Lietuvoje populiarėja japonų animacija, vadinama animė, ir mangos – komiksai. Šiuolaikinio Japonijos meno vaikus mokanti iliustratorė Anna Pavlova sako, kad jie žmones traukia dėl to, kad yra pritaikyti įvairaus amžiaus žmonėms, yra labai skirtingi, juose daug simbolikos. Toks menas buria ir bendruomenes
Sostinės vaikų ir jaunimo centras „Hobiverse“. Vyksta Japonijos šiuolaikinio meno užsiėmimas. Čia vaikai, paaugliai mokosi piešti skirtingais stiliais, žiūri animę, mokosi jos ir mangos istorijos, domisi naujovėmis. Manga – tai Japonijoje sukurti komiksai, skaitomi iš kitos pusės negu mes įpratę. Įdomu tai, kai neretai animės filmukai gimsta būtent iš mangų.
„Japonijoje labai daug išleidžiama mangų. Mus pasiekia tik grietinėlė, o ten išleidžia mangą ir žiūri, kuri populiarėja. Tada išleidžia televizijos serialus. Jeigu serialai gerai eina, tada išleidžia animė filmą ir taip keliauja. (…) 90, man atrodo, procentų viskas prasideda nuo mangos. (…) Būna, kad manga dar piešiama, o jau pradeda filmuoti animę. Ir tada skiriasi animės ir mangos pabaiga“, – LRT RADIJO laidai „10–12“ sako būrelio vadovė.
Skaito nuo vairuotojo iki biuro darbuotojo
prastai japonų komiksai yra nespalvoti, tačiau dabar pasitaiko ir spalvotų.
„Anksčiau buvo juodai balta dėl greičio, dėl to, kad pigiau išleisti ir ant tokio pigaus popieriaus spausdino. Iki šiol tas išliko, kad manga būtų prieinama kiekvienam. Japonijoje visur visi ją skaito – nuo vairuotojo iki biuro darbuotojo. Ten jau yra kultūros dalis. Visur parduoda mangą. Dabar, aišku, išleidžiama ir kolekcinių mangų. Aišku, ant gero popieriaus ir spalvotų iliustracijų įdėta. (…) Kai buvo kovidas, sumažėjo tų spausdintų mangų variantų pardavimai, išaugo elektroniniai. Dabar sako, kad gal daugiau atsiras būtent tos spalvotos mangos, nes pigiau yra elektroninis negu spausdintas variantas“, – dalijasi A. Pavlova.
Augantį susidomėjimą japonų šiuolaikiniu menu galime matyti ir Lietuvoje. Iliustratorė sako, kad greičiausiai taip nutiko, nes dabar toks menas, kaip animė, kur kas lengviau prieinamas negu anksčiau. O dar jaunimas, žiūrėdamas tokius filmus, kelia savo savivertę.
„Šiais laikais atsirado streamingo platformos, kai gali bet kada įsijungti ir žiūrėti, anksčiau to nebuvo. (…) Jaunimui reikia superherojų, kurie juos įkvepia, jie su jais tapatinasi, kelia savo savivertę. Ir jeigu anksčiau herojai buvo kosmonautai, betmenai, supermenai, tai dabar atėjo visi šitie personažai iš animė ir mangų kultūros. Jie nešioja tuos marškinėlius, lipdukus, kuria bendruomenes ir taip gauna daugiau pasitikėjimo savimi.
Aišku, visa ta piešimo stilistika, istorijos užburia. Ir šiaip jų tėvai netgi, jau mano amžiaus, jie irgi jau išaugo toje kultūroje, tai tėvai patys rodo vaikams animė filmukus. Jau išaugo kelios kartos tų žmonių, kurie žiūri animę ir skaito mangas“, – sako šiuolaikinio Japonijos meno būrelio vadovė.
Ieva Radzevičiūtė, Anna Pavlova | Laidos kūrėjų nuotr.
Animė – sudėtingesnė nei Vakarų animacija
Man pačiai teko girdėti, kad ši animacija traukia žmones savo sudėtingumu. Kai kuriuose animės filmukuose – personažai su sunkiau perprantamais vidiniais pasauliais, pasitaiko daug simbolikos. Kai kurie žmonės interneto platybėse besidalijantys, kodėl jiems patinka animė, būtent to pasigenda vakarietiškuose animaciniuose filmuose. Tačiau, Anna sako, kad tam tikrus dalykus japonų animacijos kūrėjai perėmė iš Vakarų, ir atvirkščiai.
