Psichologės patarimai mokytojams: Kaip prisitaikyti prie pokyčių ir išlaikyti vidinę darną? (I dalis iš II)

Už lango tvyrantis nerimas, sumaištis, dėl įsižiebusio karo ir užsibuvusios pandemijos paveikia visus. Ypač skaudžiai tai atsiliepia vaikams, dar nesukaupusiems pakankamai gyvenimiškos patirties ir išminties. Taip pat mokytojams, nebespėjantiems mokymo(si) būdų pritaikyti prie pasaulyje vykstančių pokyčių.

Jei mažiesiems stengiamasi padėti, tai mokytojams, ugdytojams, nuo kurių tiesiogiai priklauso vaikų mokymosi pasiekimai, gebėjimai, motyvacija, savijauta – jų gerovei dėmesio pritrūksta. Užmiršę save, išsisėmę, perdegę, pervargę – vietoje supratimo, atjautos jie dažnai susilaukia dar didesnės savo veiklos kontrolės ir priekaištų.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro projektų koordinatorė, psichologė ir socialinio-emocinio ugdymo instruktorė Joviltė Beržanskytė įsitikinusi – šiandien mokytojams būtinas palaikymas ir pagalba. Didelė jų dalis – ties pervargimo, perdegimo, išsekimo riba ir sunkiai gali padėti mūsų vaikams pergyventi kylančias dramas bei iššūkius, pastarųjų metų neramumų kontekste dar labiau išryškėjančius.

„Pastarųjų mėnesių tyrimai rodo, kad mokytojų savijauta – tai, kaip jie jaučiasi mokykloje – tiesiogiai siejasi su vaikų pasiekimais, motyvacija, socialinių emocinių kompetencijų ugdymu. Jei norime padėti vaikams, negalime nuošalėje palikti mokytojų, neatsižvelgti į jų profesinę gerovę“ – įsitikinusi specialistė.

Pasak Joviltės Beržanskytės, švietime visais laikais užteko iššūkių, tiek susijusių su ugdymo turiniu, tiek su menka vaikų mokymosi motyvacija bei socialinių emocinių įgūdžių svarba – realybę iš esmės pakeitusi pandemija, netoliese prasidėję karo veiksmai juos dar labiau išryškino, iškėlė į paviršių.

„Mokinate“ mokytojus? Jų įtampa persiduoda Jūsų vaikams

Įsisiautėjus pandemijai, gyvą mokymąsi perkėlus į nuotolinę erdvę, mokytojai sulaukė padidinto mokyklos administracijos ir vaikų tėvų dėmesio. Visi staiga tarsi pro padidinamąjį stiklą, ėmė stebėti ir vertinti mokytojo darbą, kritikuoti jo veiksmus, siūlyti, reikalauti. Toks „kišimasis“, kad ir pačių geriausių norų vedinas, sukelia daug streso bei atitraukia mokytoją nuo svarbiausio tikslo – ugdyti ir mokyti vaikus.

„Mokytojams išties sunku atlaikyti tėvų pretenzijas bei siūlymus – pavyzdžiui, vieną ignoruoti, išjungiant mikrofoną, kitam skirti daugiau dėmesio. Kai tokių reikalavimų vienu metu sulaukiama iš 20 tėvelių, tampa sunkiau nenutolti nuo pagrindinio tikslo – suteikti vaikams žinių, juos motyvuoti ir stiprinti“, – situacija dalinasi visą pandemiją mokytojus konsultuojanti specialistė.

Įtampa, kurią patiria mokytojai, persiduoda ir mokiniams. Dėl jos prastėja psichologinis klimatas klasėje, vaikų pasitenkinimas bei mokymosi pasiekimai, vidinė motyvacija siekti ir tobulėti.

Kaip nepasiduoti aplinkinių spaudimui?

Yra būdų, kurie galėtų padėti mokytojams atsispirti kritikų spaudimui ir ramiai dirbti savo darbą. Psichologė Joviltė Beržanskytė dalinasi keletu jų.

• Supraskite, kad kritika – nebūtinai ataka ar puolimas.

Girdint kolegų bei vaikų tėvelių priekaištus, pasiūlymus, patarimus, mokytojui gali susidaryti įspūdis, kad niekam nesvarbi jo, kaip specialisto nuomonė, pažeminama jo kompetencija. Tačiau 9 kartus iš 10 kritiniuose pastebėjimuose nėra piktos valios. „Labai padėtų, jei primintumėte sau, kad net jei ir netinkamais būdais tai daro, bet visi „patarėjai“ nori padėti. Komentarus jie sako ne tam, kad pakenkti, bet nuoširdžiai tiki, kad gali būti geriau. Ir jų nepakeisime“.

• Nusistatykite aiškias ribas ir jų laikykitės

Labai svarbu nusistatyti aiškias ribas, apimančias bendravimo su vaikų tėvais laiką ir jį iškomunikuoti. Pavyzdžiui, įsivardinkite, kad tėvelių norus, patarimus, klausimus skaitote / į juos reaguojate nuo 15 iki 20 val. O vėliau savo laiką ir dėmesį dovanojate šeimai ir draugams. Ribos, kaip ir laisvas, sau skirtas laikas ar gyvas bendravimas su artimaisiais, būtinos. Kaip pastebi Joviltė Beržanskytė, „mokytojai visada dirbo labai daug valandų, bet nuotolinių pamokų metu jie dirbo beveik visą parą. Didelė jų dalis pradėjo jausti pervargimą, atsirado perdegimo rizika, kitais psichikos sveikatos iššūkiais“. Beje, nusistatytų ribų labai svarbu laikytis ir patiems. Jei jas laužysite, kitai pusei sukelsite klaidingų lūkesčių.

