Bendrųjų kompetencijų ugdymo metodai el. leidinyje METODŲ VADOVAS

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras parengė el. metodinį leidinį  „Metodų vadovas“.

Čia surinkti ir aprašyti bendrojo ugdymo / švietimo įstaigų pedagogų sukurti bendrųjų kompetencijų ugdymo metodai, skirti dirbantiems su 4–19  metų (4–6 m., 7–10 m., 11–13 m., 14–16 m. ir 17–19 m. ) vaikais ir jaunimu.

Elektroninis leidinys parengtas, siekiant paskatinti Lietuvos pedagogus ir jaunimo darbuotojus dalintis pasiteisinusia, geriausia praktine patirtimi.

Čia rasite visus šio leidinio metodus.

Metodai 4–6 metų vaikams

Autorė: Laima Jundulienė, Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla

Metodo pavadinimas

PRADŽIA (6–7 m.)

Ugdo šias kompetencijas:

Bendrąsias ir dalykines muzikos kompetencijas.

Tikslas

Ugdyti vaikų muzikinius gebėjimus pasitelkus pasakas. Groti tik iš klausos, lavinti kūną, taikant tam tikrus mankštos pratimus. Žaidimo metu susipažinti su natų vertėmis. Klausantis muzikos padėti ją girdėti ir suprasti. Vaikui išmokus valdyti instrumentą, pradėti mokyti groti iš natų.

Priemonės

  • Devynios pasakos.
  • Muzikos instrumentai: akordeonas, fortepijonas, sheng, kazū, melodika.
  • Audio įrašai
  • Lietuvių liaudies, vokiečių d., bei šiuolaikinių kompozitorių kūrinių natų pavyzdžiai.

Trukmė

Nuo 4 iki 6 metų.

Dalyvių amžius

5–10 metų vaikai.

Dalyvių skaičius

pradžioje gali būti neribotas, tačiau vėliau reikalingas individualus darbas.

Vieta

Lietuvos muzikos ir meno mokyklų, bendrojo lavinimo mokyklų patalpos.

Aprašymas

Metodiniame leidinyje „Pradžia“ pristatoma novatoriška ir vaikams patraukli mokymo groti muzikos instrumentu (ne tik akordeonu ) metodika. Devynių mokslo metų mėnesių (nuo rugsėjo iki gegužės) mokymo medžiaga pateikiama devyniose pasakose, kuriose vaikas atranda savo draugus, žaislus, žaidimus, savo džiaugsmus ar nelaimes. Kiekvieno mėnesio mokymo medžiagą sudaro išraiškingai sekama pasaka, kurią lydi:

1) mankštos elementai - vaikai bėgioja, šliaužioja, ploja rankomis ir pan., vaizduodami pasakos dalyvius,

2) ritmas – trumpų vaikiškų dainelių pagalba mokomi natų pavadinimai, natų vertės ir vieta penklinėje bei klaviatūroje,

3) grojimo bei improvizacijos pratimai – pagal mokytojo bet kokiu instrumentu atliekamą akompanimentą mokinys melodika arba kazū (angl. kazoo, afroamerikietiška dūdelė) atlieka tam tikrus ritmo bei melodijos elementus, mokantis taisyklingai laikyti rankutę ir išgauti gražų garsą.

4) programinės muzikos klausymasis – pažintis su įvairių instrumentų tembrais,žanrais.

Knygoje gausu įvairių kūrinėlių natų, loginių užduočių bei muzikos klausymosi nuorodų.

Rekomendacijos

Šią metodiką rekomenduoju naudoti:

1) muzikos ir meno mokykloms, pradiniame mokymo groti muzikos instrumentu etape. Nors metodika daugiau orientuota į akordeono mokymą, tačiau ji puikiai tinka ir kitų instrumentų dalykų pedagogams.

2) Muzikinis vaikų ugdymas pasitelkus pasakas kaip atskaitos tašką sudominant ir motyvuojant mokinius gali būti labai naudingas ir pradinių bendrojo lavinimo mokyklų muzikos dalyko pedagogams.

Naudoti šaltiniai

  1. L.Čepienė.Pas motulę augau(fotografuotinis leidimas).Vilnius: „Muzika“ ir „Alka“,1990
  2. V.Burinskas.Akordeono pradžiamokslis (fotografuotinis leidimas).Vilnius: „Vaga“,1962
  3. Р. Н. Бажилин. Школа игры на аккордеоне: Учебно-методическое пособие. Москва: В.Катанский, 2008.
  4. В. П. Бубен, В. Г. Федорук. Развитие двигательных навыков аккордеониста (2-е издание). Минск: БГПУ, 2012.
  5. Lucien et Richard Galliano. Methode complete d‘accordeon: doigtes piano et boutons. Paris: Editions Henry Lemoine, 2008.
  6. Henn Rebane. Laste-album akordionile. Tallinn: „Bit“, 2005.
  7. Violeta Jucevičienė. Mokausi skambinti fortepijonu. VJ06, 2012.
  8. David P. Graham. Zweiunddreißig tierische Akkordeonstücke. Bochum: Augemus musikverlag, 1992.

Metodai 7–10 metų vaikams

Autorė: Ingrida Račickienė, Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos mokytoja

Metodo pavadinimas

Tylios analizės protokolas (7–10 m.)

Ugdo šias kompetencijas:

Iniciatyvumo ir kūrybingumo, komunikavimo.

Tikslas

  • Mokyti raštu ir tiksliai  išreikšti savo idėją/problemos sprendimo būdą.
  • Lavinti kūrybišką mąstymą.
  • Mokyti diskutuoti, argumentuoti.

Priemonės

Skirtingų spalvų rašikliai,  popieriaus lapas su schema (mąstymo žemėlapiu „Apskritimas“).

Trukmė

10–15 min.

Dalyvių amžius

9–10 metų

Dalyvių skaičius

Vienoje grupėje 6–8  mokiniai.

Vieta 

Patalpoje ir lauke.

Aprašymas

Suskirstyti mokinius į grupes. Pateikti skirtingų spalvų rašiklius.

Išdalinti užduotį-schemą. Mokiniai iškelia ar mokytojas suformuluoja temą/problemą.

