Kaip pasirinkti būrelį arba bendravimo pamokos didžiausiame vaikų centre
Šį rugsėjį, kaip ir kasmet, vyksta didysis būrelių pasirinkimas. Tiesa, kiek kitaip nei iki pandemijos – užsidarymas namuose akivaizdžiai parodė gyvo bendravimo svarbumą, ypač savarankiškai gyvenimą pažinti padedantiems vaikams.
Pačių išsirinktoje, patinkančioje veikloje – menų, šokio, sporto, pažintiniuose būreliuose – gera augti, skleistis, tapti unikaliu.
Nedaugelis susimąsto, kad būreliai gali turėti ir kitą funkciją – bendraamžių bendruomenėje vaikai išmoksta būti šalia kito/kitokio ir bendrauti: pyktis ir taikytis, gerbti, užjausti kitą, aiškiai ir vaizdžiai reikšti mintis, turėti ir ginti savo poziciją, suvaldyti savo baimes, pyktį, kitas emocijas, organizuoti grupelės darbą ar tapti darnia jos dalimi. Šie, gyvo santykio metu ugdomi gebėjimai, ypač aktualūs besitęsiančios pandemijos – socialinių santykių stokos kontekste.
Kokiuose būreliuose su bendravimu, pagarbia, vaizdžia kalba susiję gebėjimai labiausiai / efektyviausiai stiprinami? Kokiose „nepatogiose“ situacijose bendravimo gebėjimai gali pagelbėti?
Didžiausio sostinėje – Lietuvos vaikų ir jaunimo centro specialistų įžvalgos.
Jei vaikai susikaustę, nedrąsiai viešai reiškia savo mintis
Kalbėdami viešai – prieš grupelę ar visą klasę – nepatogiai jaučiasi didelė dalis ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų. Šio diskomforto išvengti sunku, nes bijome „nusišnekėti“, „kvailai atrodyti“ ar „susimauti“ prieš kitus. Ir ši baimė kausto kūną, mintis, pasitikėjimo savimi likučius. Beje, kaip pastebi specialistai, šis klaiką keliantis „susimovimas“ dažnai yra tik mūsų galvose – aplinkiniai jo nesureikšmina.
Tam, kad vaikas išmoktų laisvai kalbėti, čia ir dabar improvizuoti žodžiais, bent kažkiek valdytų savo kūno kalbą bei geriau pažintų/jaustų save, kitus ir aplinką / kontekstą – renkantis būrelį jam ar jai vertėtų pagalvoti apie teatrą.
„Per kuriamus skirtingus etiudus – nebylų, konfliktinį, improvizacinį, kitus – teatro užsiėmimuose vaikai, paaugliai, jaunuoliai išmoksta geriau pažinti save ir kitus, pajusti erdvę; taip pat lavina kalbinę raišką ir kūrybiškumą. O mokydamiesi reflektuoti / aptarti patirtis – įpranta susikaupti, įsivertinti bei dalintis tarpusavyje savo mintimis“, – pasakoja Ugnė Bučaitė, LVJC teatro studijos vadovė.
Teatras suteikia galimybę augti, realizuoti save kūryboje. Pasak teatralės, „Teatre vaikai augina, brandina, išpildo savo pačių sugalvotas kūrybines idėjas, laisvai rinkdamiesi raiškos būdus bei vaidinimo stilistiką. Tuo pačiu jie tobulina savo viešąją, sceninę ir kūno kalbą, judesių amplitudę, ryšį su žiūrovu, kitais aktoriais ir pačiais savimi“.
Jei vaikams reikia pagalbos, kuriant pagarbius tarpusavio santykius
Bendrauti galima ne tik žodžiais, bet taip pat ir dėmesiu, rūpesčiu, išklausymu ir draugiška pagalba vienas kitam. Būreliuose svarbiausiais šio proceso režisieriais tampa neformaliojo ugdymo mokytojai.
100-us draugiškų bendravimo būdų ikimokyklinukai išbando „Mažųjų atradėjų savaitėlėje“ – čia kiekvienas skatinamas ne tik tyrinėti ir smalsauti, bet ir pasitikėti, kurti, išjausti, draugauti ir mylėti.
