Algis Kriščiūnas: kūrybiškumas – svarbiausia savybė gyvenime

Kodėl kūrybiškumas vaikams ir suaugusiesiems toks svarbus? Apie tai, kaip kūrybiškumas lydi menininką Algimantą Kriščiūną visą gyvenimą ir kokiomis veiklomis jis užsiėmė nuo pat vaikystės, skaitykite toliau straipsnyje.

Algimantas Kriščiūnas, vieniems geriau žinomas kaip dailininkas, kitiems – muzikantas, o tretiems – fotografas. Galbūt kada seniai teko matyti menininko scenografijos darbus, o gal prieš daugiau nei 20-metį išgirsti A. Kriščiūną grojant grupėje „Foje“, būgnininko rolėje. Dabar, visgi, dažniausiai pastebėsite jo fotografijos ir ypač tapybos darbus. Vienaip ar kitaip, Algis Kriščiūnas – nuo pat vaikystės į įvairius menus įnikęs žmogus. 

Iš kur atsirado potraukis kūrybai?

Menininkui vizualiųjų menų sritis visada buvo labai įdomi ir artima. Visų pirma jis pradėjo užsiimti daile – piešė ir tapė nuo pat vaikystės, raginamas vidinio potraukio. Po mokyklos, vedamas savo pomėgio, norėjo stoti į Dailės akademiją, tačiau tėvų skatinamas pradėjo mokytis robotų konstravimo specialybę Kauno technikos universitete. Nors studijas pabaigė, bet dar besimokydamas antrame kurse suprato, kad robotai – ne jo dalykas. Jau studijuojant pradėjo piešti ir kurti reklaminius plakatus, vizualus.

Tuo tarpu kitą sau artimą sritį – fotografiją, atrado mokykloje, lankydamas jaunųjų kino mechanikų būrelį, beje, kartu su tuometiniu bendraklasiu Andrium Mamontovu. Ten jie filmavo filmus, ryškino juostas ir taip pažindinosi su fotografijos menu. Galiausiai, 25 metus gyvenęs iš fotografijos, A. Kriščiūnas suprato, kad pažino ir patyrė fotografijoje viską, ką galėjo. Tai jį patraukė grįžti atgal prie dailės, piešimo, tapybos, kuo dabar ir gyvena. 

Turbūt nedaugelis žino, kad A. Kriščiūnas nuo pat studijų laikų užsiėmė ne tik daile ir fotografija, tačiau ir kūrė spektaklius. Su spektakliais važinėjo po įvairius kultūrnamius ir taip užsidirbdavo pirmųjų pinigų iš kūrybos. Pirmas iš rimtesnių scenografinių darbų buvo Kauno sporto halėje vykusiuose „Miss studentė“ rinkimuose. Taip išbandydamas įvairias kūrybines sritis Algis Kriščiūnas suprato, kad kūryba yra kelias, kuriuo turi eiti.

Tėvų ir mokytojų (ne)palaikymas

Paklausus A. Kriščiūno apie tai, kaip į jo ankstyvą potraukį kūrybai reagavo tėvai, atsako, kad „tėvai netrukdė“. Jie leido kurti ir nuoširdžiai palaikė. Pirkdavo drobių, dažų teptukų bei nepiršo savo nuomonės. Tai, sako menininkas, turbūt geriausia, ką tėvai gali daryti. Tėvai skatino kūrybiškumą, o tas kūrybiškumas leido jam, kaip vaikui, suprasti, ką jis nori daryti ir kas jam artimiausia. 

Tuo tarpu mokytojai mokykloj, sako, visai niekaip nereagavo į mokinių talentus. Nepaisant to, mokykla irgi darė įtaką A. Kriščiūno kelionei kūryboje, nes pamokų metu drauge su bendraklasiais piešdavo komiksus. Keli draugai turėjo po storą sąsiuvinį, kur kiekvienas piešė savo komiksą, tada siųsdavo jį kitam ir taip galų gale gaudavosi įdomi komikso istorija.