Susitarimų ženklai:
+ pritariu teiginiui;
?  kyla klausimų, neaišku;
!  palaikau teiginį ir/ar kiti…

Mokiniai tik glaustai, aiškiai rašo idėją/teiginį/sprendimo būdą pagal pateiktą temą ar problemą.

Tik susitartais ženkliais (+, ?, !) reaguoja į kitų grupės narių idėją/teiginį/problemos sprendimo būdą (5 min).

Diskutuoja, argumentuoja daugiausiai reakcijų sulaukusius teiginius. Teiginius pagrindžia šaltiniu ar asmenine patirtimi, požiūriu (5–7 min).

Pristatyti bendrą grupės poziciją (3 min.).

Rekomendacijos

Visos veiklos metu mokiniai nekalba. Savo mintis rašo pasirinktos spalvos rašikliu, kiek grupėje narių tiek ir spalvų rašiklių. Taip matomas kiekvieno mokinio indėlis į grupės darbą. Dirbant nuotoliniu būdu, taikyti bendravimo ir bendradarbiavimo platformas pvz., padlet.com

Naudoti šaltiniai

  • Parengta remiantis seminaro „Pradinio ugdymo tobulinimas naudojant Mąstymo kultūros ugdymo mokyklų patirtį“, kurį vedė „Thinking Schools International“ lektoriai iš Jungtinės Karalystės N. O. Symes, Mrs. T. Williams, M. J. Bell.
  • David Harley mąstymo žemėlapiai - vaizdiniai įrankiai, skirti mokomajai medžiagai susisteminti, vizualizuoti mokymąsi, sukurti ryšį tarp gebėjimų, kuriuos mokiniai įgyja skirtinguose dalykuose.

Autorė: Ingrida Račickienė, Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos mokytoja

Metodo pavadinimas

Žaidimas „Surask savo vietą“  (7–10 m.)
(Išplėtotas metodas pagal mąstymo žemėlapį „Apskritimas“, „Minčių lietus“).

Ugdo šias kompetencijas:

Mokymosi mokytis, pažinimo,  asmeninę.

Tikslas

  • Įsivertinti  žinias arba pakartoti tam tikrą temą.
  • Mokyti diskutuoti, susitarti.

Priemonės

Vizuali schema „Apskritimo žemėlapis“. Apskritimo kontūras iš skirtingų geometrinių figūrų ir kūnų. 

Trukmė

10 min.

Dalyvių amžius

8–10 m.

Dalyvių skaičius

Neribotas. Tiek geometrinių figūrų ir kūnų –  kiek mokinių.

Vieta 

Patalpoje prie paruošto apskritimo arba patalpoje, lauke prie apskritimo.

Aprašymas

  1. Išsitraukti geometrinio kūno ar figūros apibūdinimą (figūra ir spalva) pvz., geometrinė figūra, kurios visos kraštinės lygios ir trečia (apačioje esanti) Lietuvos vėliavos spalva.
  2. Apskritime atsistoja ant teisingo atsakymo. Jei nežino, renkasi pagalbą: klausia stovinčio apskritime draugo, ieško taisyklių rinkinyje ar tikrina QRcodu.
  3. Suradus savo vietą aptariama: Kaip sekėsi/jautiesi? Kas buvo sunku? Kokia pagalba naudojosi? Keliems draugams padėjai?
  4. Apskritimo viduryje paskelbta tema. Mokiniai turi pagalvoti, pasitarti porose/grupelėse ir įvardinti/užrašyti ką jie žino pasiūlyta tema.

ARBA Apskritime sudėti daiktai, užrašyti sakiniai (užkoduota tema) ir mokiniai turi pagalvoti, pasitarti porose/grupelėse ir įvardinti temą.

  1. Įsivertinimo metu grįžta prie apskritimo ir papildo žodžiu/raštu naujomis žiniomis, faktais apie pateiktą ar užkoduotą temą.

Rekomendacijos

Dirbant lauke. Nubrėžti apskritimą ir atlikti užduotis žodžiu ar naudotis gamtine medžiaga.

Dirbant klasėje ir iš anksto pasiruošiant „daugiafunkcį apskritimą“: ryto ratui, pokalbiams „š širdies į širdį“, matematikos, lietuvių klabos (surask raidės porą, sugalvok žodį ir t.t.) ar integruotai veiklai.

Naudoti šaltiniai

• Parengta remiantis seminaro „Pradinio ugdymo tobulinimas naudojant Mąstymo kultūros ugdymo mokyklų patirtį“, kurį vedė „Thinking Schools International“ lektoriai iš Jungtinės Karalystės N. O. Symes, Mrs. T. Williams, M. J. Bell.

• David Harley mąstymo žemėlapiai - vaizdiniai įrankiai, skirti mokomajai medžiagai susisteminti, vizualizuoti mokymąsi, sukurti ryšį tarp gebėjimų, kuriuos mokiniai įgyja skirtinguose dalykuose.

Autorė: Ingrida Račickienė, Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos mokytoja

Metodo
pavadinimas

Lyderis (7–10 m.)

Ugdo šias kompetencijas

Asmeninė, pažinimo.

Tikslas

  • Išsiaiškinti klasės ar grupės lyderį.
  • Mokyti diskutuoti, argumentuoti.

Priemonės

Rašiklis,  klasės lenta ar popierius.

Trukmė

10 min.

Dalyvių amžius

7-10 metų

Dalyvių skaičius

Visi klasės mokiniai. Įvairių dydžių grupės. 

Vieta 

Patalpoje ir lauke.

Aprašymas

 Lentoje ar ant popieriaus surašyti visos klasės ar grupės narių vardus.

 Kiekvienas mokinys ant lapelio užsirašo vieną klasės ar grupės nario vardą, kuriuo pasitiki, su juo lengva bendrauti ir bendradarbiauti, prisiima atsakomybę ir kt.

 Brėžia liniją nuo savo vardo iki pasirinkto mokinio vardo ir argumentuoja pasirinkimą.

 Daugiausia balsų surinkęs klasės ar grupės mokinys ir yra lyderis.

