Lietuvos vaikų ir jaunimo centras parengė el. metodinį leidinį „Metodų vadovas“.
Čia surinkti ir aprašyti bendrojo ugdymo / švietimo įstaigų pedagogų sukurti bendrųjų kompetencijų ugdymo metodai, skirti dirbantiems su 4–19 metų (4–6 m., 7–10 m., 11–13 m., 14–16 m. ir 17–19 m. ) vaikais ir jaunimu.
Elektroninis leidinys parengtas, siekiant paskatinti Lietuvos pedagogus ir jaunimo darbuotojus dalintis pasiteisinusia, geriausia praktine patirtimi.
Čia rasite visus šio leidinio metodus.
Metodai 4–6 metų vaikams
Autorė: Laima Jundulienė, Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla
Metodo pavadinimas |
PRADŽIA (6–7 m.) |
Ugdo šias kompetencijas: |
Bendrąsias ir dalykines muzikos kompetencijas. |
Tikslas |
Ugdyti vaikų muzikinius gebėjimus pasitelkus pasakas. Groti tik iš klausos, lavinti kūną, taikant tam tikrus mankštos pratimus. Žaidimo metu susipažinti su natų vertėmis. Klausantis muzikos padėti ją girdėti ir suprasti. Vaikui išmokus valdyti instrumentą, pradėti mokyti groti iš natų. |
Priemonės |
|
Trukmė |
Nuo 4 iki 6 metų. |
Dalyvių amžius |
5–10 metų vaikai. |
Dalyvių skaičius |
pradžioje gali būti neribotas, tačiau vėliau reikalingas individualus darbas. |
Vieta |
Lietuvos muzikos ir meno mokyklų, bendrojo lavinimo mokyklų patalpos. |
Aprašymas |
Metodiniame leidinyje „Pradžia“ pristatoma novatoriška ir vaikams patraukli mokymo groti muzikos instrumentu (ne tik akordeonu ) metodika. Devynių mokslo metų mėnesių (nuo rugsėjo iki gegužės) mokymo medžiaga pateikiama devyniose pasakose, kuriose vaikas atranda savo draugus, žaislus, žaidimus, savo džiaugsmus ar nelaimes. Kiekvieno mėnesio mokymo medžiagą sudaro išraiškingai sekama pasaka, kurią lydi: 1) mankštos elementai - vaikai bėgioja, šliaužioja, ploja rankomis ir pan., vaizduodami pasakos dalyvius, 2) ritmas – trumpų vaikiškų dainelių pagalba mokomi natų pavadinimai, natų vertės ir vieta penklinėje bei klaviatūroje, 3) grojimo bei improvizacijos pratimai – pagal mokytojo bet kokiu instrumentu atliekamą akompanimentą mokinys melodika arba kazū (angl. kazoo, afroamerikietiška dūdelė) atlieka tam tikrus ritmo bei melodijos elementus, mokantis taisyklingai laikyti rankutę ir išgauti gražų garsą. 4) programinės muzikos klausymasis – pažintis su įvairių instrumentų tembrais,žanrais. Knygoje gausu įvairių kūrinėlių natų, loginių užduočių bei muzikos klausymosi nuorodų. |
Rekomendacijos |
Šią metodiką rekomenduoju naudoti: 1) muzikos ir meno mokykloms, pradiniame mokymo groti muzikos instrumentu etape. Nors metodika daugiau orientuota į akordeono mokymą, tačiau ji puikiai tinka ir kitų instrumentų dalykų pedagogams. 2) Muzikinis vaikų ugdymas pasitelkus pasakas kaip atskaitos tašką sudominant ir motyvuojant mokinius gali būti labai naudingas ir pradinių bendrojo lavinimo mokyklų muzikos dalyko pedagogams. |
Naudoti šaltiniai |
|
Metodai 7–10 metų vaikams
Autorė: Ingrida Račickienė, Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos mokytoja
Metodo pavadinimas |
Tylios analizės protokolas (7–10 m.) |
Ugdo šias kompetencijas: |
Iniciatyvumo ir kūrybingumo, komunikavimo. |
Tikslas |
|