„Gražiai bendrauti tarpusavyje ikimokyklinio amžiaus vaikai mokosi žaisdami ir tyrinėdami supantį pasaulį. Šalia kylančių 100-tų „kodėl?“, „kas?“, „kaip?“, labai svarbu jiems išmokti susitarti ir dalintis, ypatingą dėmesį skiriant tokiems žodžiams, kaip „atsiprašau“, „ačiū“, „prašom“, – pasakoja „Mažųjų atradėjų“ mokytoja edukologė Dovilė Žukauskaitė“.
Animacijos studijos mokytojas Algimantas Žadeikis pastebi, jog labai svarbu neformaliojo ugdymo užsiėmimuose skirti užtektinai laiko bendravimui. „Kadangi į Animacijos studiją ateina skirtingo amžiaus vaikai, būtina padėti jiems kurti pagarbius tarpusavio santykius. Todėl skatinu vaikus papasakoti apie save – savo mintis, pomėgius, taip pat kurti bendrus kūrinius, mokantis mandagiai išsakyti pastebėjimus apie kito kūrybą“, – dalinasi animacijos mokytojas.
Jei norime, kad vaikai pažintų gimtosios kalbos turtus
Sako, kad mobiliosios technologijos supaprastino kalbą – jaunoji karta išsiverčia su žymiai mažiau žodžių, posakiai, sakiniai tampa trumpesni, blankesni, mažiau savyje talpina spalvų ir emocijų. Vieną vertus, bendrauti tampa paprasčiau, tačiau sakoma, kad kaip kalbame – taip ir jaučiame, gyvename.
Naujajame pradinukams skirtame lietuvių kalbos būrelyje „Kalbos turtai“ vaikai mokosi ne tik taisyklingai kalbėti, rašyti ir skaityti, bet ir supranta, kad lietuvių kalba – labai graži, o jos mokytis gali būti net labai įdomu!
„Viena iš pagrindinių kalbos – šio būrelio ašies – funkcijų yra bendravimas. Vaikams bendrauti ypatingai svarbu, ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu, kuomet kartais tampa sunku net pasisveikinti ar tiesiog paklausti, kaip sekasi. Todėl stengiamės kuo daugiau veiksmo – kūrybinių užduočių, žaidimų, pasakų, istorijų, dainų – organizuoti komandose, lavindami ne tik kalbos, bet ir bendravimo įgūdžius“, – pasakoja su vaikais dirbanti būsima lietuvių ir estų kalbų filologė Marija Kacilevičiūtė.
Pasak pedagogės, kiekvienas „Kalbos turtuose“ jaučiasi išklausytas, pastebėtas ir gerbiamas; gali drąsiai išsakyti savo mintis, klausti bei kartu su kitais ieškoti atsakymų. Būtent tokia atvira, nuoširdi ir lanksti užsiėmimo atmosfera leidžia prakalbinti ir iš nepasitikėjimo išlaisvina net ir pačius tyliausius vaikus, išmokina juos mėgautis tais gražiais mūsų kalbos sąskambiais.
Jei norime pasimatuoti komunikaciją – kaip būsimą karjeros kryptį
Tiems, kas savo ateitį norėtų sieti su pasakojimu – informuoti visus mieste, šalyje pasaulyje, kaip ir kuo mes gyvename, tiesiausias kelias veda pas jaunuosius žurnalistus. Jaunųjų žurnalistų klube dirbama lyg tikroje redakcijoje: mokomasi informacijos atrankos kriterijų ir jos fiksavimo ne tik blonknotu, rašikliu, net ir diktofonu bei filmavimo kamera. Čia, kartu su profesionaliosios žiniasklaidos atstovais, rašomi straipsniai, imami interviu, kuriami filmuoti siužetai, improvizuojama radijo studijoje. Ir visai tai mokomasi perkelti į kasdieninę situaciją. Dalyvavimas šiame klube suteikia naujų kalbėjimo, rašymo įgūdžių, laisvalaikį padaro prasmingu.