Rekomendacijos

  • Bendrai aptarti lyderiui būdingas/reikalingas savybes.
  • Lentoje ar popieriaus lape surašyti visus klasės ar grupės narių vardus.
  • Individualiai pasirinkti ir ant lapelio užsirašyti vardą, kuris labiausiai galėtų būti lyderiu.
  • Brėžti rodyklę nuo savo vardo iki pasirinkto.   
  • Naudoti šaltiniai

Idėja iš seminaro „Pradinio ugdymo tobulinimas“.

Autorė: Ingrida Račickienė, Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos mokytoja

Metodo pavadinimas

Servetėlė (7–10 m.)

Ugdo šias kompetencijas

Komunikavimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo, socialinė.

Tikslas

  • Ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius;
  • Mokyti spręsti problemas, susitarti.

Priemonės

Popierius, rašiklis.

Trukmė

10–15  min.

Dalyvių amžius

8–10 amžius.

Dalyvių skaičius

Grupės po 4 mokinius.

Vieta 

Patalpoje.

Aprašymas

 Sugrupuoti mokinius po keturis, išdalinti popieriaus lapą su schema:

Kiekvienas grupės narys rašo savo mintis į mokytojo užduotą klausimą, problemą.  Tarkim, „Kas, perskaičius tekstą, labiausiai patiko?“ ar „Kaip jūs spręstumėte šią problemą?“.

Kiekvienam užrašius, aptarti su visa grupe ir schemos viduryje užrašyti apibendrintą grupės nuomonę.

 Taip pat gali būti ir iš anksto sugalvoti nagrinėjamos temos aspektai ir jie užrašyti. Kiekviena grupės narys pasirenka jam aktualiausią aspektą ir jį užrašo schemoje. Kiekvienam užrašius, aptarti su visa grupe ir schemos viduryje užrašyti apibendrintą grupės nuomonę. 

Rekomendacijos

Metodas taikomas sprendžiant problemas, analizuojant kūrinius ir t.t.

Naudoti šaltiniai

Parengta remiantis projekto „Pradinio ugdymo tobulinimas“ seminarų informacija.

Autorius: Sigitas Žaluda, Panevėžio rajono Naujamiesčio gimnazijos pradinių klasių mokytojas metodininkas

Metodo pavadinimas

Keliauju Lietuvos istorijos laiko juosta (7–10 m.)

Ugdo šias kompetencijas

Bendradarbiavimo, mokėjimo mokytis, informacijos paieškos ir atrankos kompetencijas

Tikslas

Supažindinti pradinių klasių mokinius  su pagrindiniais Lietuvos istorijos įvykiais, palengvinti suvokimą apie praeities  įvykius.

Priemonės

Edukacinė erdvė gimnazijos koridoriuje ,,Istorijos juosta“, el. ištekliai - EDUKA  klasėje, tinklalapyje ,,Linksma mokykla“, 3 kl. pasaulio pažinimo  pratybų sąsiuvinio užduotys iš komplekto ,,Gilė“, žinynas vaikams ,,Aš ir pasaulis“. 

Trukmė

Trunka apie 1 mėnesį kol trumpai ir vaizdžiai supažindinama su pagrindinėmis Lietuvos istorijos datomis bei istorinėmis asmenybėmis.

Dalyvių amžius

8–10 metų ( 2, 3 klasės)

Dalyvių skaičius

Klasė: 18–20 mokinių.

Vieta

Klasėje, gimnazijos koridoriuje.

Aprašymas

Naudojant metodą “Keliauju Lietuvos istorijos laiko juosta“  patraukliau ir įdomiau supažindinami pradinukai su pagrindinėmis Lietuvos istorijos datomis, istorinėmis asmenybėmis.   Mokiniai,   remdamiesi el. ištekliais, svetainėje ,,Linksma mokykla“ skiltyje ,,Lietuva“   išklauso pasakojimus  - ,, Lietuva mano šalis“. Tai yra  pradinukų amžiui suprantamai ir aiškiai pateikti pasakojimai apie svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius, asmenybes.  Po to  bendradarbiaudami porose ar nedidelėse grupėse iš tų  temų  apie ką mokomės  ( Mindaugo Lietuva, Gedimino Lietuva, Žalgirio mūšis, Lietuva- Carinės Rusijos priespaudoje  ir t. t. )  naudojasi žinynu ,,Aš ir pasaulis“ , suranda atsakymus į pateiktus 3 – 4 klausimus, Pvz: Kada karūnuotas Vienintelis Lietuvos karalius? Kaip šiais laikais viso pasaulio Lietuviai pažymi šią dieną ?  Kada įvyko Žalgirio mūšis? Kokių valstybių kariuomenės nugalėjo Ordiną ?  Ir t. t. Atrinkę tinkamą informaciją, pasiima paruoštus aprašymus su istoriniais įvykiais ar asmenybėmis ir eina į gimnazijos koridorių. Ten istorijos juostoje kiekviena grupė tuos tris teiginius (trumpus aprašymus) prisega tam tikroje juostos vietoje pagal įvykio datą. (Juosta stacionari, parengta ilgam naudojimui, aprašymai užlaminuoti su magnetukais, kad galėtų priklijuoti ).  ( Pvz: 15 a.  juostos tarpe priklijuoja Žalgirio mūšio datą, Vytauto Didžiojo, Jogailos atvaizdus, Kryžiuočių ordino kario atvaizdą ir t. t.) Aprašymams istorijos juostoje suradę tinkamą vietą, mokiniai kitoms grupėms trumpai pristato, pakomentuoja. Taip atlieka visos grupės. Grįžę į klasę naudojame kubo metodą   ir apibendriname pamoką. 

Pasitikrinimui galime naudoti paruoštus testus EDUKA klasėje, arba toje platformoje pats mokytojas  gali sukurti savo užduotis.