Priemonės |
Skirtingų spalvų rašikliai, popieriaus lapas su schema (mąstymo žemėlapiu „Apskritimas“). |
Trukmė |
10–15 min. |
Dalyvių amžius |
9–10 metų |
Dalyvių skaičius |
Vienoje grupėje 6–8 mokiniai. |
Vieta |
Patalpoje ir lauke. |
Aprašymas |
Suskirstyti mokinius į grupes. Pateikti skirtingų spalvų rašiklius. Išdalinti užduotį-schemą. Mokiniai iškelia ar mokytojas suformuluoja temą/problemą. Susitarimų ženklai: Mokiniai tik glaustai, aiškiai rašo idėją/teiginį/sprendimo būdą pagal pateiktą temą ar problemą. Tik susitartais ženkliais (+, ?, !) reaguoja į kitų grupės narių idėją/teiginį/problemos sprendimo būdą (5 min). Diskutuoja, argumentuoja daugiausiai reakcijų sulaukusius teiginius. Teiginius pagrindžia šaltiniu ar asmenine patirtimi, požiūriu (5–7 min). Pristatyti bendrą grupės poziciją (3 min.). |
Rekomendacijos |
Visos veiklos metu mokiniai nekalba. Savo mintis rašo pasirinktos spalvos rašikliu, kiek grupėje narių tiek ir spalvų rašiklių. Taip matomas kiekvieno mokinio indėlis į grupės darbą. Dirbant nuotoliniu būdu, taikyti bendravimo ir bendradarbiavimo platformas pvz., padlet.com |
Naudoti šaltiniai |
|
Autorė: Ingrida Račickienė, Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos mokytoja
Metodo pavadinimas |
Žaidimas „Surask savo vietą“ (7–10 m.) |
Ugdo šias kompetencijas: |
Mokymosi mokytis, pažinimo, asmeninę. |
Tikslas |
|
Priemonės |
Vizuali schema „Apskritimo žemėlapis“. Apskritimo kontūras iš skirtingų geometrinių figūrų ir kūnų. |
Trukmė |
10 min. |
Dalyvių amžius |
8–10 m. |
Dalyvių skaičius |
Neribotas. Tiek geometrinių figūrų ir kūnų – kiek mokinių. |
Vieta |
Patalpoje prie paruošto apskritimo arba patalpoje, lauke prie apskritimo. |
Aprašymas |
ARBA Apskritime sudėti daiktai, užrašyti sakiniai (užkoduota tema) ir mokiniai turi pagalvoti, pasitarti porose/grupelėse ir įvardinti temą.
|
Rekomendacijos |
Dirbant lauke. Nubrėžti apskritimą ir atlikti užduotis žodžiu ar naudotis gamtine medžiaga. Dirbant klasėje ir iš anksto pasiruošiant „daugiafunkcį apskritimą“: ryto ratui, pokalbiams „š širdies į širdį“, matematikos, lietuvių klabos (surask raidės porą, sugalvok žodį ir t.t.) ar integruotai veiklai. |
Naudoti šaltiniai |
• Parengta remiantis seminaro „Pradinio ugdymo tobulinimas naudojant Mąstymo kultūros ugdymo mokyklų patirtį“, kurį vedė „Thinking Schools International“ lektoriai iš Jungtinės Karalystės N. O. Symes, Mrs. T. Williams, M. J. Bell. • David Harley mąstymo žemėlapiai - vaizdiniai įrankiai, skirti mokomajai medžiagai susisteminti, vizualizuoti mokymąsi, sukurti ryšį tarp gebėjimų, kuriuos mokiniai įgyja skirtinguose dalykuose. |
Autorė: Ingrida Račickienė, Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos mokytoja
Metodo |
Lyderis (7–10 m.) |
Ugdo šias kompetencijas |
Asmeninė, pažinimo. |
Tikslas |
|
Priemonės |
Rašiklis, klasės lenta ar popierius. |
Trukmė |
10 min. |
Dalyvių amžius |
7-10 metų |
Dalyvių skaičius |
Visi klasės mokiniai. Įvairių dydžių grupės. |
Vieta |
Patalpoje ir lauke. |
Aprašymas |
