„Baltą būsimos gydytojos chalatą pakeičiau baltu, miltais apdrabstytu virtuvės šefo kostiumu,“ – sako Evelina Šeštokaitė, kurios istorija prasidėjo HOBIVERSE kulinarijos būrelyje.
Ar būrelis gali pakeisti vaiko gyvenimą? Tyrimai rodo – tikrai taip. Dalyvavimas būreliuose ne tik stiprina vaikų savivertę, emocinį intelektą ir pasitikėjimą savimi, bet ir daro realią įtaką karjeros pasirinkimams bei sėkmei ateityje. Vaikai, kurie turi galimybę eksperimentuoti, rizikuoti ir atrasti save saugioje aplinkoje – dažniau ryžtasi ne tik studijuoti tai, kas jiems artima, bet ir kurti prasmingus, sėkmingus profesinius kelius. Evelinos Šeštokaitės istorija HOBIVERSE Skanioje studijoje „Jaunasis kulinaras“ – gyvas to įrodymas.
Evelinos istorija prasidėjo taip, kaip ir daugelio vaikų – nuo keksiukų, kepamų namuose. Bet tai, kas atrodė kaip paprastas tėčio sprendimas – užrašyti dukrą į kulinarijos būrelį – ilgainiui tapo kelio pradžia į Prancūziją ir profesionalią virtuvę.
Būrelis, kuris tapo antrais namais
Prieš pradėdama lankyti penktą klasę, Evelina atsidūrė HOBIVERSE kulinarijos būrelyje. Ar tėtis klausė jos leidimo – ji jau nebepamena, bet prisimena: į būrelį visada ėjo su malonumu. Likdavo po užsiėmimų padėti vadovei susitvarkyti, čia jautėsi saugi ir priimta.
„Kulinarijos būrelis man buvo ne tik skonių kūrybos erdvė. Tai buvo vieta, kur augo mano savivertė, kur smalsiai mokiausi apie pasaulį – ne tik iš vadovėlių.“
Nuo svajonės apie mediciną – iki kulinarijos meno
Nuo mažens Evelina siekė studijuoti mediciną Vokietijoje – nuosekliai ruošėsi: mokėsi vokiečių kalbos, gilinosi į biologiją, nešdavosi vadovėlius net į kulinarijos užsiėmimus. Viskas atrodė sustyguota – žinojo, ko nori.
Bet kartu šalia visada buvo kulinariniai eksperimentai. Visi – draugai, namiškiai – žinojo, kad jei tik reikės, Evelina pagamins kažką skanaus. Tik ji pati ilgai nedrįso pagalvoti, kad kulinarija galėtų tapti jos profesija.
Lemtingas žvilgsnis pro restorano langą
Dvyliktoje klasėje Evelina su šeima lankėsi Prancūzijoje. Būtent ten, vaikščiodama Paryžiaus gatvėmis ir žiūrėdama pro restoranų langus, ji pirmą kartą drįso pagalvoti: o gal aš galėčiau dirbti tenai?
„Žiūrėjau pro tuos langus ir troškau būti viduje. Dienų dienas galėčiau būti už tų langų, gaminti, įkvėpti.“
Per kelias savaites ji apsisprendė atsisakyti egzaminų, reikalingų stojant į mediciną, ir pasiruošti stojimui į kulinariją. Ir jai pavyko – Evelina įstojo į prestižinį „Institute Lyfe“, kuriame studijuoja tarptautinę restoranų vadybos kulinarijos programą.
Iš būrelio – į „Michelin“ restoraną
Šiandien Evelina gyvena Lione, Prancūzijoje, kur ne tik mokosi, bet ir dirba „Daniel et Denise“ – „Michelin“ gido įvertintame restorane. Čia kiekvienas patiekalas – metų laikų atspindys: vasarą dominuoja patiekalai iš visų įmanomų daržovių, rudenį, prasidėjus medžioklės ir grybų sezonui – mėsos pyragai, kepsniai, paštetai iš šernienos, elnienos, miško gėrybių.
Evelina džiaugiasi, kad turi galimybę gaminti su aukščiausio lygio meistru – MOF (Meilleur Ouvrier de France) šefu, kuris praveda per visą gamybos procesą ir parodo visas subtilybes iki, kaip pažymėti tešlą – kad tai būtų tarsi jo parašas – tai yra pasitikėjimo ženklas.
Ką davė būrelis? Daugiau nei receptus.
HOBIVERSE Skani studija „Jaunasis kulinaras“ Evelinai davė kur kas daugiau nei maisto gaminimo pagrindus. Čia ji išmoko reflektuoti savo emocijas, išsakyti nuomonę, pasitikėti savimi ir… priimti kritiką.
„Būrelyje kalbėjome apie savarankiškumą, empatiją, kūrybiškumą. Kol kepė bandelės, kalbėdavomės. Aš užaugau su savo vadove Žydrūne Markevičiūte.“
Šios patirtys pravertė ne tik stojant – jos svarbios ir dabar, kai Evelina dirba tarp profesionalų. Kritika čia – neišvengiama. Bet būrelis išmokė ją priimti su drąsa ir pasitikėjimu.
Būreliai – ne tik vaikų laisvalaikis
Evelina įsitikinusi – vaikams būtina lankyti būrelius. Jie įgalina smalsumą, leidžia bandyti, klysti.
„Įprastai girdimą atsakymą „ne“, čia staiga išgirsti „taip“: Taip, gali pabandyti. Taip, gali rizikuoti. Taip, gali sulaužyti taisyklę.“
Vadovė Žydrūnė nuolat skatino kūrybiškumą, kvietė ieškoti ir – svarbiausia – sukūrė erdvę, kurioje buvo saugu būti savimi.
Kai maistas tampa būdu kurti ryšį
Evelinai kulinarija – daugiau nei profesija. Tai būdas suburti žmones. Ji prisimena, kaip būrelyje pagaminti patiekalai sukviesdavo jos šeimą vakarienei. Kartą atsinešta cukinijų sriuba su rūkytu sūriu tapo šeimos rudens tradicija.
„Kai žmonės susėda prie stalo – tai šventė. Nesvarbu, ar tai šeima, ar draugų grupė. Bendras patiekalas suburia.“
Ir toliau – drąsiai pirmyn
Šiandien Evelina gamina paštetus ir mėsos pyragus, dirba su senųjų receptų meistrais, mokosi jų paslapčių ir… svajoja įkvėpti kitus.
„Noriu būti ta, kuri padeda kitiems drįsti. Net jei jų pasirinktas kelias – nestandartinis.“
Yra dabar
Buvo pradžioje