Rekomendacijos

 Norint naudoti šį metodą reikia ugdymo įstaigoje rasti tinkamą vietą ir parengti edukacinę erdvę ,,Lietuvos istorijos juosta“. Tai gali būti ilgo koridoriaus  sienos. Parengus juostą su tam tikrais intervalais surašome amžius nuo  10 tūkstantmečio  prieš Kristų  iki šių laikų 21 a. Tūkstantmečiams palikti šiek tiek ilgesnius tarpus, amžiams mažesnius. Tada reikia pasirengti medžiagą ( aprašymus, vaizdus )  su istorinėmis  datomis, asmenybėmis, vaizdais iš to konkretaus istorinio laikotarpio.  Juos reikia priklijuoti prie kortelių, užlaminuoti, priklijuoti magnetukus.  Šią medžiagą galima rasti nurašytuose senuose vadovėliuose, el. ištekliuose.

Naudoti šaltiniai

El. ištekliai - EDUKA  klasėje, tinklalapyje – svetainėje ,,Linksma mokykla“, 3 kl. pasaulio pažinimo  pratybų sąsiuvinio užduotys  bei vadovėlis iš komplekto ,,Gilė“, žinynas vaikams ,,Aš ir pasaulis“.

 Metodai 11–13 m. vaikams

Autorė: Dalia Janušauskienė, Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė

Metodo pavadinimas

Matematinių sąvokų kartojimas/įtvirtinimas pagal abėcėlę (11–13 m.)

Ugdo šias kompetencijas

Ugdo dalykines, komunikavimo, bendradarbiavimo kompetencijas.

Tikslas

Įtraukti į veiklą įvairių gebėjimų mokinius, įtvirtinti dalykines žinias.

Priemonės

Mokiniai užsiveda atskirą sąsiuvinį, kurį nuolat papildo.

Jei mokiniai pageidauja ir jiems tai yra patogu, galima visa tai kaupti kompiuterinėje laikmenoje.

Trukmė

Šį metodą galima taikyti kiekvienoje pamokoje skiriant po 7-10 minučių, galima vieną kartą per savaitę ar dar kitaip (tai mokytojo ir mokinių susitarimas).

Dalyvių amžius

Metodą galima pradėti taikyti nuo 5 klasės.

Dalyvių skaičius

Visi klasėje esantys mokiniai.

Vieta 

Patalpa, kurioje vyksta pamoka.

Aprašymas

Pirma pamoka. Raidė A:

I žingsnis: mokiniai vardina ir rašosi sąsiuvinyje matematines sąvokas, prasidedančias raide A (pvz. apskritimas, atkarpa, abscisė ir t.t.). Tame žingsnyje reikia leisti pasireikšti mokiniams, kuriems sunkiau sekasi matematika, kurie labiau nepasitiki savimi. Tai jiems įkvėps pasitikėjimo savimi, paneigs kai kurių mokinių pasakymą „aš nieko nemoku“.

II žingsnis: mokiniai ieško informacijos, susijusios su kiekviena sąvoka, ją visiems pateikia. Visi mokiniai šią informaciją rašosi savo sąsiuviniuose (pvz. APSKRITIMAS: apskritimo spindulys žymimas r, apskritimo skersmuo žymimas d, apskritimo skersmenį sudaro du spinduliai, t.y. d=2r; apskritimo ilgis skaičiuojamas pagal formulę C=2πr ir t.t.) Taip pasižymi informaciją apie kiekvieną pateiktą sąvoką.

Kitą kartą imama raidė B ir vėl atliekami tie patys žingsniai.

Atsitinka taip, kad mokslo metų eigoje sužinoma naujų sąvokų  iš jau užsirašytų raidžių. Tada grįžtama prie tų raidžių ir papildomas sąrašas. Mokinius reikia perspėti, kad kiekvienai raidei būtų skirta daugiau vietos, pvz. po puslapį ar lapą, nes sąvokų vis daugės.

Rekomendacijos

  • Metodą galima taikyti individualiai, porose arba grupėse.
  • Galima mokiniams skirti visą informaciją iš nurodytos raidės surasti namuose, o klasėje ja pasidalinti su draugais.
  • Mokiniai šį sąsiuvinį turi saugoti vis kitiems mokslo metams. Jis bus tarsi pagalbininkas prisimenant/pakartojant matematines sąvokas ir viską, kas su jomis susiję.

Naudoti šaltiniai

Mokiniai informacijos gali ieškoti vadovėliuose, internete ir kt.

 

Autorė: Gintarė Tytmonienė, Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė

Metodo pavadinimas

Galima/negalima (11–13 m.)

Ugdo šias kompetencijas 

  • Asmeninė kompetencija
  • Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencija
  • Komunikavimo kompetencija
  • Pažinimo kompetencija
  • Dalykinės kompetencijos

Tikslas

Lavinti darbo grupėse įgūdžius.

Priemonės

Lipnūs spalvoti lapeliai, lipni balta (ar kitos spalvos)  juosta. Rašymo priemonės, balti A4 formato lapai, vanduo.

Trukmė

1–1,5 val.

Dalyvių amžius

11–13 metų, 14–16 metų

Dalyvių skaičius

Neribotas

Vieta 

Patalpoje

Aprašymas

Tema: Vieno daikto kelios istorijos

Patalpoje ant grindų lipnia juosta suformuojamos (suklijuojamos) įvairios geometrinės figūros (stačiakampis, kvadratas, trikampis, rombas ir pan.). Figūros turi pavadinimus pagal temą, pvz. metalas, plastikas, kartonas, pavojingos medžiagos ir pan.

Išdalinami visiems dalyviams  lipnūs spalvoti lapeliai, ant kurių užrašyti įvairūs su tema susiję žodžiai, pvz.: popierinis puodelis, plastikinė šakutė, baterija, spyruoklė, valiklis, pirkinių maišelis ir pan.