Lentoje ar ant popieriaus surašyti visos klasės ar grupės narių vardus. Kiekvienas mokinys ant lapelio užsirašo vieną klasės ar grupės nario vardą, kuriuo pasitiki, su juo lengva bendrauti ir bendradarbiauti, prisiima atsakomybę ir kt. Brėžia liniją nuo savo vardo iki pasirinkto mokinio vardo ir argumentuoja pasirinkimą. Daugiausia balsų surinkęs klasės ar grupės mokinys ir yra lyderis. |
Rekomendacijos |
|
|
Idėja iš seminaro „Pradinio ugdymo tobulinimas“. |
Autorė: Ingrida Račickienė, Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos mokytoja
Metodo pavadinimas |
Servetėlė (7–10 m.) |
Ugdo šias kompetencijas |
Komunikavimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo, socialinė. |
Tikslas |
|
Priemonės |
Popierius, rašiklis. |
Trukmė |
10–15 min. |
Dalyvių amžius |
8–10 amžius. |
Dalyvių skaičius |
Grupės po 4 mokinius. |
Vieta |
Patalpoje. |
Aprašymas |
Sugrupuoti mokinius po keturis, išdalinti popieriaus lapą su schema: Kiekvienam užrašius, aptarti su visa grupe ir schemos viduryje užrašyti apibendrintą grupės nuomonę. Taip pat gali būti ir iš anksto sugalvoti nagrinėjamos temos aspektai ir jie užrašyti. Kiekviena grupės narys pasirenka jam aktualiausią aspektą ir jį užrašo schemoje. Kiekvienam užrašius, aptarti su visa grupe ir schemos viduryje užrašyti apibendrintą grupės nuomonę. |
Rekomendacijos |
Metodas taikomas sprendžiant problemas, analizuojant kūrinius ir t.t. |
Naudoti šaltiniai |
Parengta remiantis projekto „Pradinio ugdymo tobulinimas“ seminarų informacija. |
Autorius: Sigitas Žaluda, Panevėžio rajono Naujamiesčio gimnazijos pradinių klasių mokytojas metodininkas
Metodo pavadinimas |
Keliauju Lietuvos istorijos laiko juosta (7–10 m.) |
Ugdo šias kompetencijas |
Bendradarbiavimo, mokėjimo mokytis, informacijos paieškos ir atrankos kompetencijas |
Tikslas |
Supažindinti pradinių klasių mokinius su pagrindiniais Lietuvos istorijos įvykiais, palengvinti suvokimą apie praeities įvykius. |
Priemonės |
Edukacinė erdvė gimnazijos koridoriuje ,,Istorijos juosta“, el. ištekliai - EDUKA klasėje, tinklalapyje ,,Linksma mokykla“, 3 kl. pasaulio pažinimo pratybų sąsiuvinio užduotys iš komplekto ,,Gilė“, žinynas vaikams ,,Aš ir pasaulis“. |
Trukmė |
Trunka apie 1 mėnesį kol trumpai ir vaizdžiai supažindinama su pagrindinėmis Lietuvos istorijos datomis bei istorinėmis asmenybėmis. |
Dalyvių amžius |
8–10 metų ( 2, 3 klasės) |
Dalyvių skaičius |
Klasė: 18–20 mokinių. |
Vieta |
Klasėje, gimnazijos koridoriuje. |
Aprašymas |
Naudojant metodą “Keliauju Lietuvos istorijos laiko juosta“ patraukliau ir įdomiau supažindinami pradinukai su pagrindinėmis Lietuvos istorijos datomis, istorinėmis asmenybėmis. Mokiniai, remdamiesi el. ištekliais, svetainėje ,,Linksma mokykla“ skiltyje ,,Lietuva“ išklauso pasakojimus - ,, Lietuva mano šalis“. Tai yra pradinukų amžiui suprantamai ir aiškiai pateikti pasakojimai apie svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius, asmenybes. Po to bendradarbiaudami porose ar nedidelėse grupėse iš tų temų apie ką mokomės ( Mindaugo Lietuva, Gedimino Lietuva, Žalgirio mūšis, Lietuva- Carinės Rusijos priespaudoje ir t. t. ) naudojasi žinynu ,,Aš ir pasaulis“ , suranda atsakymus į pateiktus 3 – 4 klausimus, Pvz: