Ar galima judesiu išreikšti tai, ko nesugebame pasakyti žodžiais? Ar šokis gali tapti raktu į vidinę laisvę, savęs pažinimą ir bendruomenę? Breikas – tam puikus pavyzdys.
Šiuolaikiniai jauni žmonės neretai įstringa virtualiose erdvėse. Kartais pamirštame, kaip gera tiesiog būti čia ir dabar, gyvai bendrauti, pajusti ritmą, kuris verčia mus judėti. O vienas iš būdų išsilaisvinti nuo ekranų ir atrasti save – breikas.
Savo mintimis apie breiką dalinasi Rokas Šaltenis, HOBIVERSE breiko būrelio mokytojas
Kurti kažką iš nieko
Breikas (angl. breaking) – daugiau nei pusės amžiaus istoriją turintis reiškinys, kilęs Niujorko Bronkso rajone, XX a. pabaigoje. Tai šokis, gimęs ten, kur gyvenimo sąlygos buvo sudėtingos, tačiau jauni žmonės ieškojo būdų išreikšti savo laisvę, tapatybę ir kūrybą.
Breikas atsirado natūraliai – kaip šokio forma, gimusi DJ’ams vakarėliuose eksperimentuojant su garsais. Kartu su repavimu (MC’ing) bei grafičiais breikas tapo svarbia Hiphopo kultūros dalimi, kurios esmė – kurti kažką iš nieko, net ir sunkiausiomis gyvenimo sąlygomis (angl. „creating something out of nothing“).
„Kurti kažką iš nieko – man šis pasakymas yra nepaprastai gražus – tai byloja apie vidinį mūsų visų kūrybiškumą, kai pagrindinis jo variklis yra ne geras ir patogus gyvenimas, o atvirkščiai – tokio patogumo stoka“, – dalinasi HOBIVERSE breiko mokytojas Rokas Šaltenis.
Breikas greitai išplito visame pasaulyje. Nors patyrė mados nuosmukių, jis nuolat vystėsi, augo, tapo vis sudėtingesnis, originalesnis. „Laikui bėgant susiformavo atpažįstamas breiko judesių „žodynas“ ir stilius, kuris vis dar kinta ir plečiasi su kiekviena nauja šokėjų karta“, – pasakoja Rokas.
Menas ar sportas?
Breikas šiandien dažnai pristatomas kaip sportas, ypač po jo įtraukimo į Paryžiaus olimpines žaidynes. Tačiau, pasak Roko, tai tik dalis tiesos.
„Į breiką žiūrėti tik kaip į sportą būtų netikslu – tai lyg pamatyti filmo pabaigą nežinant visos jo istorijos. Jo įtraukimas į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes – tik dar vienas etapas spalvingoje daugiau nei 50 metų trunkančioje istorijoje. Olimpinės žaidynės suteikė breikui pasaulinio matomumo ir naujų galimybių šokėjams, tačiau nekeitė pamatinių šio šokio principų: stilius, originalumas, ryšys su muzika bei spontaniškumas išlieka esminiai, o varžybos dažnai labiau primena kultūrinį nei sportinį reginį.“
„Ko gero tai ir yra breiko išskirtinumo priežastis, kad jo taip lengvai neįsprausi į vienus ar kitus rėmus. Jis visuomet alsuos savo gaivališka gatvės vakarėlio energija, paauglišku spontaniškumu ir konkurencingumu, būgnų ritmais bei gatvės stilistika“, – priduria Rokas.
Breikas – kelias į save
Breikas traukia įvairius žmones. „Breiką šiandien gali išmėginti visi, kuriuos bent kiek traukia šis šokio stilius. Jis iš karto arba surezonuoja, arba ne. Vieni atranda savo pašaukimą, kiti pabando, kol nepabosta – bet visi procese daug išmoksta ir pažįsta save“, – sako Rokas.
Breikas – ne tik judesiai. Tai ir bendravimo būdas, pasitikėjimo savimi mokykla bei tiltas į bendruomenę.
