Seminaro metu išsiaiškinsime svarbiausius vaikų gebėjimus, kurie turėtų būti ugdomi darželyje, aptarsime veiksmingiausius metodus ir būdus padedančius tikslingai ugdyti socialinį – emocinį raštingumą.
Kimochis programos įgyvendinimo galimybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (2022-11-15)
Seminare pedagogai mokysis dirbti praktiškai aptariant Kimochis programos kiekvienos dalies edukacines veiklas ir pamokėles.
Socialinio-emocinio raštingumo svarbą vaiko ugdymo procese, svarbiausi vaikų gebėjimai, kurie turėtų būti ugdomi darželyje, veiksmingiausi ugdymo metodai ir būdai padedantys tikslingai ugdyti socialinį-emocinį raštingumą.
Kaip kurti mokyklą, kurioje gerai jaučiasi bei sėkmingai veikia vaikai ir mokytojai? Kaip prie šios sėkmės gali prisidėti socialinis emocinis ugdymas? Dvi dešimtys švietimo ekspertų apie tai kalbėjosi diskusijų festivalyje „Mokytojo balsas“.
Apie socialinį emocinį ugdymą – jo svarbą, kaitą, gerąsias patirtis Lietuvoje ir kitus svarbius dalykus – Delfi TV laidoje.
Psichologinės sveikatos svarba nebekvescionuojama, kaip ir gerų emocinių santykių reikšmė. Akivaizdu, kad tokios pagalbos reikia ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Tad mūsų žvilgsniai krypsta į mokyklą, ar ji pasiruošusi ne tik ugdyti, bet ir tapti vaiko gerovės puoselėtoja, ar pasirengusi atpažinti emocinės paramos stokojantį vaiką ir jam padėti? Atsakymų į ieškome kartu su VšĮ „Vaikų linija” psichologe ir savanorių mokytoja Jurgita Smilte Jasiulione.
Visuomenėje yra labai klaidingas mitas, kad daugiausia ugdome kalbėjimu. Mokslas ir faktai mums sako, kad pirmiausia ugdo pavyzdys. Tik aplinka, kurioje yra brandūs žmonės, kur yra daug pozityvumo, pasitikėjimo savimi ir kitais, savęs priėmimo, empatijos, noro bendradarbiauti, galima ugdyti ir vaikus, skatinti jų ūgtį, asmeninį brandumą, – mano „Velžio“ gimnacijos psichologas Tomas Plesnevičius ir pasakoje apie socialinį emocinį ugdymą šioje įstaigoje.
Šiandien vis dažniau ieškome būdų, kaip kūrybiškai ir nuosekliai padėti vaikams ugdyti svarbiausius socialinius įgūdžius, gebėjimą komunikuoti, bendradarbiauti. Vienas jų – šioms savybėms leisti skleistis ir būti panaudotoms praktikoje, taip skatinant socialinį sąmoningumą bei įsitraukimą. Kaip padėti jaunuoliams kokybiškai ir sėkmingai save realizuoti savanoriškoje veikloje?
Apie permainas švietimo srityje geriausia kalbėti diskutuojant. 2019 m. vasario 18 d. Šiaurės Lietuvos sostinėje Šiauliuose rengiamas mokyklos bendruomenei skirtas strateginis švietimo renginys – diskusijų festivalis „Mokytojo balsas“.
SEU – tai raktas, kuris padeda ne tik paaugliui, bet ir jo tėvams, mokytojams atrakinti maištingo amžiaus iššūkius ir rasti problemų sprendimo būdus – lavinti gyvenimo įgūdžius. Be jų neretai nukenčia ir akademiniai, ir neformaliojo ugdymo pasiekimai“ – sako Alytaus Likiškėlių progimnazijos etikos mokytoja D.Čepanonienė, prieš 10 metų pradėjusi dėstyti SEU.
Patyčios mokykloje – itin aktuali problema. Vykdomos įvairios programos, pedagogai mokomi, kaip reaguoti, tačiau edukologė sako, kad labiausiai pribloškia pasigėrėjimo savimi kupini mokyklos direktoriaus žodžiai: „Mūsų mokykloje patyčių nėra“. Taip tiesiog nebūna.
