Apie vaikų savarankiškumą virtuvėje

Savarankiškumas – tai neeilinis gebėjimas, būtinas vaikų nedideliam, bet kartu labai sudėtingam, besikeičiančiam pasauliui. Be jo – mažėja galimybė augti kaip asmenybė, mažėja tikimybė būti tuo, kuo nori būti, nes daug dalykų ima priklausyti nuo kitų. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre savarankiškumo ugdymui daug dėmesio skiria „Kaleidoskopo“ programoje dalyvaujantys pedagogai. Viena iš jų – kulinarijos studijos vadovė Žydrūnė Markevičiūtė. Vadovė savo užsiėmimuose su iniciatyva imasi neformalių gebėjimų ugdymo ir pasakoja, į ką vertėtų atkreipti dėmesį tėveliams, norintiems paskatinti taip laukiamą vaikų savarankiškumą ne kur kitur, o maisto gaminimo procese.

Turbūt nėra amžiaus ribų, nusakančių nuo kada vaikas gali pradėti dalyvauti maisto gaminimo procese. Vaikai įsitraukia į tai nuo mažų dienų – smėlio dėžėje kepami pyragai, prie stalo sodinamos lėlės ir meškiukai, kuriems ruošiama arbatėlė, o kam iš suaugusiųjų neteko laižyti netikrų ledų, kuriuos pasiūlė jų atžala. Vėliau vaikus sužavi galimybė prisidėti prie tikrų procesų, vykstančių virtuvėje, nes tai kažkas naujo ir neatrasto.

Nuo ko viskas prasideda?

Viskas prasideda nuo saugumo virtuvėje. Apie tai su vaikais reikia kalbėtis nuolatos. Tik nevertėtų to daryti bauginant, nes vaikas pradės nepasitikėti, bijoti ir galiausiai liausis kartu gaminti, nes už tai baudžiama. Tikrai neįvyks tragedija, sudaužius lėkštę ar numetus puodą ant grindų. Apie rimtesnius pavojus geriausia kalbėtis ramiai ir įvertinus atžalos amžių. Kad ir koks atrodytų savarankiškas Jūsų vaikas, tačiau jis gal dar nepasiekia puodo ant viryklės, ar jam sunku įvertinti, kad orkaitės garai gali stipriai nudeginti. Dažni atvejai, kad vaikas gamindamas įsipjauna – tuomet visada praverčia spalvoti pleistriukai ir ramus paaiškinimas, kodėl tai įvyko ir kaip galima būtų to išvengti.

Pirmieji savarankiški darbai virtuvėje

Pirmieji vaikų darbai – pagalba gaminantiems tėvams – špinatų (ir kas sugalvojo, kad vaikai jų nemėgsta – jie tiesiog nėra jų ragavę) išėmimas iš pakuotės, obuolių nuplovimas, miltų subėrimas į dubenį, tešlos išmaišymas, indų išdėliojimas ant stalo ir kita. Vėliau jau galima bandyti sutepti sumuštinį, leidžiant savarankiškai pasirinkti, ką dėti ant duonos riekelės. Kiek daug naujų receptų gimsta? Išbandykite vieną jų jau šį vakarą.

Sumuštiniai su kumpiu, špinatais ir obuoliais

Reikės: baltos duonos riekelių, sviesto, virto kalakutienos arba kiaulienos kumpio, Dižono garstyčių, obuolių, šviežių špinatų.

Vieną duonos riekelę iš vienos pusės plonai patepame sviestu, kitą – garstyčiomis. Ant jų guldome plonai pjaustyto kumpio griežinėlius, po kelis špinatų lapelius ir obuolio riekeles. Suvožiame ir lengvai suspaudžiame. O dabar magiškas perpjovimas į du trikampius – ir visi liks apstulbę nuo spalvų gausos!

Ką gali padaryti vaikas? Parduotuvėje išsirinkti produktus, užtepti sviesto ir garstyčių, supjaustyti obuolį plonomis riekelėmis (na ir kas, kad kai kurios bus storesnės – bus tik skaniau), suguldyti kumpio ir obuolio riekeles, suvožti abi puses, perpjauti ir gražiai sudėti į lėkštę.

