Trenerės patarimai tėvams: kaip mokinti vaikus plaukti?

Kai už lango  termometro stulpelis viršija 25 laipsnių karščio, prie vandens telkinių praleidžiame daug laiko.
Ne kiekvienas žino, kad esame dažniausiai skęstančiųjų šalis – pagal skendimų rodiklius net 4 kartus viršijame ES vidurkį – mus lenkia mus tik Latvija. Viena iš priežasčių – baseinų trūkumas ir ribotos galimybės pasinaudoti kokybiškomis mokymo paslaugomis. Kita – gajūs stereotipai, kad galima apsaugoti vaikus nuo vandens – šalyje, kurioje telkšo apie 3000 ežerų ir beveik 30000 kitų vandens telkinių – upių, upelių, tvenkinių, nuostabi pajūrio juosta – to padaryti neįmanoma.

Sostinės vaikų ir jaunimo centro trenerė Žana Skridlienė įsitikinusi: atsakingi tėvai ne tik gali, bet ir turėtų savo vaikams padėti susidraugauti su vandeniu – išmokinti juos bazinių plaukimo elementų / sugaus elgesio vandenyje įgūdžių.

Geriau mokėti plaukti netaisyklingai, kapstytis šuniuku, negu nemokėti visai.

Specialistė turi keletą praktinių patarimų vaikų plaukimo įgūdžius pasirengusiems lavinti tėveliams:

1. Pirmoji praktinė vaiko patirtis vandenyje turėtų būti džiugi ir saugi!
   Jei norite padėti vaikui susidraugauti su vandeniu, reikėtų sukurti tokią aplinką, kurioje jis jaustųsi smagiai ir komfortiškai, patirtų daug teigiamų emocijų. Girkite ir drąsinkite savo vaikus ne tik už pergales, bet ir už pastangas.
   Smagumas – užkrečiamas. Todėl vandenyje su vaiku smaginkitės, žaiskite kartu ir nesiraukykite, nesibarkite, nieko neliepkite, neprašykite to, kas jis dar nepasiruošęs – lipti į šaltą vandenį, eiti iki kaklo, panerti. 
   Taip pat svarbu neatsitraukti nuo vaiko toliau nei per ištiestą ranką. Už mažųjų priežiūrą prie vandens atsakingi tėvai – mažamečius iki 12 metų amžiaus būtina prižiūrėti nuolat, nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių, – primena plaukimo trenerė Žana Skridlienė.
    
2. Didžioji baimė – nosies panardinimas. Kaip ją sumažinti?
   Didžiausią baimę vaikams kelia veido panardinimas – tai asocijuojasi su oro trūkumu ir dideliu nesaugumu, pavojumi. Tačiau tai ir pats svarbiausias įgūdis – nemokant panerti, išmokti plūduriuoti ant pilvo yra neįmanoma.
   Kai geriau žinai, kas vyksta - baimė sumažėja. Kalbėkitės su vaiku apie plaukimo procesą, pasitelkdami, jei reikia, net ir mokslinius argumentus, – pasakoja specialistė. Objektyviomis žiniomis pagrįsta tiesa, jei vaikams ji transliuojama iš tėvų lūpų – nuramina ir skatina domėjimąsi. Pavyzdžiui, plaučiai, kai į juos įkvepiame oro, tampa tarsi du oro balionai, kurie padeda mums išsilaikyti ant vandens. Balionai neskęsta, todėl ir žmogus neskęsta.
    