Užduotys:

  1. Rasti pagal savo lapelio tekstą tinkamą figūrą.
  2. Prie figūrų susirinkę dalyviai tampa darbo grupe, kurie turi prisistatyti save pagal lapelio tekstą, trumpai įvardijant, kokia buvo to daikto paskirtis.
  3. Padiskutuoti apie galimus tų daiktų perdirbimo variantus. Sakinį pradėti tekstu: Aš galiu būti pakartotinai panaudotas kaip... Pvz.: Aš esu plastikinė šakutė. Aš galiu būti pakartotinai panaudota kaip plastikinis maišelis.
  4. „Galima/negalima“. Ant A4 formato lapo kiekvienas dalyvis pasirašo 3 sakinius apie galimą savo „daikto“ perdirbimą. Du sakiniai turi būti tiesa (teisingi) ir vienas sakinys klaidingas (melas). Lapą užsiklijuoti su lipnia juosta priekyje ant rūbo taip, kad du stovintys vienas prieš kitą asmenys, galėtų skaityti priešais stovinčiojo tekstą.  Visi pradeda vaikščioti ir skaityti aplinkinių užrašus, išsiaiškinant kur yra netiesa.
  5. Pasigaminti popierinį puodelį, iš kurio būtų galima atsigerti vandens, nenaudojant jokių papildomų priemonių. Būtina panaudoti tą patį A4 formato lapą, kurį buvo užsiklijavę. Pagaminus, įsipilti vandens ir atsigerti bei pasakyti sakinį, ką apie perdirbimą sužinojo naujo.

Rekomendacijos

Veiklų pradžioje galima bendrai pakalbėti apie šiukšles, rūšiavimą, perdirbimą.  Susipažinti su įvairia statistika, pažiūrėti tomis temomis video ar perskaityti straipsnį spaudoje.

Kiekvienai grupei galima skirti kuratorių, kuris gali patarti ar padėti rasti reikiamos informacijos užduotims atlikti.

Esant poreikiui sudaryti galimybę pasinaudoti internetu, kad užduotys būtų sėkmingai atliktos.

Naudoti šaltiniai

Interneto svetainė 
www.zaliasistaskas.lt

Autorė: Sigita Šakienė, anglų kalbos mokytoja metodininkė, dirba Panevėžio r. Naujamiesčio gimnazijoje bei Panevėžio r. Upytės A. Belazaro pagrindinėje mokykloje

Metodo pavadinimas

QR kodas ir mobilus telefonas ugdymo procese (11–13 m.) Alytaus kraštotyros muziejaus papildytosios realybės programėlė ...

Ugdo šias kompetencijas 

Naudojant šį metodą ugdome:

  • Mokėjimo mokytis
  • Pažinimo
  • Komunikavimo
  • Socialines kompetencijas

Tikslas

  • Panaudoti išmaniuosius telefonus ir QR kodo programėlę  pamokoje, priartėjant prie mokinių šiuolaikiniais mokymo būdais.

Priemonės

  • Išmanusis telefonas, atsisiųsta QR kodo programėlė 

Trukmė

  • 20–30 min.

Dalyvių amžius

  • 10–18 metų

Dalyvių skaičius

  • 2–12 mokinių

Vieta 

  • Galima ir klasėje atlikti, galima pasiruošti ir lauke bei gamtoje.

Aprašymas

QR kodas (quick response, išvertus iš anglų „greitas atsakymas“).Šių kodų tikslas – išsaugoti didelius informacijos kiekius ant minimalaus ploto paviršiaus. Šiai dienai šie kodai plačiai naudojami ne tik pramonėje, bet ir laikraščiuose, žurnaluose, kataloguose ir kitose reklamos srityse. Taip pat juos galime panaudoti ir ugdymo proceso įvairovei. Prieš atliekant užduotis su QR kodu mokytojas privalo numatyti ir pasiruošti, t.y. “užkoduoti” norimas užduotis. Tai tinka skaitomo teksto analizei, galima po kodu paslėpti klausimus, taip pat tinka gramatikos įtvirtinimui, kur mokiniai kiekvienas individualiai ar porose dirbdami randa einamos temos įtvirtinimo užduotis. QR kodą naudojau ir po konferencijos, kur buvau “užkodavusi” visų dalyvių pranešimų klausimus. Taip renginio pabaigoje atlikome reflekciją. Kiekvienas mokinys nuskenavo pasirinktą kodą ir turėjo atsakyti į pateiktą klausimą.

Nereikia bijoti dėl programėlės atsisiuntimo. Ją mokiniai atsisiunčia labai operatyviai. Mokytojas prieš ruošdamasis pamokai ar renginiui, turi būti prisiregistravęs (arba ne, nėra visur reikalaujama)  pasirinktame QR kodų generavimo tinklapyje. Jų yra įvairių.

https://www.qrcode-monkey.com/

https://www.qr-code-generator.com/

https://qr9.me/free-qr-code-generator.php?lang=lt

Rekomendacijos

  • Šiuolaikinis, modernus ugdymo procesas
  • Naujos idėjos
  • Inovatyvus mokytojas
  • Išmaniosios technologijos pamokoje

Naudoti šaltiniai

  • „Kompetencijų ugdymas“ metodinė knyga mokytojui
  • http://www.qrmarket.lt/ Kas yra OR kodas?
  • Britų tarybos programos „Mokomės sėkmei”( Teaching for success) mokymai , 24 val. pažymėjimo Nr. 081

Autorė: Rasa Raižienė, Kauno r. Akedemija Ugnės Karvelis gimnazija

Metodo pavadinimas

Apsilankymas Oliverio Tvisto pasaulyje (11–13 m.)

Ugdo šias kompetencijas

  • Asmeninės kompetencijos
  • Socialinės kompetencijos
  • Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos
  • Komunikavimo kompetencijos
  • Pažinimo kompetencijos
  • Mokėjimo mokytis kompetencijos

Tikslas

Skirtingų amžiaus grupių vaikų bendravimas ir bendradarbiavimas naudojant įvairius mokymosi metodus

Priemonės

Multimedija, plakatai, kanceliarinės priemonės (įvairaus formato popierius, pieštukai, žirklės ir t.t.), priemonės, reikalingos meninei kūrybai (pristatymui)