Kada karūnuotas Vienintelis Lietuvos karalius? Kaip šiais laikais viso pasaulio Lietuviai pažymi šią dieną ? Kada įvyko Žalgirio mūšis? Kokių valstybių kariuomenės nugalėjo Ordiną ? Ir t. t. Atrinkę tinkamą informaciją, pasiima paruoštus aprašymus su istoriniais įvykiais ar asmenybėmis ir eina į gimnazijos koridorių. Ten istorijos juostoje kiekviena grupė tuos tris teiginius (trumpus aprašymus) prisega tam tikroje juostos vietoje pagal įvykio datą. (Juosta stacionari, parengta ilgam naudojimui, aprašymai užlaminuoti su magnetukais, kad galėtų priklijuoti ). ( Pvz: 15 a. juostos tarpe priklijuoja Žalgirio mūšio datą, Vytauto Didžiojo, Jogailos atvaizdus, Kryžiuočių ordino kario atvaizdą ir t. t.) Aprašymams istorijos juostoje suradę tinkamą vietą, mokiniai kitoms grupėms trumpai pristato, pakomentuoja. Taip atlieka visos grupės. Grįžę į klasę naudojame kubo metodą ir apibendriname pamoką. Pasitikrinimui galime naudoti paruoštus testus EDUKA klasėje, arba toje platformoje pats mokytojas gali sukurti savo užduotis. |
Rekomendacijos |
Norint naudoti šį metodą reikia ugdymo įstaigoje rasti tinkamą vietą ir parengti edukacinę erdvę ,,Lietuvos istorijos juosta“. Tai gali būti ilgo koridoriaus sienos. Parengus juostą su tam tikrais intervalais surašome amžius nuo 10 tūkstantmečio prieš Kristų iki šių laikų 21 a. Tūkstantmečiams palikti šiek tiek ilgesnius tarpus, amžiams mažesnius. Tada reikia pasirengti medžiagą ( aprašymus, vaizdus ) su istorinėmis datomis, asmenybėmis, vaizdais iš to konkretaus istorinio laikotarpio. Juos reikia priklijuoti prie kortelių, užlaminuoti, priklijuoti magnetukus. Šią medžiagą galima rasti nurašytuose senuose vadovėliuose, el. ištekliuose. |
Naudoti šaltiniai |
El. ištekliai - EDUKA klasėje, tinklalapyje – svetainėje ,,Linksma mokykla“, 3 kl. pasaulio pažinimo pratybų sąsiuvinio užduotys bei vadovėlis iš komplekto ,,Gilė“, žinynas vaikams ,,Aš ir pasaulis“. |
Metodai 11–13 m. vaikams
Autorė: Dalia Janušauskienė, Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė
Metodo pavadinimas |
Matematinių sąvokų kartojimas/įtvirtinimas pagal abėcėlę (11–13 m.) |
Ugdo šias kompetencijas |
Ugdo dalykines, komunikavimo, bendradarbiavimo kompetencijas. |
Tikslas |
Įtraukti į veiklą įvairių gebėjimų mokinius, įtvirtinti dalykines žinias. |
Priemonės |
Mokiniai užsiveda atskirą sąsiuvinį, kurį nuolat papildo. Jei mokiniai pageidauja ir jiems tai yra patogu, galima visa tai kaupti kompiuterinėje laikmenoje. |
Trukmė |
Šį metodą galima taikyti kiekvienoje pamokoje skiriant po 7-10 minučių, galima vieną kartą per savaitę ar dar kitaip (tai mokytojo ir mokinių susitarimas). |
Dalyvių amžius |
Metodą galima pradėti taikyti nuo 5 klasės. |
Dalyvių skaičius |
Visi klasėje esantys mokiniai. |
Vieta |
Patalpa, kurioje vyksta pamoka. |
Aprašymas |