3. Pirmasis plaukimo žingsnis – panėrimas. Kaip išdrįsti?
   Norint panerti, būtina sulaikyti kvėpavimą. Pradėti mokytis nekvėpuoti galite bet kur – namuose, automobilyje. Reikia tiesiog įkvėpti oro ir jį sulaikyti bent 10 sekundžių – neiškvėpti nei pro nosį, nei pro burną.
   Kai ruošiatės „nekvėpuoti“ vandenyje, svarbu atsiminti, kuo mažesnis vaikas, tuo ilgesnis kelias – tuo daugiau žingsnelių panėrimo link.
   Trenerė Žana Skridlienė pataria kartu su vaiku nardinti galvą per kelis žingsnius: pradžioje žaisliuką, po to smakriuką, po to žanduką, abu žandukus, nosytę, akytes ir visą veidelį.
   Kai išmokstama panerti, kitas etapas – pakelti kojas, išsitiesti ir plūduriuoti.
    
4. Svarbiausioji dalis – plūduriavimas
   Prieš mokantis plaukti, svarbu išmokti gerai plūduriuoti. Plūduriuojant labai svarbu rasti pusiausvyrą, nes viršutinė kūno dalis yra lengvesnė nei apatinė; nuleidus galvą, kojos kyla į viršų; pakėlus galvą, kojos nusileidžia.
   Atsigulus ant vandens, reikia atpalaiduoti kaklo bei veido raumenis, žvilgsnį nukreipti į dugną, nesistengti išlikti vandens paviršiuje. priešingai - reikia slėptis vandenyje, kuo giliau slėpsitės, tuo labiau vanduo stums ir bus lengviau plūduriuoti. Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau žingsnelių reikia padaryti. Pirmiausia paskatinkite vaiką plūduriuoti ant pilvo, laikantis už pečių ir rankų, vėliau tik už pečių, tik už rankų ir galiausiai – leiskite plūduriuoti savarankiškai.
   Beje, plūduriuoti galima ir ant nugaros, ir ant pilvo. Nuo ko geriau pradėti, nėra vieningos nuomonės. Pradėti mokyti nuo nugaros tarsi saugiau, nes nereikia panerti, galima laisvai kvėpuoti, tačiau trenerės patirtis sako, kad nebūtinai. Padarius net ir mažą klaidą panirimo neišvengsite, o jei vaikas to nemoka, gali pasimesti, išsigąsti, sriūbtelti vandens.
   Plūduriavimas – labai svarbus gelbėjimosi įgūdis. Pradėjus skęsti, svarbiausia, stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje ir nepanikuoti, kol atvyks pagalba.

Kaip pasakoja Žana Skridlienė, Sostinės vaikų ir jaunimo centro plaukimo trenerė, kai tik vaikas išmoksta plūduriuoti, jis šauki, „aš išmokau plaukti“...

Iš tikrųjų, tai tik pats pirmasis žingsnis, kurį galėtų ir turėtų padaryti tėveliai. Taisyklingo plaukimo vaikus išmokyti gali tik profesionalūs treneriai. Bet ši pradžia – jau labai daug.

Dažniausiai pasitaikančios mokymosi plaukti klaidos

• Nereikėtų kelti galvos. Po vandeniu kūnas tampa 10 kartų lengvesniu. Iškėlus galvą, ji „pasunkėja“ ir skandina kūną. Dėl tos pačios priežasties nesistenkite remtis į vandenį smakru ar rankomis, nes plūduriuoti bus žymiai sunkiau ar išvis neįmanoma.
• Svarbu maksimaliai, lygiagrečiai atsigulti ir pasislėpti po vandeniu. Viršutinė kūno dalis lengvesnė už apatinę. Todėl ji dažnai būna aukščiau. Jei norite pakelti kojas, atsiremiate į vandenį krūtine ir kakta – tiesiog spauskite su šiais dviem atramos taškais vandenį.

100 baseinų piknikas

Tėveliai su vaikais turės galimybę Išbandyti praktiškai šiuos patarimus – jau liepos 24 dieną, sekmadienį, 15 val., renginyje „100 baseinų piknike“ prie Baltojo tilto, kuriame dalyvaus ir plaukimo trenerė Žana Skridlienė,.

Daugiau informacijos apie šį renginį → https://svjc.lt/renginys/100-baseinu-piknikas/