Kuo gali būti naudingas suaugęs? Valgyti sumuštinius kartu, pastebėti vaiko pastangas, pasikalbėti, kas buvo įdomiausia, lengviausia, kokį sumuštinį norėtų pagaminti kitą kartą ir, žinoma, mėgautis maistu.

Vaikai nėra ragavę daugybės produktų, nežino, kur ir kaip jie auga, kaip atkeliavo į mūsų kraštus, kodėl taip vadinasi. Pasidomėjus ir apie tai kalbantis su vaiku, gimsta puikios istorijos – kaip Maroko moterys kuskusą gamino, kas ir ką muša, kad toks keistas sumuštinio pavadinimas, kur yra Kapris ir kuo čia dėta Italijos vėliava?

Pirma kulinarijos klasė baigta – kas toliau?

Sumuštinis suteptas, kas toliau? Tortais ir kepta višta tegu dar pasirūpina tėvai, o vaikai jau gali imtis kantrybę ir pasitikėjimą savimi ugdančių veiklų ir beveik savarankiškai pagaminti skanių dovanų. Beveik savarankiškai, nes suaugusiųjų indėlio prireiks nuperkant produktus, tačiau juos, žinoma, galima išsirinkti kartu su vaikais. Taip pat iškeliant kepimo skardas iš orkaitės, nes vaikui jos gali būti per sunkios, ar virtuviniu kombainu smulkinant riešutus, gali tekti jį surinkti ir išvalyti, ir kita. Bet visi maloniausi gaminimo momentai turi būti palikti vaikui. Labai svarbu, jaunojo kulinaro neskubinti – tegu jis minko tešlą, kočioja ar suka apvalius saldainius – jis tai daro ne vien dėl darymo. Stebėkite gaminančius vaikus – gamindami, ypač keli vaikai, kalbasi, kodėl vienas saldainis didesnis už kitą ir kodėl jis atiteks broliui, sesei ar kaimynei? Jūsų pasitikėjimas vaikais ir leidimas veikti savarankiškai duos labai gerų rezultatų. Norite paragauti?

Riešutiniai saldainiai

Reikės: 90–100 g riešutinių vaflių, 150 g lazdyno riešutų, 200 g riešutinio kremo (pvz., Nutella).

Riešutus pakepiname sausoje keptuvėje (taip lengviau pašalinsime odeles). Atsidedame 20–25 sveikus riešutus, o likusius stambiai sukapojame. Vaflius susmulkiname šakute, suberiame kapotus riešutus ir dedame riešutinį kremą. Viską gerai išmaišome. Drėgnomis rankomis formuojame rutuliukus, į kurių vidurį įspaudžiame po sveiką riešutą. Laikome šaltai.

Ką gali padaryti vaikas? Parduotuvėje išsirinkti produktus, nuo riešutų pašalinti odelę, atrinkti gražiausius riešutus, susmulkinti vaflius šakute, suberti riešutus, sukrėsti kremą, išmaišyti, suformuoti ir papuošti rutuliukus.

Kuo gali būti naudingas suaugęs? Pakepinti ir susmulkinti riešutus, pastebėti vaiko pastangas, pasikalbėti, kas buvo įdomiausia, lengviausia, kas apsidžiaugtų, gavęs tokių saldžių dovanų ir, žinoma, mėgautis maistu.

Pradinukai, kepantys tortus

Kulinariniuose užsiėmimuose lankosi labai įvairūs vaikai. Kai kuriems iš jų neįmanoma misija tampa užsirišti prijuostę, o kiti jau namuose kepa pyragus ir tai – dažniausiai yra nesusiję su amžiumi. Nors daugeliui pats baisiausias darbas virtuvėje yra atskirti kiaušinio baltymą nuo trynio – oi, kiek kiaušinių kartais taip sudaužome, kol pavyksta tai padaryti savarankiškai. Kartais tėvai pervertina savo atžalas teigdami, kad vaikas namuose gamina viską. Dažniausiai tokie vaikai gamina kelis patiekalus, bijo imtis kitų receptų, kritikuoja aplinkinių darbą ir labai vengia, pavyzdžiui, į blynų tešlą įberti džiovintų spanguolių.