Švietimo įstatymo pataisos įpareigoja bendrojo lavinimo įstaigas į savo programas integruoti socialinį ir emocinį ugdymą. Socialiniai emociniai įgūdžiai, tokie, kaip gebėjimas vadovauti žmonėms, emocinis intelektas, gebėjimas priimti sprendimus ir kiti pasaulyje pripažįstami kaip svarbiausi gebėjimai, kurie bus reikalingi ateities darbo rinkoje.
Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos atstovės teigimu, tinkamose rankose SEU yra unikalus instrumentas, telkiantis mokyklos bendruomenę, suteikiantis galimybę ugdyti vaikų atsakomybės jausmą, geranoriškumą, patikimumą bei lavinti kritinį mąstymą.
Atpažinti grėsmes, pavojus ir išmokti atsispirti neigiamam poveikiui – radarą su tokiais gebėjimais ne vienas norėtume įtaisyti savo vaikams. Tačiau kasdien jausdami didžiulę atsakomybę už jų saugumą galime kliautis tik mūsų pačių įdiegtomis asmeninėmis savybėmis, moralinėmis nuostatomis ir vaiko saviverte. Ko dar kovoje su neigiamo poveikio baubais nereikėtų pamiršti nei tėvams, nei mokytojams?
Amžinas klausimas – kokie tėvai savo vaikams turėtume būti – griežti, ar atlaidūs? Nors vienareikšmiško atsakymo nėra, norintiems užauginti aukšto emocinio intelekto vaiką, psichologai rekomenduoja rinktis griežtesnių tėvų vaidmenį. „Griežtas” šiame kontekste nereiškia rėkiantis ar viską draudžiantis, o gebantis kurti ir nuosekliai laikytis drausmės ir disciplinos principų.
Kiekvieno pedagogo tikslas – sėkminga pamoka. Kaip ir bet kuri kita veikla, sėkminga pamoka prasideda nuo planavimo. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras pataria, kaip suorganizuoti sėkmingą pamoką ir įvertinti mokinio sėkmę joje.
Daugelis tėvų, deja, vengia lankyti tėvų susirinkimus, teisindamiesi, kad viską apie savo vaiką jau žino, yra užsiėmę, pavargę, susirinkimai jiems atrodo nuobodūs ir pan. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras pataria, kaip pasiruošti tėvų susirinkimui, kad jis būtų sklandus ir produktyvus.
Šiandien vaikus būtina mokyti ne tik matematikos ar gramatikos, bet ir bendrauti tarpusavyje, suprasti save ir kitus. Bet kaip mokytojams mokyti to, ko jie patys niekada nebuvo mokomi?
Kai užtikrinamas bent minimalus fizinis saugumas, imame kalbėti apie tai, kaip vaikas jaučiasi.” Apie emocinį intelektą bei emocinius poreikius imama kalbėti vis garsiau, vis labiau įsitikinama jų svarba vaiko raidai. I. Liubertienė įvardina 7 bazinius emocinius poreikius ir jų vaidmenį vaiko gyvenime.
Suvokti socialinio ir emocinio ugdymo svarbą prireikė laiko, tačiau nuo šių mokslo metų jis privalo būti integruotas į kiekvienos mokyklos gyvenimą. Vis gręžiamės į vaikus ir jų gerovę, bet ar nepamirštame mokytojų – socialinio ir emocinio ugdymo įrankių? Apie jų vaidmenį ugdant svarbiausias vaikų kompetencijas pasakoja Pozityvaus ugdymo instituto įkūrėja, Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidente Irma Liubertiene.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad labiau emociškai išprusę žmonės geriau susidoroja su gyvenimo iššūkiais, lengviau suvaldo net neigiamas emocijas, rečiau patiria nuotaikų svyravimus. Jiems paprasčiau įvardyti savo jausmus, dirbti kolektyve, prisiimti atsakomybę.
Netingėkit girti! Nieko labiau motyvuojančio žengti pirmyn nėra.