Kūrybiškumas – drąsa daryti pokyčius

Kūrybiškumas, A. Kriščiūnas sako, kiekvienam žmogui labai svarbus gyvenimiškuose sprendimuose. Kūrybiškumas parodo, ar žmogus gali pasižiūrėti į savo gyvenimą ne šabloniškai, ne taip, kaip sakė seneliai, tėvai, ar gali paieškoti netradicinių sprendimų gyvenime. „Kūrybiškumas yra susijęs su drąsa priimti pokyčius ir gyvenimo iššūkius“ – teigia menininkas. Tai, anot jo, ir reikia vaikams „skiepyti“, nes tai svarbiausia savybė, norint nugyventi pilnavertį gyvenimą, kad gyvenimo pabaigoje nereikėtų gailėtis, jog kažko neišdrįsome padaryti. Ir iš tėvų pozicijos svarbu vaikui lavinti kūrybiškumą, o paskui vaikas jau atsirinks, kuo jis nori gyventi.

Užsiėmimus A. Kriščiūnas susikuria sau pats

Mums, „Hobiverse“, kaip neformalaus ugdymo centrui, visad labai įdomu pasmalsauti, kokius būrelius lanko ar yra lankę kalbinami žmonės. Algis Kriščiūnas, visgi, dalinasi, kad vaikystėj būrelių nelankė, tačiau patys su draugais savaitgaliais statydavo spektaklius diskotekoms. Spektakliai būdavo komedijos žanro, kartais su absurdo prieskoniais. Sako, patys juose repetuodavo ir vaidindavo.

O paskui prasidėjo muzika – pradėjo groti su grupe, kas irgi reikalavo daug kūrybiškumo. Reikėjo ne tik muzikinių gebėjimų, bet ir scenografijos įgūdžių, kad koncertai būtų patrauklūs ir ausiai, ir akiai.

Tuos spektaklius A. Kriščiūnui labai patiko daryti, tad ir universitete toliau kiekvieną savaitgalį kūrė. Dėstytojų vaikams rengė kalėdines pasakas, kurias paversdavo šiuolaikinėmis, kad ir tėvams nebūtų nuobodu.

Dabar irgi pats sau susikuria užsiėmimus. Dažniausiai praleidžia dienas kuriant – tapant, piešiant, rašant tekstus. Net su draugais sukūrė virtualios realybės filmą, kuris yra parengtas pagal jo paveikslus ir tekstus, o filmo fone skamba Manto Jankavičiaus ir Ingos Jankauskaitės atliekama muzika.

Didžiausia blogybė kuriančiam žmogui yra klausyti kritikos

Algis Kriščiūnas, norintiems kurti – tapyti, piešti, fotografuoti, vaidinti ir kitaip save reikšti menuose vaikams pataria – niekada nenuleisti rankų. Dalinasi išgirsta mintimi, kad didžiausia blogybė kuriančiam žmogui yra klausyti kritikos ir to, ką sako kiti. Reikia klausyti tik to, ką jauti pats. Menininkas teigia: „jei patinka, daryk tai ir nesustok. Ir net jei šiandien nebūsi pripažintas, užsiimant mėgstama veikla su meile ir kantrybe galiausiai ateina pripažinimas. Taip tiesiog yra.“ Svarbiausia yra jausti, kad neiššvaistai savo gyvenimo veltui, nesiblaškai nuo vieno darbo prie kito ar paaukodamas savo laiką nemaloniam darbui. Gyvenimas yra trumpas, A. Kriščiūnas sako, ir jei jį praleidi dirbdamas tai, kas nepatinka, tai nėra gerai.

Fotografas ir dailininkas priduria, kad nieko tokio jei ir vėliau pradėsite užsiimti mėgstama veikla, svarbu nebijoti mesti nepatinkančios veiklos, net jei į ją ir sudėjot daug pastangų, laiko, mokslų. Menininkas prisimena ir lietuvių rašytoją Žemaitę, kuri vidury gyvenimo ėmė ir padėjo rašyti.

Niekada nevėlu keisti savo kelią ir svarbu nebijoti pokyčio, jei pokytis yra apgalvotas, kylantis iš vidinio noro. Algis Kriščiūnas sako – gyvenime turim tik vieną šansą. Net jei ir tik senatvėje susiprantam, svarbu nors tuos likusius metus daryti tai, kas tikrai patinka.

Tad ir mes, „Hobiverse“, linkime kiekvienam atrasti savo tikrąjį kelią, nebijoti pokyčių ir į viską stengtis pažvelgti kiek kūrybiškiau.