Skendimų skaičiai, lyginant su praėjusiais metais, Lietuvoje išlieka labai dideli – Europos vidurkį viršijame keletą kartų. Ekspertų teigimu, 9 iš 10 šios tragedijos atvejų buvo galima išvengti. Lietuvoje ypač trūksta žinių ir noro laikytis saugaus elgesio taisyklių.
Vasarą daug laiko praleidžiame prie vandens telkinių. Tinkamą maudymuisi, poilsiui prie vandens vietą rasti nesunku – Lietuvoje turime apie 3000 ežerų ir beveik 30000 kitų vandens telkinių – upių, upeliukų, tvenkinių, pajūrio juostą. O ir pagrindinė vandens pramoga – plaukimas leidžia patirti ryškių emocijų, nes atkartoja niekur kitur nepatiriamą nesvarumo jausmą, sklandymo būseną. „Sklandyti beorėje erdvėje, kosmose gali tikrai ne visi, bet plaukti, nardyti ir vandenyje patirti nesvarumą – kiekvienas“, – pasakoja Žana Skridlienė, Sostinės vaikų ir jaunimo centro plaukimo trenerė, saugaus plaukimo ekspertė.
Tačiau šis pomėgis turi ir tamsiąją pusę, apie kurią kalbėti žymiai sunkiau, tačiau būtina.
9 iš 10 nelaimių vandenyje buvo galima išvengti
Skendimų mastas visų pirma susijęs su nemokančiųjų plaukti skaičiumi. Nors atsidarantys nauji baseinai šalies miestuose nestokoja lankytojų ir plaukikų skaičius nuolat auga, tačiau tragedijų vandenyje skaičius, deja, nemažėja. Antroji svarbi skendimų priežastis – neatsakingas, nesaugus elgesys vandenyje, taisyklių nežinojimas ir jų nesilaikymas.
Didžiosios dalies jau įvykusių nelaimių vandenyje buvo galima išvengti; jos įvyko dėl to, kad patys nukentėjusieji neprotingai rizikavo, nesilaikė saugaus elgesio taisyklių, pervertino savo jėgas. Dėl 9 iš 10 skendimo atvejų kaltas ne likimas, bet mes patys: mūsų neatsakingas elgesys, nepamatuota rizika, savipagalbos būdų nežinojimas, nemokėjimas plaukti. Nuskęsti gali kiekvienas, bet neturėtų nei vienas.
Kodėl skęsta vaikai? Nes jų neprižiūri tėvai!
Saugaus plaukimo trenerė Žana Skridlienė rekomenduoja tėveliams, norintiems nuo nelaimių vandenyje apsaugoti savo vaikus:
Beje, kalbėjimasis šeimoje apie pavojus ir taisykles vandenyje yra būtinas. Žinojimas ir supratimas sustabdo ir vaikus, ir suaugusiuosius nuo pavojingo elgesio žymiai geriau, negu draudimai. Svarbus ir tėvų pavyzdys, nes vaikai daro tai, ką mato, o ne ką sako jų tėvai.
Savipagalbos būdai ekstremaliose situacijose ir kaip jų išmokti?
Norint nepaskęsti, svarbu ne tik mokėti plaukti, žinoti savo galimybių ribas bei galinčius nutikti pavojus, bet ir išmanyti savipagalbos būdus bei mokėti juos taikyti nutikus nelaimei.
Nesvarbu, koks netikėtumas, kokia nelaimė nutiko vandenyje, išlikti ramiam, nepanikuoti, apgalvotai gelbėtis iš anksto tam nesiruošus – sunku, bet įmanoma.
Gelbėjimosi algoritmas, nesvarbu į kokią pavojingą situaciją patekus, labai panašus:
„Jei mokame plūduriuoti ant nugaros, vien su šiuo pratimu galime ilgą laiką laikytis vandens paviršiuje, kvėpuoti ir išsigelbėti iš daugelio ekstremalių situacijų“, – pasakoja plaukimo trenerė Žana Skridlienė.
Beje, pavojingos situacijos – iškristi iš valties / baidarės, nukristi nuo tiltelio ar stataus kranto, vandenyje patekti į duobę ar srovę, įsipainioti žolėse, pajausti mėšlungį – gana dažnos. Jos – mūsų pomėgio pramogauti prie vandens kita, šešėlinė pusė, visada šalia mūsų, nuo kurios nei vienas žmogus nėra apsaugotas. Todėl šioms situacijoms reikėtų ruoštis iš anksto – išmokti panerti, sulaikyti orą, išsitiesti, plūduriuoti – mokymosi plaukti užsiėmimuose arba, jei į baseiną dar anksti, su tėveliais vonioje ar baseinėly.
Šiuos savipagalbos būdus tėveliai kartu su vaikais galės sužinoti ir praktiškai išbandyti liepos 23-iąją, Pasaulinei skendimų prevencijos dienai skirtame renginyje „100 baseinų piknikas“.
Daugiau apie renginį – ČIA (svjc.lt/renginys/baseinu-piknikas/)