„Dalijimasis šokio aikštele – ar tai būtų treniruotė, varžybos, susitikimai su šokėjais iš kitų miestų ar šalių – yra ne tik šokis, bet ir būdas bendrauti, – pasakoja Rokas. – Judesiu galima pasakyti tai, ko kartais neįmanoma išreikšti žodžiais, o kartu užmezgami ryšiai su kitais žmonėmis.“
„Show and prove“
Breiko šokio esmė slypi laisvėje ir įrodymuose veiksmais, o ne žodžiais.
„Pagrindinis breiko šokio kovų, arba battle’ų, principas – „Show and prove“ arba „Parodyk, kad įrodytum“ – kai kalbama įgūdžiais, o ne žodžiais. Nesvarbu, iš kur esi ar kiek tau metų – svarbu tai, ką sugebi pasakyti šokiu“, – sako Rokas.
Vaikai dažnai labiausiai laukia būtent battle’ų ar „ratukų“ – čia jie ne tik demonstruoja įgūdžius, bet ir mokosi drąsos, pasitikėjimo, bendravimo.
Daugiau nei judesiai
Breikas išmoko kantrybės ir savianalizės. Rezultatai neateina per naktį. „Didelis iššūkis jauniesiems breikeriams – išmokti techniškai sudėtingesnių, daugiau laiko ir fizinių pastangų reikalaujančių judesių, nes jų rezultato greitai nepamatysi“, – pasakoja Rokas.
Tačiau noras išmokti „kažką kieto“ nugali sunkumus. „O pasiekus rezultatą, pavyzdžiui, išstovėjus „freeze“ pozicijoje ant galvos ar atlikus sudėtingus „powermoves“, tai tampa viena džiaugsmingiausių metų akimirkų“, – dalijasi Rokas.
Kūryba – breiko širdis
Breikas – tai kūryba. „Breiko šokį matau kaip kelių sudėtinių dalių simbiozę: muzikos, fizinių gebėjimų ir kūrybiškumo. Muzika – būtina, nes be jos nebūtų šokio. O tam, kad galėtume reikšti mintis judesiais, pirmiausia reikia išlavinti judesių „žodyną“, kuris priklauso nuo mūsų fizinio pasirengimo – lankstumo, jėgos, motorikos. Vos tik atsiranda pagrindinė judesių bazė, prasideda kūryba: individualios sekos, originalūs judesių pakeitimai, improvizacija, per kurią išreiškiamos emocijos ir vaizduotė. Vienas svarbiausių bruožų, dėl ko breikas yra breikas, – tai kūrybinė laisvė ir originalumo paieškos“, – dalijasi Rokas.
Nors pradžioje vaikams dažnai sunku kurti savus judesius, jie greitai atsipalaiduoja: „visi savaip papildo judesius savo „prieskoniais“, gestais ar elementais, pamatytais vaizdo įrašuose. Nuolat skatinama kūrybinė laisvė leidžia nebijoti klysti, būti savimi ir ieškoti savo kelio tiek breiko šokyje, tiek bendruomenėje.“
Roko kelias
Roko istorija – puikus pavyzdys, kaip breikas įtraukia.
„Nors breiko istorija skamba giliai ir prasmingai, viskas dažniausiai prasideda nuo paprastų dalykų, – dalinasi Rokas. – Aš pats susidomėjau breiku pirmą kartą jį pamatęs muzikiniuose klipuose. Mane sužavėjo akrobatiniai triukai ir judesių dinamika. Būdamas trylikos, svajojau taip šokti ir pradėjau eksperimentuoti namuose priešais televizorių. Toks kelias pažįstamas daugeliui – daugelis breikerių pirmą kartą ateina į užsiėmimus, norėdami išmokti suktis ant galvos. Tik vėliau, gilindamiesi, atrandame, kad breikas – tai ne tik judesiai ar muzika, bet ir laisvė, bendruomenė, kūryba, identitetas bei tęstinumas. Būtent dėl savo paprastumo bei tikrumo breikas, tikiu, visada išliks aktualus jaunam žmogui.“
Breikas – tai ne tik šokis. Tai kelias į save. Ir, kaip sako Rokas, svarbiausia čia – kūrybinė laisvė, drąsa būti savimi ir noras nuolat augti.