Pirma pamoka. Raidė A: I žingsnis: mokiniai vardina ir rašosi sąsiuvinyje matematines sąvokas, prasidedančias raide A (pvz. apskritimas, atkarpa, abscisė ir t.t.). Tame žingsnyje reikia leisti pasireikšti mokiniams, kuriems sunkiau sekasi matematika, kurie labiau nepasitiki savimi. Tai jiems įkvėps pasitikėjimo savimi, paneigs kai kurių mokinių pasakymą „aš nieko nemoku“. II žingsnis: mokiniai ieško informacijos, susijusios su kiekviena sąvoka, ją visiems pateikia. Visi mokiniai šią informaciją rašosi savo sąsiuviniuose (pvz. APSKRITIMAS: apskritimo spindulys žymimas r, apskritimo skersmuo žymimas d, apskritimo skersmenį sudaro du spinduliai, t.y. d=2r; apskritimo ilgis skaičiuojamas pagal formulę C=2πr ir t.t.) Taip pasižymi informaciją apie kiekvieną pateiktą sąvoką. Kitą kartą imama raidė B ir vėl atliekami tie patys žingsniai. Atsitinka taip, kad mokslo metų eigoje sužinoma naujų sąvokų iš jau užsirašytų raidžių. Tada grįžtama prie tų raidžių ir papildomas sąrašas. Mokinius reikia perspėti, kad kiekvienai raidei būtų skirta daugiau vietos, pvz. po puslapį ar lapą, nes sąvokų vis daugės. |
Rekomendacijos |
|
Naudoti šaltiniai |
Mokiniai informacijos gali ieškoti vadovėliuose, internete ir kt. |
Autorė: Gintarė Tytmonienė, Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė
Metodo pavadinimas |
Galima/negalima (11–13 m.) |
Ugdo šias kompetencijas |
|
Tikslas |
Lavinti darbo grupėse įgūdžius. |
Priemonės |
Lipnūs spalvoti lapeliai, lipni balta (ar kitos spalvos) juosta. Rašymo priemonės, balti A4 formato lapai, vanduo. |
Trukmė |
1–1,5 val. |
Dalyvių amžius |
11–13 metų, 14–16 metų |
Dalyvių skaičius |
Neribotas |
Vieta |
Patalpoje |
Aprašymas |
Tema: Vieno daikto kelios istorijos Patalpoje ant grindų lipnia juosta suformuojamos (suklijuojamos) įvairios geometrinės figūros (stačiakampis, kvadratas, trikampis, rombas ir pan.). Figūros turi pavadinimus pagal temą, pvz. metalas, plastikas, kartonas, pavojingos medžiagos ir pan. Išdalinami visiems dalyviams lipnūs spalvoti lapeliai, ant kurių užrašyti įvairūs su tema susiję žodžiai, pvz.: popierinis puodelis, plastikinė šakutė, baterija, spyruoklė, valiklis, pirkinių maišelis ir pan. Užduotys:
|
Rekomendacijos |
Veiklų pradžioje galima bendrai pakalbėti apie šiukšles, rūšiavimą, perdirbimą. Susipažinti su įvairia statistika, pažiūrėti tomis temomis video ar perskaityti straipsnį spaudoje. Kiekvienai grupei galima skirti kuratorių, kuris gali patarti ar padėti rasti reikiamos informacijos užduotims atlikti. Esant poreikiui sudaryti galimybę pasinaudoti internetu, kad užduotys būtų sėkmingai atliktos. |
Naudoti šaltiniai |
Interneto svetainė |
Autorė: Sigita Šakienė, anglų kalbos mokytoja metodininkė, dirba Panevėžio r. Naujamiesčio gimnazijoje bei Panevėžio r. Upytės A. Belazaro pagrindinėje mokykloje
Metodo pavadinimas |
QR kodas ir mobilus telefonas ugdymo procese (11–13 m.) |
Ugdo šias kompetencijas |
Naudojant šį metodą ugdome:
|
Tikslas |
|
Priemonės |
|
Trukmė |
|
Dalyvių amžius |
|
Dalyvių skaičius |
|
Vieta |
|
Aprašymas |