Jau nuo šių mokslo metų pradžios visi Lietuvos pedagogai turi galimybę mokytis socialinių-emocinių kompetencijų. Baigę specialius mokymus jie gebės pastebėti nusiminusį, psichologinių, socialinių problemų kamuojamą vaiką ir jam padėti pokalbiais, patarimais, kitais metodais. Tai sėkmingai gali daryti ir būrelių vadovai, suteikdami vaikams pasitikėjimo savimi ir įgalindami problemas išspręsti greičiau.
Kuo dažniau moralizavimą ir pyktį kasdienėse situacijose keisime derybomis, tuo įtikinamiau savo pavyzdžiu mokysime vaikus problemas bei konfliktus su bendraamžiais spręsti argumentuotu pokalbiu ir siekti kompromiso. Parodykite vaikui, kad ne konfliktas, pyktis ir reikalavimai, o būtent derybos yra veiksmingiausias būdas susitarti ir problemą paversti galimybe.
Vaikai į mokyklą ateina su klausimais „kas aš esu?“, „kuo noriu būti?“, „kas yra mano draugai“, todėl svarbu yra kalbėti apie SOCIALINĮ ir EMOCINĮ UGDYMĄ.
Ugdymo specialistai pastebi, kad geri socialiniai, emociniai įgūdžiai praverčia įvairiose kasdieninėse situacijose, teigiamai veikia vaiko savijautą ir skatina pasitikėjimą savimi. Ką svarbu žinoti tėvams?
Mokykla yra viena iš institucijų, kuri padeda įveikti kylančius sunkumus, ugdydama vaiko gebėjimą dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis ne tik mokykloje, bet ir bendruomenėje, šeimoje. Kaip socialinis-emocinis ugdymas įgyvendinamas mokyklose?
Valdyti emocijas, tinkamai bendrauti vaikas turi būti mokomas visą laiką, kol yra mokykloje, bet kurios pamokos ar pertraukos metu. Kokius metodus taiko emocinį ugdymą jau kelerius metus taikančios mokyklos?
Jei vaikui teiksime pagalbą, kai ji nėra būtina, dirbtinai saugosime jį nuo sunkių situacijų ir visus sprendimus priimsime už jį – neišmokysime svarbaus įgūdžio – pačiam ieškoti problemų sprendimo būdų. Gebėjimas spręsti problemas – neatsiejama augimo dalis.
Tyrimai rodo, kad socialinės ir emocinės kompetencijos augina pasitenkinimo gyvenimu ir savimi jausmą, be to, padeda „suaktyvinti“ kognityvinius gebėjimus. Mokslininkų ataskaitose pabrėžiama ir tai, kad investicijos į socialinių emocinių kompetencijų diegimą duoda užtikrintą ekonominę grąžą: užtenka įvertinti sumažėjančias išlaidas narkotikų vartojimo ir nusikalstamumo prevencijos ar sveikos gyvensenos programoms.
Kas gi ta motyvacija ir kaip ji lemia vaiko pasiekimus? Kaip ją pakurstyti? Ar nuolatinis tėvų rūpestis mokymosi procesu ir pasiekimais, augina vaiko motyvaciją ar ją slopina?
Atpažinti – įvardinti – mokėti išreikšti, panašu, kad tokia seka vyksta savo emocijų atpažinimas ir to jau ankstyvoje vaikystėje mokomasi iš savo tėvų bei artimųjų. To išmokti būtina iki septynerių, kol pradedama lankyti mokykla, kitu atveju pradinukai raudotų po kiekvienos nesėkmingai atliktos užduoties ir kiekvieną pyktį palydėtų muštynėmis.
Mokykla – tai daugiau, nei konkrečių žinių įsisavinimas. Joje vaikai praleidžia net trečdalį kiekvienos darbo dienos, tad čia praleistas laikas turi didžiulį poveikį jaunos asmenybės formavimuisi. Mokyklos bendruomenė, aplinka, kurioje skleisis jaunosios kartos talentai, formuosis įvairūs įgūdžiai, kompetencijos turi būti psichologiškai jauki, skatinanti, palaikanti. Ne veltui mokykla vadinama antraisiais namais, ar jūsų mokyklai toks apibūdinimas tinka?