Trukmė

Dvi projektinės dienos

Dalyvių amžius

5 ir 8 klasės mokiniai

Dalyvių skaičius

24

Vieta

Kabinetas, koridorius

Aprašymas

  • Mokiniai suskirstomi grupėmis, po 4 idealiausia, susigalvoja pavadinimą.
  • Pasakojimas apie to meto Angliją (Viktorijos laikų Anglija) – mokytojos paruoštos skaidrės,
  • Č. Dikenso biografija ir įdomūs gyvenimo faktai – mokytojos paruoštos skaidrės.
  • Patikrinimas, kaip įsiminė – mokytojo pateikti klausimai, sumuojami rezultatai.
  • Pasirinktos dalys skaityti.
  • Užduotys: 1. Rasti atsakymus į klausimus; 2. Rasti sakinių pabaigas; 3.Rasti sakinius, kuriuose yra mokytojo  pateikti žodžiai ar žodžių junginiai.
  • Kūrinio ištrauka grupėms paskirstom dalimis. Pristatymas be žodžių – vaidyba, piešimas ir visokios galimos technologijos.
  • Iškirpta paveiksliuko dalis, nupiešti pratęsimą, įkomponuoti detalę  į savo piešinį.
  • Meninio filmo peržiūra, lyginimas su kūriniu, aptarimas.
  • Baigiamasis darbas – pristatymas visuomenei. 

Rekomendacijos

Grupes sudaro savo nuožiūra mokytojas, kad būtų lygiavertės. Pavyzdžiui aš turėjau 6 penktokus, padariau taip, kad 1 penktokas vienai grupei, o aštuntokai traukė lapelius su numeriukais, kuriai grupei priklauso.

Naudoti šaltiniai

https://www.delfi.lt/news/daily/hot/cdikenso-oliveris-tvistas-vaiku-kankinimo-vadovas.d?id=617098

https://lt.cril17.org/charles-dickens-facts-2113

https://srcaltufevo.ru/lt/chto-takoe-viktorianskaya-epoha-opredelenie-viktorianskaya.html

https://srcaltufevo.ru/lt/okonchanie-viktorianskoi-epohi-v-anglii-viktorianskaya.html

http://www.lietuviai.co.uk/gyvenimas-uk/history-traditions/darbininkai-ir-vargsai-karalienes-viktorijos-valdymo-laikais-anglijoje

https://www.pasakos.lt/oliveris-tvistas/

Č. Dikensas „Oliverio Tvisto nuotykiai“

 

 Metodai 14–16 m. vaikams

Autorė: Gintarė Tytmonienė, Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė

Metodo pavadinimas

Istorija pasislėpusi komikse (14–16 m.)

Kokias kompetencijas ugdo

  • Asmeninė kompetencija (Įvertinti savo jėgas ir priimti iššūkius, kryptingai siekti tikslų)
  • Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencija (Mąstyti kūrybingai, drąsiai kelti idėjas)
  • Komunikavimo kompetencija (Tinkamai naudoti ir suprasti kūno kalbą)
  • Pažinimo kompetencija (Klausti ir ieškoti atsakymų, daryti išvadas)
  • Mokėjimo mokytis kompetencija (Mokytis noriai, pasitikėti savo jėgomis, pasirinkti mokymosi strategijas ir priemones)
  • Dalykinės kompetencijos (dalykinės žinios)

Tikslas

Mokymosi medžiagą pateikti patrauklia, neįprasta forma ir sumažinti teorinės informacijos kiekį vaikams, kurie turi dėmesio sutelkimo sutrikimą

Priemonės

Kompiuteris, planšetė ar atspausdintas komikso lapas

Trukmė

  • 10–15 min. susipažinti su komikso „istorija“ (medžiaga).
  • 10–15 min. atlikti pagal komiksą parengtas užduotis.

Dalyvių amžius

  • 11–13 metų,
  • 14–16 metų

Dalyvių skaičius

  • Neribojamas

Vieta 

  • Tradicinė klasė ar kita neformali aplinka, kompiuterių klasė, patalpa.

Aprašymas

Mokiniams patinka mokymosi metodų įvairovė, o ir žinios bus greičiau įsisavinamos. Komiksai yra populiari meno rūšis, kuri ypač patinka vaikams, jaunimui. Pamokose, užsiėmimų metu spec. ugdymosi poreikių vaikai lengviau įsisavina esminę temos medžiagą, skaitydami parengtą mokytojo ar klasės draugo komiksą. Komikse skaitomas personažų dialogas, sukuria vaidmenis, leidžia į juos įsijausti, skatina vaizduotę ir smalsumą.  Personažai rekonstruoja, atkuria temą: atitinkama situacija, laikas, nuotaika, rūbai, fonas, sąvokos. Personažų sukurtas dialogas sukuria emociją, nuotaiką. Vaikas įsijaučia į situaciją ar veiksmą ir geriau įsimena medžiagą. Padidėja motyvacija mokytis.

Pvz.: https://share.pixton.com/pvlv0oe

https://share.pixton.com/pvlw92h

https://share.pixton.com/puu9zoe

Prie kiekvieno temos komikso pridedamas užduočių lapas ar klausimynas, skirtas žinių patikrinimui ir refleksijai.

Rekomendacijos

Komiksai tinka, kaip patraukli mokymosi priemonė, visiems vaikams, ypač turintiems dėmesio sutelkimo sutrikimą. Tema atsiskleidžia trumpai, aiškiai pastebimi temos raktiniai žodžiai.

Vaikai bei jaunimas taip pat mėgsta kurti komiksus. Leisti naudoti įvairias informacines priemones, aplinkas. Duoti konkrečią temą, sąvoką, istorinę asmenybę, organizaciją ar probleminę situaciją ir leisti vaikui pačiam sukurti komiksą. Dalyvius, kūrėjus įtraukia į prasmingas diskusijas.

Naudoti šaltiniai

  • Komiksų kūrimo aplinka Pixton
  • Istorijos dalyko bendroji ugdymo programa

 

Autorė: Skirmantė Kaziūnaitė, Kauno r. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos dailės mokytoja ekspertė

Metodo pavadinimas

Kolekcija - mokymosi tyrinėjant, diskusijų metodas (14–16 m.)

Ugdo šias kompetencijas

  • Analitinį ir kūrybinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas

Tikslas

  • Susipažinti su XX a. pradžios Lietuvos dailininkų kūryba, šio laikotarpio meno kryptimis

Priemonės

  • Mobilūs telefonai, planšetės

Trukmė

  • Dvi akademinės valandos su 15 min. pertrauka

Dalyvių amžius

  • 14–16 m.
 