QR kodas (quick response, išvertus iš anglų „greitas atsakymas“).Šių kodų tikslas – išsaugoti didelius informacijos kiekius ant minimalaus ploto paviršiaus. Šiai dienai šie kodai plačiai naudojami ne tik pramonėje, bet ir laikraščiuose, žurnaluose, kataloguose ir kitose reklamos srityse. Taip pat juos galime panaudoti ir ugdymo proceso įvairovei. Prieš atliekant užduotis su QR kodu mokytojas privalo numatyti ir pasiruošti, t.y. “užkoduoti” norimas užduotis. Tai tinka skaitomo teksto analizei, galima po kodu paslėpti klausimus, taip pat tinka gramatikos įtvirtinimui, kur mokiniai kiekvienas individualiai ar porose dirbdami randa einamos temos įtvirtinimo užduotis. QR kodą naudojau ir po konferencijos, kur buvau “užkodavusi” visų dalyvių pranešimų klausimus. Taip renginio pabaigoje atlikome reflekciją. Kiekvienas mokinys nuskenavo pasirinktą kodą ir turėjo atsakyti į pateiktą klausimą. Nereikia bijoti dėl programėlės atsisiuntimo. Ją mokiniai atsisiunčia labai operatyviai. Mokytojas prieš ruošdamasis pamokai ar renginiui, turi būti prisiregistravęs (arba ne, nėra visur reikalaujama) pasirinktame QR kodų generavimo tinklapyje. Jų yra įvairių. https://www.qrcode-monkey.com/ |
Rekomendacijos |
|
Naudoti šaltiniai |
|
Autorė: Rasa Raižienė, Kauno r. Akedemija Ugnės Karvelis gimnazija
Metodo pavadinimas |
Apsilankymas Oliverio Tvisto pasaulyje (11–13 m.) |
Ugdo šias kompetencijas |
|
Tikslas |
Skirtingų amžiaus grupių vaikų bendravimas ir bendradarbiavimas naudojant įvairius mokymosi metodus |
Priemonės |
Multimedija, plakatai, kanceliarinės priemonės (įvairaus formato popierius, pieštukai, žirklės ir t.t.), priemonės, reikalingos meninei kūrybai (pristatymui) |
Trukmė |
Dvi projektinės dienos |
Dalyvių amžius |
5 ir 8 klasės mokiniai |
Dalyvių skaičius |
24 |
Vieta |
Kabinetas, koridorius |
Aprašymas |
|
Rekomendacijos |
Grupes sudaro savo nuožiūra mokytojas, kad būtų lygiavertės. Pavyzdžiui aš turėjau 6 penktokus, padariau taip, kad 1 penktokas vienai grupei, o aštuntokai traukė lapelius su numeriukais, kuriai grupei priklauso. |
Naudoti šaltiniai |
https://www.delfi.lt/news/daily/hot/cdikenso-oliveris-tvistas-vaiku-kankinimo-vadovas.d?id=617098 https://lt.cril17.org/charles-dickens-facts-2113 https://srcaltufevo.ru/lt/chto-takoe-viktorianskaya-epoha-opredelenie-viktorianskaya.html https://srcaltufevo.ru/lt/okonchanie-viktorianskoi-epohi-v-anglii-viktorianskaya.html https://www.pasakos.lt/oliveris-tvistas/ Č. Dikensas „Oliverio Tvisto nuotykiai“ |
Metodai 14–16 m. vaikams
Autorė: Gintarė Tytmonienė, Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė
Metodo pavadinimas |
Istorija pasislėpusi komikse (14–16 m.) |
Kokias kompetencijas ugdo |
|
Tikslas |
Mokymosi medžiagą pateikti patrauklia, neįprasta forma ir sumažinti teorinės informacijos kiekį vaikams, kurie turi dėmesio sutelkimo sutrikimą |
Priemonės |
Kompiuteris, planšetė ar atspausdintas komikso lapas |
Trukmė |
|
Dalyvių amžius |
|
Dalyvių skaičius |
|
Vieta |
|
Aprašymas |
Mokiniams patinka mokymosi metodų įvairovė, o ir žinios bus greičiau įsisavinamos. Komiksai yra populiari meno rūšis, kuri ypač patinka vaikams, jaunimui. Pamokose, užsiėmimų metu spec. ugdymosi poreikių vaikai lengviau įsisavina esminę temos medžiagą, skaitydami parengtą mokytojo ar klasės draugo komiksą. Komikse skaitomas personažų dialogas, sukuria vaidmenis, leidžia į juos įsijausti, skatina vaizduotę ir smalsumą. Personažai rekonstruoja, atkuria temą: atitinkama situacija, laikas, nuotaika, rūbai, fonas, sąvokos. Personažų sukurtas dialogas sukuria emociją, nuotaiką. Vaikas įsijaučia į situaciją ar veiksmą ir geriau įsimena medžiagą. Padidėja motyvacija mokytis. Pvz.: https://share.pixton.com/pvlv0oe https://share.pixton.com/pvlw92h https://share.pixton.com/puu9zoe Prie kiekvieno temos komikso pridedamas užduočių lapas ar klausimynas, skirtas žinių patikrinimui ir refleksijai. |
