Dominykas Žukas: „Hiphope išryškėja tos charakterio savybės, kurios ramiomis sąlygomis liktų kamputyje“
Išgirdę žodį hiphopas, stereotipiškai pagalvojame apie gatvės gyvenimą, nepaklusnumą, apskritai, disciplinos nebuvimą. Metas kiek palaužyti šias nuostatas :) Mums padės LVJC Hiphopo treneris Dominykas Žukas, 12 iš 25 savo gyvenimo metų judantis hiphopo ritmu.
Dominykai, kodėl nori kitus mokyti hiphopo? :)
Noriu pritraukti kuo daugiau kūrybingų žmonių, padėti jiems išreikšti save per šokį, per muziką, per tekstų rimavimą, žodžiu, per visą hiphopo kultūrą.
Noriu, kad mano mokiniai ne tiesiog atkartotų hiphopo judesius, bet patys kurtų šokius ir improvizuotų, suprastų, kas yra šokių kovos, ką jos suteikia tau kaip asmenybei ir mums kaip komandai :) Trumpiau tariant, noriu dovanoti šokio laisvę, geriausia, ką gali patirti kiekvienas šokėjas.
O kas svarbiausia šiame šokyje? Pirmos asociacijos – tai laisvė, tai gatvė, tai kažkas be ribų. O kaip yra iš tikrųjų?
Svarbiausia – atrasti sau tinkamas tobulėjimo galimybes, atsipalaiduoti ir šokti, šokti, šokti :) Tiesa, kad šiame šokyje yra daug laisvės, improvizacijos – tada, kai užsiimi freestyle arba atlieki savo solo pasirodymą. Tačiau kompozicijų su komanda kūrimas, jų sinchroniškas atlikimas reikalauja pastangų ir atkaklaus darbo. Todėl sakyčiau, kad čia turime šokio laisvę, bet ne šokio chaosą, kada visai nereikia stengtis :)
Tačiau kaip randi balansą tarp laisvės, nevaržomo šokio ir minčių bei disciplinos, kuri būtina kone kiekvienai pamokai?
Stengiuosi pamokas daryti kuo įvairesnes ir dinamiškesnes. Pademonstruoju tam tikrą choreografiją, mokiniai ją atkartoja, o vėliau gali kurti patys – pavieniui, porose ar grupėse. Be to, užsiėmimus paįvairinu žaidimais, kurie lavina ritmo jausmą, skatina improvizuoti.
Pats geriausias balansas tarp laisvės ir disciplinos – šokis prieš veidrodį. Kai šokdamas žiūri į jį, turi pasitempti, apgalvoti judesius. O tada nusisuki, šoki nematydamas ir tik jausdamas – visiškai laisvai.
Taip pat mokai beatboxo. Ar tai taip pat yra hiphopo kultūros dalis?
Beatbox arba kitaip vokalinė perkusija – tai ritmiški garsai, atliekami burnos pagalba.
Beatbox atsirado Amerikoje, formuojantis hiphopo kultūrai – kaip viena iš jos dalių. Mes, hiphopo šokėjai, labai mylim beatbox, nes taip galim patys kurti muziką, šalia nesant jokio grotuvo :) Tai lavina klausą, ritmo pajautimą ir kvėpavimą – beatbox metų išgaunamo garso stiprumas priklauso nuo to, kaip kvėpuojame. Taigi, beatboxinti naudinga ir ausims, ir plaučiams :)
Sakyk, o galima šitą šokį šokti poroje? Ne visi mėgsta klasikinius valsus... :)
Visus į hiphopo kultūrą įeinančius šokius galima šokti tiek pavieniui (solo arba improvizacija), tiek kuriant duetus. Tik čia nereiks šokti susikabinus rankomis – kontaktas atsiras atliekant šokių triukus.
O kaip dėl „šokių kovų“? Ar jos egzistuoja hiphope? Jei taip, kokia esmė kovoti šokiais?
Šokių kovos arba kitaip battle hiphopo kultūroje egzistuoja ir, sakyčiau, vaidina didelį vaidmenį. Mano manymu, kova yra neatsiejama viso gyvenimo dalis: mes kovojam už savo nuomonę, už geresnį pažymį ar patogesnę vietą troleibuse :)
Battle šokiai skatina sveiką konkurenciją, individualų tobulėjimą, norą parodyti savo šokių stilių. Juose didėja šokėjo atkaklumas, tvirtėja komandos ryšys, žodžiu, išryškėja tos charakterio savybės, kurios tykiomis ramiomis sąlygomis liktų kamputyje.