Užduotys ir atsakomybės virtuvėje auga kartu su vaiku

Smagu, kuomet vaikams nebereikia priminti apie rankų plovimą, prijuostės paskirtį ir susitvarkymą po darbų. Smagu, kuomet užsiėmimams vaikai pradeda patys pasirūpinti produktais, paskambina ar parašo, jei kyla klausimų gaminant namuose. Smagu, kuomet tėvai leidžia vaikams būti savarankiškais, leidžia daryti klaidas, palaiko ir pasitiki. Niekas neskirsto veiklų virtuvėje į tas, kurias jau galima daryti, kai išmoksti kažką labai gerai daryti. Savarankiškumas ir pasitikėjimas auga kartu su vaiku.

Kas sunkiausia?

Atsakymas vienintelis – savarankiškai susitvarkyti po darbų. Viena kolegė prašė patarimo, kaip išmokyti vaiką švariai plauti indus? Patarimas – nupirkti indų ploviklio, kantrybės ir leisti vaikui plauti. Užsiėmimuose (puikiai galima pritaikyti ir namuose) kabo atsakomybių virtuvėje grafikas. Kiekvienas vaikas tampa lyg ir vadybininku ir yra atsakingas už suplautus indus, iššluotas grindis ir kita. Jis neturi vienas tai daryti už visus, jis tik turi priminti šalia dirbančiam kolegai, kad šis dar neišsiplovė savo lėkštės. Visi vienu metu kažkam vadovauja ir visi vienu metu dirba. Po užsiėmimų kriauklėje neplaukioja vieniša šakutė ir neliūdi į vietą nepadėta keptuvė.

Geriausios dovanos

Maisto gaminimas kartu su vaikais – puikus būdas pabūti visiems kartu, ypač kai už lango dargana ar laukiate iš darbo grįžtančio tėčio. Valgančiųjų ištartas geras žodis, apie skaniai iškeptus blynus ar suteptą sumuštinį, vaikui – geriausia dovana. Tėvai privalo paragauti vaiko pagaminto patiekalo, net jeigu jis šiek tiek pridegęs ar kreivas šleivas – vaikas stengėsi jums jį gamindamas. Visi nori būti pagirti. Beje, sriubos darganotai dienai receptas yra pateiktas žemiau.

Cukinijų sriuba su rūkytu lydytu sūriu

Reikės: 250–300 g rūkyto lydyto sūrio, 1 mažo svogūno, 2–3 morkų, 2 bulvių, 1 mažos arba ½ didelės cukinijos, apie 1 litrą sultinio, aliejaus, prieskoninių žolelių, maltų juodųjų pipirų, druskos.

Pjaustytą svogūną ir morkas pakepiname aliejuje. Geriausia tai daryti tame pačiame puode, kuriame virs sriuba. Svogūną ir morkas užpilame sultiniu. Sudedame pjaustytas bulves ir cukiniją. Verdame iki tol, kol daržovės suminkštės. Nukeliame puodą nuo ugnies ir pertriname išvirusias daržoves. Suberiame smulkiai pjaustytą sūrį ir dar kartą viską pertriname. Įberiame prieskoninių žolelių, pipirų, druskos ir laukiame namiškių!

Ką gali padaryti vaikas? Parduotuvėje išsirinkti produktus, juos nuplauti ir gal net dalį jų nuskusti ir supjaustyti, išmaišyti sultinį ir suberti sūrį, paskaninti sriubą.

Kuo gali būti naudingas suaugęs? Apkepti daržoves, supilti sultinį, pertrinti sriubą, pastebėti vaiko pastangas, pasikalbėti, kas buvo įdomiausia, lengviausia, ką vaišinsime šia sriuba ir, žinoma, mėgautis maistu.

Nuo ko viskas prasideda iš tikrųjų?

O viskas prasideda nuo to, kai vaikai matydami namuose gaminančius tėvus, pradeda suprasti, kad skani košė išverdama tik tuomet, kai mama neveja tėčio iš virtuvės, sakydama, kad jam nepavyks. Taip pat, kad purių bandelių tešla iškyla, kuomet namuose netrankomos durys ir neužsidaroma atskirose erdvėse prie išmaniųjų įrenginių, kad vakarienė su šeima gali būti puikus laiko praleidimo būdas ir vaikų pagalba virtuvėje yra svarbi, ir vertinama.