Rekomendacijos |
Komiksai tinka, kaip patraukli mokymosi priemonė, visiems vaikams, ypač turintiems dėmesio sutelkimo sutrikimą. Tema atsiskleidžia trumpai, aiškiai pastebimi temos raktiniai žodžiai. Vaikai bei jaunimas taip pat mėgsta kurti komiksus. Leisti naudoti įvairias informacines priemones, aplinkas. Duoti konkrečią temą, sąvoką, istorinę asmenybę, organizaciją ar probleminę situaciją ir leisti vaikui pačiam sukurti komiksą. Dalyvius, kūrėjus įtraukia į prasmingas diskusijas. |
Naudoti šaltiniai |
|
Autorė: Skirmantė Kaziūnaitė, Kauno r. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos dailės mokytoja ekspertė
Metodo pavadinimas |
Kolekcija - mokymosi tyrinėjant, diskusijų metodas (14–16 m.) |
Ugdo šias kompetencijas |
|
Tikslas |
|
Priemonės |
|
Trukmė |
|
Dalyvių amžius |
|
|
|
Vieta (patalpoje, lauke) |
|
Aprašymas |
Pamokos pradžioje dalyviai suskirstomi į grupeles po keturis. Grupelių nariams pateikiama lentelė su trumpa informacija apie XX a. pradžios dailės stilius. To paties stiliaus apibūdinimą gauna dvi grupelės, kito - dvi kitos ir t.t. Užduotis - pagal pateiktą aprašą parinkti tinkančius kūrinius iš muziejaus ekspozicijų salių ir sukurti 6 darbų kolekcijos aprašą, išskiriant vieną, jų nuomone, svarbiausią kriterijų. Diskutuojama, kurie kriterijai labiausiai siejasi su pamokos tema. Grupelės vienos kitoms pateikia tik pagrindinį kolekcijos suformavimo kriterijų ir žodinį pasirinktų kūrinių apibūdinimą - meno kryptį, dailės rūšį, žanrą, raiškos priemones. Kitos grupelės muziejaus ekspozicijų salėse turi rasti šiuos darbus pagal apibūdinimą. Apibendrinimas. Grupelių nariai rengia savo kolekcijų pristatymus. Vaikštoma po muziejaus ekspozicijų sales, analizuojami ir aptariami XX a. pradžios dailininkų kūriniai. Dvi grupelės, pristatančios tą patį stilių, apibūdina savo mini kolekcijas, diskutuoja apie pasirinktus kūrinius. Kiekvienas narys išsako nuomonę, argumentuotai motyvuodamas savo pasirinkimą. Aptariama, kaip kitoms grupelėms sekėsi tyrinėti meno kūrinius pagal pateiktus aprašus. Diskutuojama apie bendrus stilių bruožus, panašumus ir skirtumus, analizuojama dailininkų kūryba. |
Rekomendacijos |
|
Naudoti šaltiniai |
|
Metodai 16–19 m. vaikams
Autorės: Kauno „Varpo“ gimnazijos dailės mokytoja metodininkė Violeta Mikalajūnaitė ir Kauno –Varpo“ gimnazijos technologijų vyr. mokytoja Daiva Kablienė
Metodo pavadinimas |
Visos klasės sukurta knyga, kurioje panaudota lietuvių kalbos, technologijų ir dailės integracija (16–19 m.) |
Ugdo šias kompetencijas |
|
Tikslas |
|
Priemonės |
|
Trukmė |
|
Dalyvių amžius |
|
Dalyvių skaičius |
|
Vieta |
|
Aprašymas |