• Pažinkite save, kas Jus pakrauna ir praktikuokite tai

Vaikų mokymas pareikalauja labai daug vidinių jėgų, energijos. Po darbo dienos daugeliui nebelieka nei jėgų, nei noro su kuo nors kalbėtis. Todėl nepaprastai svarbu skirti laiko sau, savo pomėgiams, – įžvaga dalinasi Joviltė. „Kiekvienas mokytojas turėtų atrasti dalyką ar veiklą, kuri tarsi pakrauna. Tai gali būti fizines jėgas iškraunantys sporto, plaukimo ar šokio užsiėmimai; knaisiojimas sode, menų terapija, skaitymas, filmai ar serialai. Panirę į mėgstamą veiklą greičiau pailsime, sparčiau atsistatome. Minitis apie tai „kiek daug dar nepadaryta“  galime keisti į „o kiek aš šiandien daug padariau“. Neužtenka vien tik žinoti, kokios veiklos yra malonios, labai svarbu leisti sau skirti pakankamai laiko tomis veiklomis užsiimti.

• Stiprinkite santykius su aplinkiniais – su mokiniais, kolegomis mokytojais

Buvimas su kitais, galimybė dalintis mintimis ar įspūdžiais, prisideda prie geresnės savijautos kokybiškesnio darbo. Turint bendruomenę, į kurią galima kreiptis, kai kurie dalykai sprendžiasi daug lengviau.

Beje, geri santykiai su aplinkiniais savaime neatsiranda. Jie – tarsi meno kūrinys, reikalaujantis daug dėmesio, įsiklausymo. derinimosi – kurių paskubomis nesukursi. Vis dėlto, kaip kurti gerus santykius su aplinkiniais? Joviltė Beržanskytė turi keletą gerų, praktinių, mokytojams skirtų pastebėjimų.

Kaip gerinti santykius su kolegomis?

• Kiekvienai progai pasitaikius, nevenkite kartu išgerti puodelį kavos ar arbatos, lengvai pasišnekučiuoti. Tokie pokalbiai kuria gerą, lengvą atmosferą.
• Būkite dėmesingi kitiems. Šilti trumpi pasilabinimai, palinkėjimai – ar mokyklos koridoridoriuose, ar socialiniuose tinkuose – gerai nuteikia visai dienai.
• Kai tik galite – padėkite, pasitarnaukite kitiems. Pavyzdžiui, jei Jums sekasi organizuoti nuotolines pamokas arba puikiai valdote socialinius tinklus ir matote, kad Jūsų bičiulis stringa su šiais dalykais – padėkite jam. Dažniausia tokia pagalba ilgaainiui tampa  abipusė.
• Mokyklos administracija turėtų skatinti įstaigos bendruomenės kūrimąsi – suteikti mokytojams vietą ir laiką, kada jie gali bendrauti, dalintis (nebūtinai apie mokinių problemas), džiaugtis – būti bendruomene. „Kaip mokytojas skatina ir kviečia vaikus tapti bendruomene, taip administracija kviečia mokytojus. Stipri bendruomenė kartu gali išspręsti daug iššūkių“, – dalinasi Joviltė Beržanskytė.
• Bendruomenės kūrimo, taip pat profesinės gerovės stiprinimo idėjų, įkvėpimo, pavyzdžių galima rasti peržvelgus tarptautinių projektų patirtis. Vienas įdomesnių pavyzdžių – netrukus startuosiantis Lietuvos ir dar 8 Europos valstybių baigiamas kurti internetinį mokytojų profesinės gerovės saviugdos kursas „Teaching to be“ (https://teachingtobe.eu/lt/)

Kaip kurti santykius su vaikais?

• Kelios pirmos ir kelios paskutinės pamokos minutės padaryti gali labai daug, kuriant santykius. Pamoką pradėti galite ne nuo prašymo atsiversti vadovėlio puslapi, o nuo pasidomėjimo – klausimo Kaip Jūs šiandien laikotės?, Su kuo – kokia nuotaika, kokiomis mintimis – atėjote į mokyklą? „Kartais mokytojui atrodo, kad ruošiant vaikus egzaminui ,svarbu taupyti kiekvieną pamokos minutę. Tačiau įdomiausia tai, kad jei nesuteiksite legalaus laiko vaikams pasikalbėti – rizikuojate visa kita pamokos dalimi. Nes yra vaikų, kurių niekas daugiau nepaklausia, kaip jie jaučiasi“, – patirtimi dalinasi mokinius ir mokytojus konsultuojanti psichologė Joviltė.
• Žaiskite pamokose, bet tikslingai. Žaidimas – įdomi, įtraukianti mokymosi forma, leidžianti atsipalaiduoti, ir lengvai, žaismingai kalbanti apie/ pateikianti svarbius dalykus. Tiesa, procesui diriguojantis mokytojas neturėtų pamesti iš akių pagrindinio tikslo, kodėl taiko vieną ar kitą žaidimą. Atsipalaidavimas, gera nuotaika – ne pagrindinis tikslas, o tik papildomos vertės.
• Pasidomėkite Socialinio Emocinio Ugdymo (SEU) taikymu ir metodais – visos penkios socialinės emocinės kompetencijos – labai prisideda prie gerų santykių kūrimo bei stiprinimo, taip pat prie to, kad būtų pastebėtas kiekvienas vaikas, jo ar jos pasiekimai. SEU primena, kad sieja mus kur kas daugiau, negu tik atėjimas ir buvimas tame pačiame pastate, bet ir asmeniniai ryšiai.
  Beje, LVJC kartu su partneriais, parengė mokytojams naudingą SEU leidinį „Metodinis rinkinys socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymui ir vertinimui mokyklose“. Jį galite rasti šioje nuorodoje.

(bus daugiau)