  • 24 mokiniai

Vieta (patalpoje, lauke)

  • Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijų salės

Aprašymas

Pamokos pradžioje dalyviai suskirstomi į grupeles po keturis. Grupelių nariams pateikiama lentelė su trumpa informacija apie XX a. pradžios dailės stilius. To paties stiliaus apibūdinimą gauna dvi grupelės, kito - dvi kitos ir t.t.

Užduotis - pagal pateiktą aprašą parinkti tinkančius kūrinius iš muziejaus ekspozicijų salių ir sukurti 6 darbų kolekcijos aprašą, išskiriant vieną, jų nuomone, svarbiausią kriterijų. Diskutuojama, kurie kriterijai labiausiai siejasi su pamokos tema.

Grupelės vienos kitoms pateikia tik pagrindinį kolekcijos suformavimo kriterijų ir žodinį pasirinktų kūrinių apibūdinimą - meno kryptį, dailės rūšį, žanrą, raiškos priemones. Kitos grupelės muziejaus ekspozicijų salėse turi rasti šiuos darbus pagal apibūdinimą.

Apibendrinimas. Grupelių nariai rengia savo kolekcijų pristatymus. Vaikštoma po muziejaus ekspozicijų sales, analizuojami ir aptariami XX a. pradžios dailininkų kūriniai. Dvi grupelės, pristatančios tą patį stilių, apibūdina savo mini kolekcijas, diskutuoja apie pasirinktus kūrinius. Kiekvienas narys išsako nuomonę, argumentuotai motyvuodamas savo pasirinkimą. Aptariama, kaip kitoms grupelėms sekėsi tyrinėti meno kūrinius pagal pateiktus aprašus. Diskutuojama apie bendrus stilių bruožus, panašumus ir skirtumus, analizuojama dailininkų kūryba.

Rekomendacijos

  • Ši veikla nebūtinai turi vykti muziejuje - meno kūrinius galima analizuoti ir virtualiose galerijose. Mini kolekcijas dalyviai gali kurti individualiai, o į grupeles susiskirstyti pagal pasirinktą temą. Kitų dalykų pamokose taip pat galima kurti kolekcijas- fizikos dėsnių, geografijos atradimų, žemynų ir kt.
  • Šį metodą galima taikyti ir integruotuose veiklose. Pvz. Kūrinius rinktis pagal sukeliamas emocijas, aptarti juos, pateikti savo interpretacijas dorinio ugdymo bei literatūros pamokose. Fizikos pamokose aptarti kūrinius, kuriuose atsispindi  šviesos tamsos dėsniai.

Naudoti šaltiniai

  • Arends R. I. Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai, 2008
  • Petty G. Šiuolaikinis mokymas: Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto Alba, 2006.
  • Švietimo problemos analizė, Švietimo ir mokslo ministerijos leidinių serija, 2012m. balandis Nr.1 (65)

 

 Metodai 16–19 m. vaikams

Autorės: Kauno „Varpo“ gimnazijos dailės mokytoja metodininkė Violeta Mikalajūnaitė  ir Kauno –Varpo“ gimnazijos technologijų vyr. mokytoja Daiva Kablienė

Metodo pavadinimas

Visos klasės sukurta knyga, kurioje panaudota lietuvių kalbos, technologijų ir dailės integracija (16–19 m.)

Ugdo šias kompetencijas

  • Kūrybiškumas, vaizduotė, raštingumas, kaligrafija,
  • Mokėjimas perteikti idėją įvairiomis meninėmis raiškos priemonėmis, keliamas mokinio susidomėjimas menu, literatūra, geografija, istorija.
  • Ši kūrybinė veikla ( knyga) turės praktinį panaudojimą gyvenime.

Tikslas

  • Ugdyti mokinio kūrybiškumą, estetiškumą, plėsti akiratį, domėtis Lietuvos kraštovaizdžiu ir istorija.

Priemonės

  • Meninės raiškos priemonės: spalva, dėmė, kompozicija, linija, teksto suvokimas, knygos įrišimas.
  • Darbo priemonės: A4 formato akvarelinis popierius, akvarelė, teptukai, pieštukai, trintukai, tušas, plunksnakotis, įvairių storių plunksnos, siūlai įrišimui, žirklės.
  • Internetinė svetainės

Trukmė

  • 5 pamokos

Dalyvių amžius

  • Pasirinktinai 9–10 kl. klasių mokiniai

Dalyvių skaičius

  • 22–30

Vieta 

  • Klasėje

Aprašymas

Šiam  „Metodų vadovui“ mes pateikiame visos klasės sukurtą knygą, kurioje panaudota lietuvių kalbos, technologijų ir dailės integracija.

Pamokos pradžioje - skelbiami pamokos uždaviniai.

Uždaviniai:

1. Rinkti medžiagą apie Panemunės krašto istoriją ir geografiją ( 1 pamoka);

2. Naudojantis surinkta medžiaga, sukurti tekstą ir jį iliustruoti ( 3 pamokos);

3. Sukurtą medžiagą  sujungti ir pagal pasirinktą įrišimo būdą surišti  knygą ( 1 pamoka).

Prieš pradedant darbą (,, minčių lietaus“ metodu) mokiniai pateikia savų pasiūlymų, idėjų, įžvalgų,  kaip jie įsivaizduoja būsimą knygą.  Diskusijos metodu buvo sukurtas knygos pavadinimas ,,Skrenda pelėda virš Nemuno...“

Knygos idėja -  pamatyti  ir pavaizduoti Panemunės kraštą  nuo Kauno iki Jurbarko lyg jį matytų skrendant pelėda..

Mokiniai susiskirsto į 5 grupes:

  • „Pelėdų kalno ir Santakos“
  • „Raudondvario“
  • „Vilkijos ir Belvederio“
  • „Veliuonos ir Raudonės“
  • „Panemunės ir Jurbarko“

Mokiniai grupėmis savarankiškai renka savo pasirinkto regiono geografijos, istorijos faktus, nagrinėja Panemunės krašto istoriją ir geografiją).