Šiam „Metodų vadovui“ mes pateikiame visos klasės sukurtą knygą, kurioje panaudota lietuvių kalbos, technologijų ir dailės integracija. Pamokos pradžioje - skelbiami pamokos uždaviniai. Uždaviniai: 1. Rinkti medžiagą apie Panemunės krašto istoriją ir geografiją ( 1 pamoka); 2. Naudojantis surinkta medžiaga, sukurti tekstą ir jį iliustruoti ( 3 pamokos); 3. Sukurtą medžiagą sujungti ir pagal pasirinktą įrišimo būdą surišti knygą ( 1 pamoka). Prieš pradedant darbą (,, minčių lietaus“ metodu) mokiniai pateikia savų pasiūlymų, idėjų, įžvalgų, kaip jie įsivaizduoja būsimą knygą. Diskusijos metodu buvo sukurtas knygos pavadinimas ,,Skrenda pelėda virš Nemuno...“ Knygos idėja - pamatyti ir pavaizduoti Panemunės kraštą nuo Kauno iki Jurbarko lyg jį matytų skrendant pelėda.. Mokiniai susiskirsto į 5 grupes:
Mokiniai grupėmis savarankiškai renka savo pasirinkto regiono geografijos, istorijos faktus, nagrinėja Panemunės krašto istoriją ir geografiją). Grupėse mokiniai pasiskirsto darbus - kas piešia iliustracijas , kas kuria tekstą. Vėliau mokiniai analizuoja surinktą medžiagą, kurią panaudoja savo kūrybiniame darbe. Kuriantys iliustracijas mokiniai piešia Panemunės vietovių eskizus, kuriantys tekstą mokiniai aprašo atitinkamą vietovę taip, lyg ją matytų pelėda. Kitame etape mokiniai išrenka geriausią eskizinį variantą ir pateikia jį kaip galutinį. Vėliau pradeda piešti ant pasirinkto formato lapo. Atskirose grupėse mokiniai pasiskirstę darbus atlieka užduotis. Mokiniai piešia Kauno Pelėdų kalną, Kauno Santaką, Raudondvario dvarą, Vilkijos bažnyčią, Belvederio dvarą, Veliuonos piliakalnį, Raudonės pilį, Panemunės pilį ir Jurbarko dvarą. Visuose piešiniuose ryškus pelėdos kelionės leitmotyvas. Rašantys mokiniai meniniu stiliumi perteikia savo jausmus, skirtus vaikiškai knygai. Keli mokiniai kaligrafiškai užrašo tekstą, o kiti iliustruoja. Mokiniai paruoštus piešinius ir tekstus sudeda į bendrą knygą pagal geografinį eiliškumą. Knygą sudaro iliustruotas knygos viršelis su pavadinimu, visų Panemunės vietovių iliustracijos su tekstais ir paskutiniame puslapyje išvardintos knygą sukūrusių mokinių pavardės. |
Rekomendacijos |
|
Naudoti šaltiniai |
Internetinės nuorodos:
|
Autorė: Laima Jonušaitė, Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija
Metodo pavadinimas |
Konferencijų metodas (16–19 m.) |
Ugdo šias kompetencijas |
Labai svarbu mokinius mokyti įvertinti, kaip pasisekė įgyvendinti mokymosi uždavinius, apmąstyti mokymosi procesą – išsiaiškinti, kas sekėsi gerai, kas blogai, ką reikėtų keisti, kuriuo atveju kokią mokymosi strategiją taikyti. |
Tikslas |
|
Priemonės |
|
Trukmė |
|
Dalyvių amžius |
|
Dalyvių skaičius |
|
Vieta |
|
Aprašymas |
Varis
Vertinimas:
|
Rekomendacijos |
Paskirtą pamoką vyksta konferencija apie metalus. Klasės mokiniai gauna užduotį iš kiekvieno pranešimo užsirašyti po tris sakinius (atidumo, klausant draugų pristatymus, skatinimas, šią dalį esu keitus ir viktorina iš pranešimų). Pranešimai pristatomi tokia tvarka:
|
Naudoti šaltiniai |
Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis. Gamtamokslinis ugdymas, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d.įsakymu Nr. ISAK-2433 |