​Kokią įtaką neformalusis vaikų švietimas daro asmens gerovei?

Tarptautinės organizacijos vis labiau vertina gebėjimus ir įgūdžius, lavinamus už formaliojo švietimo įstaigų ribų. Todėl ypatingas dėmesys svetur, o ypač Vakarų ir Šiaurės Europoje yra skiriamas neformaliojo švietimo sklaidai ir plėtrai. Pastaraisiais metais šia tema garsiai kalbama ir Lietuvoje – viešojoje erdvėje kyla vis daugiau diskusijų apie neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) ir įvairių jo formų (tiek paties ugdymo turinio, tiek jo organizavimo bei pasiekiamų rezultatų ir finansavimo požiūriu) poveikį ir vertinimą.

Norėdami išsiaiškinti NVŠ įtaką žmogui, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su Mykolo Romerio universitetu atliko tyrimą „Neformaliojo švietimo patirčių įtaka asmens gerovei“. Tyrimu siekta įvertinti, kaip jaunų žmonių (18–35 m.) patirtys, įgytos neformaliajame vaikų švietime, yra susijusios su jų asmenine gerove.

Tyrimo rezultatai parodė realią neformaliojo vaikų švietimo situaciją mūsų šalyje bei suteikė naudingos informacijos švietimo politikos formuotojams, ugdytojams ir tėvams, kuri gali padėti suformuoti aiškesnius lūkesčius neformaliajam vaikų ir jaunimo švietimui – įsitikinę tyrimo organizatoriai.

Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė jaunų žmonių sieja asmeninę gerovę su NVŠ patirtimi. Likusių respondentų nuomone, NVŠ nėra tikslingai orientuotas į kompetencijų, reikalingų „sėkmingam“ gyvenimui, ugdymą (kompetencijos aukštai gerovei sukurti: sprendimų priėmimas, problemų sprendimas, gebėjimas išsikelti tikslus, pasitikėjimas savimi, komandinis ir individualus darbas, prisitaikymas naujose situacijose), o kas antras jaunuolis NVŠ supranta tik kaip laiko praleidimo formą. Taip pat tyrimo rezultatai siunčia aiškią įspėjamąją žinutę paslaugų teikėjams, nes, anot apklaustųjų, teikėjų orientacija į kompetencijas teikiant NVŠ paslaugas, ypač trumpalaikes, yra nepakankama.

Ši situacija mūsų nestebina, – teigia vienas iš tyrimo iniciatorių, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro vadovas Valdas Jankauskas. – Visiškai normalu, kad šiandien NVŠ nėra asocijuojamas su sėkmingam savarankiškam gyvenimui svarbiomis bendrosiomis kompetencijomis. Visuomenei vis dar trūksta informacijos, kokius standartus turi atitikti NVŠ ir ko galima iš jo tikėtis. Pavienių organizacijų pajėgumų tam neužtenka“.

Pasak V. Jankausko, „prieš keletą metų valstybės dėmesys neformaliajam vaikų švietimui, padarius jį labiau prieinamu, suteikus daliai NVŠ veiklose dalyvaujančių mokinių krepšelį, yra pozityvus reiškinys. Tačiau šioje situacijoje būtinas dar aktyvesnis valstybės dalyvavimas ir visuomenės švietimas, aiškiai įvardinant, kas yra kokybiškas NVŠ ir kokias funkcijas jis turi atliepti. Didesnis dėmesys bendrosioms – asmeninėms ir socialinėms – kompetencijoms padėtų jaunimui atsiskleisti ir realizuoti save - įgalintų užsiimti sau ir visuomenei naudinga veikla“.

Tyrimo metu analizuojant jaunų žmonių socialinį mobilumą bei pasitenkinimą gyvenimu išaiškėjo, kad mūsų šalies jaunų žmonių gerovė jiems bręstant kinta mažai ir tik nedidelės dalies jaunų žmonių (16 proc.) gerovės lygis (pajamos bei pasitenkinimas gyvenimu) gali būti laikomas aukštu. Įdomu tai, jog jauni žmonės beveik nelinkę sieti NVŠ su bendrųjų kompetencijų įgijimu. Šiame kontekste kontraversiškai skamba ir tai, kad dauguma respondentų santykinai retai rinktųsi NVŠ paslaugas siekdami tikslų, glaudžiai susijusių su aukštu gerovės indeksu pasižyminčiu respondentų išskirtomis kompetencijomis, pvz. tapti savarankiškesniu (10 proc.), siekti išmokti dirbti komandoje (12 proc.) ir pan. Remiantis atlikta analize galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje gyventojai turėtų būti geriau supažindinti ir informuoti su NVŠ tikslais ir uždaviniais teoriniame bei praktiniame lygmenyje, nes iki šiol daugeliui NVŠ suprantamas tik kaip laisvalaikio praleidimo būdas.

Vaikų įsitraukimas į NVŠ veiklas

Išanalizavus gautus duomenis buvo prieita išvadų, kad šiuo metu NVŠ finansavimas nėra tikslingai siejamas su ugdomomis bendrosiomis kompetencijomis ir valstybė turėtų aiškiau nustatyti ugdymo prioritetus NVŠ paslaugų teikėjams. NVŠ teikėjai Lietuvoje vietoje to, kad orientuotųsi į bendrųjų kompetencijų ugdymą, tikisi, kad vaikai į NVŠ ateis jau su tomis kompetencijomis, tačiau taip nėra, todėl tarp NVŠ teikėjų ir vaikų poreikių egzistuoja atotrūkis.

Tyrėjų įsitikinimu, valstybės investicijos neformaliajam vaikų švietimui turėtų būti tęsiamos. Nuo 2015 m. ŠMM įgyvendinama iniciatyva – finansinė pagalba NVŠ (krepšelis) – rodo pokyčio siekimą ir suvokiamą kokybiško NVŠ vertę. Tačiau siekiant tvaresnių tikslų reikia aiškesnės strategijos ir stabilumo.

Ekspertai rekomenduoja, kad finansinė parama (NVŠ krepšelis) turėtų būti skiriamas visiems NVŠ veiklose dalyvaujantiems moksleiviams (ŠMM duomenimis krepšelį gauna ~ 24 proc. moksleivių, tuo tarpu NVŠ veiklose dalyvauja ~ 58 proc. mokinių).Tai svarbus veiksmas siekiant Vyriausybės priemonių plane iki 2020 m. numatyto 75 proc. moksleivių įsitraukimo į neformalųjį ugdymą“, – įžvalgomis dalinasi Valdas Jankauskas.

Paslaugų kokybės užtikrinimas

Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje NVŠ paslaugų teikėjų orientacija į bendrųjų kompetencijų ugdymą, kurios įtrauktos į patvirtintą NVŠ apibrėžimą, yra žema. Dėmesys šių kompetencijų ugdymui galėtų tapti svarbiu NVŠ politikos tobulinimo elementu, siekiant užtikrinti kokybišką neformalųjį švietimą.

MRU mokslininkai siūlo diferencijuoti NVŠ paslaugų finansavimo ir organizavimo sistemas, kurios atlieptų skirtingus tiek paslaugų gavėjų, tiek valstybės poreikius. Paslaugas siūloma diferencijuoti pagal orientaciją į bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų ugdymą, taikant skirtingus finansavimo modelius.

Trumpąją tyrimo ataskaitos versiją galite rasti čia.

Paskelbta: Kovo 30, 2017

Komentarai (0)

X