Grupėse mokiniai pasiskirsto darbus -  kas piešia iliustracijas , kas kuria tekstą.

Vėliau mokiniai analizuoja surinktą medžiagą, kurią panaudoja savo kūrybiniame darbe.

Kuriantys iliustracijas mokiniai piešia Panemunės vietovių eskizus, kuriantys tekstą mokiniai  aprašo  atitinkamą vietovę taip, lyg ją matytų pelėda.

Kitame etape mokiniai išrenka geriausią eskizinį variantą ir pateikia jį   kaip galutinį.

Vėliau pradeda piešti ant pasirinkto formato lapo.

Atskirose grupėse mokiniai pasiskirstę  darbus atlieka  užduotis.

Mokiniai piešia Kauno Pelėdų kalną, Kauno Santaką, Raudondvario dvarą, Vilkijos bažnyčią, Belvederio  dvarą, Veliuonos piliakalnį, Raudonės pilį, Panemunės pilį ir Jurbarko dvarą.

Visuose piešiniuose ryškus pelėdos kelionės leitmotyvas.

Rašantys mokiniai  meniniu stiliumi perteikia  savo jausmus, skirtus vaikiškai knygai.  Keli mokiniai kaligrafiškai  užrašo  tekstą, o kiti  iliustruoja.

Mokiniai  paruoštus piešinius ir tekstus sudeda į bendrą knygą pagal geografinį eiliškumą.

Knygą sudaro  iliustruotas knygos  viršelis su pavadinimu, visų Panemunės vietovių iliustracijos su tekstais ir paskutiniame  puslapyje  išvardintos knygą sukūrusių  mokinių pavardės.

Rekomendacijos

  • Sukurtoje knygoje vaikai galės mėgautis Panemunės krašto gražiausių vietovių iliustracijomis, turiningu ir įdomiu pasakojimu.
  • Knyga praplės mokinių akiratį, ugdys patriotizmo, estetinius jausmus.
  • Ši pamokų pravedimo veikla, panaudojant mūsų išvardintus ugdymo metodus suteikia mokiniams kūrybiškos išraiškos laisvę,  ugdo tarpusavio bendradarbiavimo ir bendravimo gebėjimus, suteikia savarankiško mokymosi pagrindus.

Naudoti šaltiniai

Internetinės nuorodos:

 

Autorė: Laima Jonušaitė, Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija

Metodo pavadinimas

Konferencijų metodas (16–19 m.)

Ugdo šias kompetencijas 

Labai svarbu mokinius mokyti įvertinti, kaip pasisekė įgyvendinti mokymosi uždavinius, apmąstyti mokymosi procesą – išsiaiškinti, kas sekėsi gerai, kas blogai, ką reikėtų keisti, kuriuo atveju kokią mokymosi strategiją taikyti.
Mokiniai skatinami naudotis ne tik mokyklos, bet ir kitų bibliotekų paslaugomis, rinktis patikimus informacijos šaltinius.
Mokiniai savarankiškai ieško, kaupia, apibendrina, lygina savo ir kitų surinktą informaciją, pristato ją kitiems – pritaiko tikslui ir adresatui, pasirenka tinkamas priemones, taip pat ir kompiuterines.
Pagal iš anksto sutartus kriterijus vertinama gamtamokslinių pranešimų, pateikčių kokybė ir efektyvumas, pasirinktų priemonių tinkamumas.“

Tikslas

  • įvairiuose šaltiniuose savarankiškai rasti, apibendrinti ir klasifikuoti reikiamą informaciją,
  • apibūdinti svarbiausių metalų ir nemetalų, jų junginių naudojimą, susiejant su jų savybėmis
  • gerbti autorių teises”.

Priemonės

  • Įvairios

Trukmė

  • 1–2 pamokos

Dalyvių amžius

  • Gimnazijs moksleiviai

Dalyvių skaičius

  • Visi klasėje esantys mokiniai.

Vieta 

  • Klasėje

Aprašymas

  • Mokiniai prieš 2 savaites pasiskirsto į grupes po 2 – 3 žmones. Pasirenka metalą, apie kurį rinks medžiagą (kiekvienos grupės temos yra skirtingos). Mokiniai gauna pristatymo planą ir vertinimo kriterijus. Pavyzdžiui,

Varis

  • Nurodykite bent penkias metalo savybes.
  • Susiekite tris metalo panaudojimo sritis su metalo savybėmis.
  • Metalo jonų svarba gyviems organizmams.
  • Įdomus faktas apie metalą.
  • Informacijos šaltiniai.

Vertinimas:

  • informacijos surinkimas pagal planą – 2 balai,
  • pateikčių paruošimas – 1 balas,
  • informacijos šaltinių nurodymas – 1 balas,
  • pateikčių pristatymas: skaitymas – 1 balas,
  • pasakojimas – +1 balas,
  • atsakymai į klausimus – 1 balas,
  • argumentuotas įsivertinimas – 1 balas,
  • kitų pristatymų konspektavimas – 2 balai.

Rekomendacijos

Paskirtą pamoką vyksta konferencija apie metalus. Klasės mokiniai gauna užduotį iš kiekvieno pranešimo užsirašyti po tris sakinius (atidumo, klausant draugų pristatymus, skatinimas, šią dalį esu keitus ir viktorina iš pranešimų).

Pranešimai pristatomi tokia tvarka:

  • Mokinių grupė pristato pranešimą.
  • Kiti klasėje esantys mokiniai pateikia klausimus (kad būtų didesnis aktyvumas yra taikomas kaupiamasis vertinimas).
  • Po to, klasės draugai argumentuotai vertina grupės atliktą darbą. Pirmiausia turi nurodyti teigiamus dalykus, o po to tobulintinas sritis.
  • Grupė argumentuotai įsivertina savo darbą (pasako, kas, jų manymu, pavyko ir ką reikėtų tobulinti).
  • Pasibaigus pamokai, mokiniai palieka sąsiuvinius, kuriuose užrašyta po tris sakinius iš draugų pranešimų.

Naudoti šaltiniai

Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis. Gamtamokslinis ugdymas, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d.įsakymu Nr. ISAK-2433

 

X
Prenumerata