Žinių radijo laidoje ATVIRAS POKALBIS dalyvauja: Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Vaidas Jankauskas, pozityvaus ugdymo instituto įkūrėja, Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidentė Irma Liubertienė, švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Siekiant užtikrinti mokinių sėkmę mokykloje ir gyvenime bei puoselėti darnius, atsakingus tarpusavio santykius tiek atskirose bendruomenėse, tiek visuomenėje, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas socialiniam ir emociniam ugdymui (SEU).
„Užteks žaisti, eik mokytis“ – nejau nebetikite žaidimo galia, jei tai karts nuo karto primenate savo vaikui? Kodėl žaidimas dažnai nuvertinamas ir klaidingai painiojamas su neatsakingumu, nerimtumu? Kam tada šis gebėjimas mums duotas?
Socialinis emocinis ugdymas – tai procesas, kurio metu mokomasi suvokti ir valdyti savo emocijas, išsikelti ir siekti pozityvių tikslų, sukurti ir išlaikyti ilgalaikius santykius su aplinkiniais ir kt. Viso to mokomasi atsižvelgiant į vaiko asmenybės ypatybes, nuostatas ir gebėjimus. Kaip integruoti šių įgūdžių lavinimą į ugdymo procesą?
Būti emocionaliu, išgyventi teigiamus ir neigiamus jausmus – normalu ir žmogiška. Psichologai teigia, kad visos emocijos yra geros ir reikalingos, tik kartais jas netinkamais būdais ištransliuojame į išorę, ypač, kai supykstame.
Didžioji dalis visų šiuolaikinių organizacijų remiasi horizontaliu veikimo modeliu, kurio pagrindas – grupinis, komandinis darbas, bendradarbiavimas, partnerystė ir nuolatinis mokymasis. Taip veikia suaugusiųjų pasaulis, bet ar tie patys principai galioja ir mokykloje? Ar būtina mokytis ir mokyti komandinio darbo?
Kiekvieno pedagogo tikslas – sėkminga pamoka, bet kad ir kas būtų užfiksuota pedagogo plane, vienas iš tikslų visuomet bus mokinio patiriama sėkmė. Kaip suorganizuoti sėkmingą pamoką ir įvertinti mokinio sėkmę joje?
Statistika rodo, kad 18,9 proc. berniukų ir 11,3 proc. mergaičių dėl elgesio mokykloje konfliktuoja su mokytojais, o net 80 proc. mokytojų prisipažįsta, kad yra bent kartą verkę mokykloje dėl tokio mokinių elgesio. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio konfliktai tarp mokinių ir mokytojų – neišvengiami, tačiau kaip pamažu ugdyti(s) mokykloje bendradarbiavimo kultūrą?
Kai mokyklas lankė dabartinių suaugusiųjų karta, apie socialinį-emocinį ugdymą dar niekas nekalbėjo. Ir neretai nurašydavo klasės išdykėlį („Nieko iš jo nebus“), nesigilindami į tokio elgesio priežastis. Netrukus toks ugdymas taps privalomas visose šalies mokyklose. Kodėl? Kodėl tokių įgūdžių prireikė būtent dabar ir ar jie nėra natūraliai įgyjami augant ir bendraujant?
Išgirdus žodį intelektas, klausimų dėl jo reikšmės nebekyla. O štai emocinis intelektas verčia stabtelėti ir susimąstyti – kas tai ir kodėl jį raginama lavinti nuo pat mažumės, kodėl apie jį kalbama vis dažniau. Emocinis intelektas, apibrėžiamas kaip gebėjimas suprasti savo ir kitų žmonių emocijas, ir jis tėvams, auginantiems vaikus, vis dar atrodo mažiau vertingas ir mažiau lemiantis sėkmingą ateitį, nei kognityvinis intelektas, grįstas žiniomis, mąstymu, atmintimi.
Emocinis intelektas daugeliui iš mūsų tėra tik populiari frazė, kuri dažnai skamba, bet nelabai aišku kas po ja slypi. Nemistifikuojant terminų - EQ yra gebėjimas suprasti save ir supančios aplinkos siunčiamus signalus bei adekvačiai į juos reaguoti. Vaikystėje tai ypatingai opi problema, nes mažieji dar tik bando pažinti save ir savo emocijas. Kaip mes, suaugusieji, galėtume jiems padėti?