Vis daugiau pedagogų pastebi, kad vaikų įsitraukimą lemia ne jų motyvacija, o tai, kaip organizuojamos veiklos ir kuriama mokymosi aplinka. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytoja ekspertė, ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų metodinės grupės vadovė bei Sostinės vaikų ir jaunimo centro HOBIVERSE mokymų lektorė Dijana Borisovienė teigia, kad viena didžiausių klaidų – ugdymą vis dar suprasti kaip užduoties atlikimą.
„Ugdymas nėra darbelio padarymas. Tai bendri atradimai, pasirinkimai ir iššūkių įveikimas kartu. Kai vaikas supranta veiklos prasmę ir gali rinktis, atsiranda atsakomybė bei natūralus įsitraukimas“, – sako pedagogė. Pasak jos, vaikų įsitraukimą stiprina aiški veiklos prasmė, intriga, pasirinkimo galimybės, eksperimentavimas ir pedagogo gebėjimas būti procese kartu su vaikais.
Įsitraukimas prasideda nuo aiškumo
Vaikai noriau dalyvauja veiklose tuomet, kai supranta jų tikslą ir mato prasmę. Jei užduotis pateikiama be konteksto arba pedagogas kalba daugiau nei vaikai patys veikia, dėmesys greitai išsisklaido. Stebėjimas ir dialogas padeda pažinti vaikų interesus bei kurti jiems aktualias patirtis.
Įsitraukimą dažnai paskatina nedidelis netikėtumo momentas. Paslaptis, klausimas ar nedidelis iššūkis gali paskatinti vaiką sustoti, susidomėti ir pradėti veikti savarankiškai. „Jei vaikui neįdomu, jis nesiklauso – ne todėl, kad nenori, o todėl, kad veikla jo nepaliečia“, – pabrėžia D. Borisovienė.
Ji taip pat akcentuoja užbaigtumo svarbą – matydami rezultatą vaikai labiau pasitiki savimi ir drąsiau imasi naujų veiklų.
Aplinka, kuri sužadina smalsumą
Ekspertė pabrėžia, kad vaikų įsitraukimą dažnai lemia ne pačios priemonės, o pedagogo gebėjimas jas pateikti kaip tyrinėjimo galimybę. Net ir pažįstami daiktai gali tapti atradimų pradžia, jei jie pasiūlomi ne kaip užduotis, o kaip kvietimas veikti.
Pedagogė ragina kūrybiškai pažvelgti į tai, kas jau yra grupėje. Pakeitus veiklos pateikimo būdą, paprasti daiktai gali skatinti vaikų tyrinėjimą, dialogą ir savarankiškus sprendimus. Kartais pakanka atviro klausimo ar galimybės eksperimentuoti, kad vaikai patys pradėtų kurti veiklos eigą.
„Veikla gali būti pateikta kaip netikėtas atradimas arba kaip erdvė savarankiškam tyrinėjimui – abiem atvejais svarbiausia, kad vaikas jaustų galintis veikti, o ne tik atlikti“, – sako HOBIVERSE lektorė.
Pasirinkimas ir eksperimentavimas – natūrali įtraukties dalis
Toliau pedagogė akcentuoja vaikų pasirinkimo svarbą. Vaikai skirtingai pasiekia tą patį rezultatą – vieniems artimesnis piešimas, kitiems konstravimas ar eksperimentavimas. Svarbiausia, kad kiekvienas rastų sau tinkamą kelią patirti sėkmę.
Šį pasirinkimą natūraliai sustiprina STEAM veiklos, kuriose svarbiausia ne teisingas atsakymas, o bandymas ir atradimas. Eksperimentavimas, hipotezių kėlimas bei diskusijos leidžia vaikams mokytis per patirtį ir drąsiai ieškoti sprendimų.
„Kai vaikas gali bandyti, klysti ir atrasti savo būdu, atsiranda tikrų tikriausias įsitraukimas“, – sako pedagogė.
Sugrįžimas prie vaikų idėjų ir jų panaudojimas vėlesnėse veiklose padeda vaikams suvokti savo indėlio svarbą bei stiprina pasitikėjimą savimi.
Santykis, kuris iš tikrųjų įtraukia
Kalbėdama apie ilgalaikį vaikų įsitraukimą, D. Borisovienė pabrėžia suaugusiųjų vaidmenį. Net ir geriausios priemonės neveiks, jei pedagogas pats nebus įsitraukęs į procesą. Vaikų smalsumą stiprina autentiškas suaugusiojo susidomėjimas, gebėjimas kartu stebėtis ir drąsa eksperimentuoti.
„Pedagogas turi leisti sau būti procese kartu su vaikais – bandyti, klysti ir džiaugtis atradimais. Visi vaikai yra gabūs, mūsų užduotis padėti tuos gabumus pastebėti ir atskleisti“, – sako ji.
Ne mažiau svarbi ir tėvų partnerystė. Kai pedagogai ir šeima veikia kaip komanda, vaikui atsiranda daugiau saugumo, o patirtys tampa turtingesnės bei prasmingesnės. Net nedidelis tėvų prisidėjimas gali sustiprinti motyvaciją ir paskatinti įsitraukti.
Pasak pedagogės, būtent tokiose patirtyse gimsta vaikų pasitikėjimas savimi ir noras mokytis.
Apie mokymus pedagogams ir tėvams
Sostinės vaikų ir jaunimo centras HOBIVERSE organizuoja kvalifikacijos tobulinimo renginius – seminarus, paskaitas, praktikumus, forumus ir konferencijas – skirtus mokytojams, kitiems ugdytojams bei tėvams. Mokymus veda ugdymo ekspertai, o akredituotos programos orientuotos į praktinių kompetencijų stiprinimą ir realiai pritaikomus metodus.