„Jeigu mes pasigilinsime į animės istoriją, animės ir mangų kultūra labai persipynė su japonų tradicijomis, nes Japonija ilgai buvo uždara. Po to įvyko visi istoriniai dalykai, Antrasis pasaulinis karas, ir amerikiečių kultūra plūdo į Japoniją, o japonai tą visą kultūrą kaip ir suvirškino, perkūrė ir išėjo mangos, atsirado tos didelės akys. Šiaip Disnėjaus labai didelė įtaka, nes ten gyvūnai su didelėmis akimis, japonams labai patinka ta cute, kawaii kultūra. Ir šiaip dabar jau animė ir mangos įtakoja Vakarų kultūrą“, – teigia iliustratorė.
Anna pritaria ir dėl minėtų simbolių.
„Jeigu tu nežinai japonų kultūros ir tradicijų, kai kurie žiūri filmuką ir nesupranta, kas čia. Jeigu mes paimsime „Stebuklingi Šihiros nuotykiai dvasių pasaulyje“, tai ten puikus pavyzdys, būtent tų visų amaterasų, dievybių, kur gali transformuotis iš vienos būtybės į kitą, jokajai, demonai. Viskas yra šitame filmuke“, – sako A. Pavlova.
Pavyzdžiui, šiame filmuke yra toks veikėjas vardu Kamaji. Tai yra pagyvenęs vyras su šešiomis ilgomis rankomis, prižiūrintis katilinę. Spėjama, kad personažas įkvėptas japonų folklore atpažįstamos būtybės, panašios į vorą, vadinamos Tsuchigumo. Filme būtybių yra įvairių: beveidė tamsi dvasia, kurios veidą dengia kaukė, šokinėjančios žalios galvos, raganiškos išvaizdos moteris su didžiule galva.
„Tai va dėl to žmonės, jaunimas ir domisi japonų kultūra, kad labiau suprastų, apie ką tas filmukas. Tu gali kelis kartus žiūrėti filmuką ir dar daugiau surasti visokių poteksčių. Tai aš sutinku, kad daug sudėtingesni tie filmukai nei Vakarų animacija“, – teigia jaunosios kartos menininkė.
Pasak japonų šiuolaikinio meno užsiėmimų vadovės, animė ir mangos populiarios ir dėl to, kad jos skirtos ne tik vaikams. Beje, kartais pasitaiko kritikos, kai teigiama, kad animė ir mangos vaikams yra žalingos. Pavyzdžiui, tam tikrų veikėjų kūnai vaizduojami pagal nerealistiškus idealus.
„Animė labai skirtinga. Yra labai daug stilių. Pavyzdžiui, studija „Ghibli“ vienaip piešia žmogeliukus, ten nėra to ištemptumo viso. Jeigu dar paimsim kitas studijas, tai jie dar kitaip piešia. „Naruto“, „One piece“… Jeigu mes paimsim tuos senovinius „Vampire Hunter D“, ten dar kitaip piešiama.
Aišku, atsiradus internetui, kompiuteriui, pagreitėjo visų tų filmukų gamyba, atsirado ir ne tokių kokybiškų, nes čia visa industrija, didžiulis verslas. Aš iš daugelio dailės mokytojų girdėjau, kad animė, mangos, o ne, siaubas, jie gadina vaikus, kaip čia galima. Bet aš galiu pasakyti, kad paaugliai vis tiek atsirenka, jie supranta, kur yra tas skonis.“
Šis menas buria bendruomenes
Taip ir šiame būrelyje, kuriam Anna vadovauja. Kai kurie jame draugus atranda per dar vieną iš japonų popkultūros atėjusią veiklą – kosplėjų. Tai persirengimas animacijos, komiksų personažais. Taip persirengę žmonės savo įvaizdžius rodo socialiniuose tinkluose, dalyvauja renginiuose, rengia pasirodymus.
„Mergaitė rado save būtent per kosplėjų, ji važinėja po Lietuvą ir po kitas šalis, pristato Lietuvą. Ten visa bendruomenė ir ji auga. O čia gal tas būrelis – tos bendruomenės kūrimas, ir jie dažnai sužino, kad vienas ar kitas dalyvavo Comic con`e, vienas kitą matė, ir jie pradeda bendrauti.
Tai ir mano, viena vertus, toks tikslas – suvesti tuos vaikus. Jie ir toliau po to kuria savo projektus, gyvena toliau. (…) Dabar Japonijoje, ypač Tokijuje, atsiranda daug animė studijų, tiek daug išleidžiama animė, aš pati nespėju sekti. Jie man atneša, pasakoja, kad čia tas išėjo, dar tas… Žodžiu, ta mūsų bendruomenė, mes visi kartu žiūrim ir viską stebim, kas vyksta pasaulyje“, – apie šiuolaikiniu Japonijos menu besidominčią bendruomenę kalba A. Pavlova.
Straipsnio / radijo laidos autorė – Ieva Radzevičiūtė, LRT
Tekstas –Jaunimui reikia superherojų: Lietuvoje populiarėja japoniška animacija ir komiksai – LRT)
Laida – Radijo laidą rasite čia
