Kaip kurti mokyklą, kurioje gerai jaučiasi bei sėkmingai veikia vaikai ir mokytojai? Kaip prie šios sėkmės gali prisidėti socialinis emocinis ugdymas? Dvi dešimtys švietimo ekspertų apie tai kalbėjosi diskusijų festivalyje „Mokytojo balsas“.
Psichologinės sveikatos svarba nebekvescionuojama, kaip ir gerų emocinių santykių reikšmė. Akivaizdu, kad tokios pagalbos reikia ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Tad mūsų žvilgsniai krypsta į mokyklą, ar ji pasiruošusi ne tik ugdyti, bet ir tapti vaiko gerovės puoselėtoja, ar pasirengusi atpažinti emocinės paramos stokojantį vaiką ir jam padėti? Atsakymų į ieškome kartu su VšĮ „Vaikų linija” psichologe ir savanorių mokytoja Jurgita Smilte Jasiulione.
Šiandien vis dažniau ieškome būdų, kaip kūrybiškai ir nuosekliai padėti vaikams ugdyti svarbiausius socialinius įgūdžius, gebėjimą komunikuoti, bendradarbiauti. Vienas jų – šioms savybėms leisti skleistis ir būti panaudotoms praktikoje, taip skatinant socialinį sąmoningumą bei įsitraukimą. Kaip padėti jaunuoliams kokybiškai ir sėkmingai save realizuoti savanoriškoje veikloje?
Apie permainas švietimo srityje geriausia kalbėti diskutuojant. 2019 m. vasario 18 d. Šiaurės Lietuvos sostinėje Šiauliuose rengiamas mokyklos bendruomenei skirtas strateginis švietimo renginys – diskusijų festivalis „Mokytojo balsas“.
Atpažinti grėsmes, pavojus ir išmokti atsispirti neigiamam poveikiui – radarą su tokiais gebėjimais ne vienas norėtume įtaisyti savo vaikams. Tačiau kasdien jausdami didžiulę atsakomybę už jų saugumą galime kliautis tik mūsų pačių įdiegtomis asmeninėmis savybėmis, moralinėmis nuostatomis ir vaiko saviverte. Ko dar kovoje su neigiamo poveikio baubais nereikėtų pamiršti nei tėvams, nei mokytojams?
Kiekvieno pedagogo tikslas – sėkminga pamoka. Kaip ir bet kuri kita veikla, sėkminga pamoka prasideda nuo planavimo. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras pataria, kaip suorganizuoti sėkmingą pamoką ir įvertinti mokinio sėkmę joje.
Daugelis tėvų, deja, vengia lankyti tėvų susirinkimus, teisindamiesi, kad viską apie savo vaiką jau žino, yra užsiėmę, pavargę, susirinkimai jiems atrodo nuobodūs ir pan. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras pataria, kaip pasiruošti tėvų susirinkimui, kad jis būtų sklandus ir produktyvus.
Šiandien vaikus būtina mokyti ne tik matematikos ar gramatikos, bet ir bendrauti tarpusavyje, suprasti save ir kitus. Bet kaip mokytojams mokyti to, ko jie patys niekada nebuvo mokomi?
Kai užtikrinamas bent minimalus fizinis saugumas, imame kalbėti apie tai, kaip vaikas jaučiasi.” Apie emocinį intelektą bei emocinius poreikius imama kalbėti vis garsiau, vis labiau įsitikinama jų svarba vaiko raidai. I. Liubertienė įvardina 7 bazinius emocinius poreikius ir jų vaidmenį vaiko gyvenime.
Suvokti socialinio ir emocinio ugdymo svarbą prireikė laiko, tačiau nuo šių mokslo metų jis privalo būti integruotas į kiekvienos mokyklos gyvenimą. Vis gręžiamės į vaikus ir jų gerovę, bet ar nepamirštame mokytojų – socialinio ir emocinio ugdymo įrankių? Apie jų vaidmenį ugdant svarbiausias vaikų kompetencijas pasakoja Pozityvaus ugdymo instituto įkūrėja, Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidente Irma Liubertiene.
Komentarai ()