„Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs“, „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, „Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis...“ – šie ir kiti populiarūs posakiai mokymąsi apibūdina kaip ilgalaikį ir sunkų procesą, tačiau ar tikrai mokslo šaknys turi būti būtinai apkartusios? Visiškai ne! Mokymą(si) visada galima paversti smagia veikla, tereikia šiek tiek kūrybiškumo ir fantazijos.
Kodėl vaikai žaidžia?
Žaidimai vaiko gyvenime atsiranda labai anksti. Tai natūrali, prigimtinė jo išraiška. Žaisdami vaikai tyrinėja juos supantį pasaulį, aplinką, taip patenkindami savo smalsumą, pažinimo poreikius. Stebėdami savo tėvus, pastarųjų elgesį ir veiksmus vaikai juos atkartoja žaisdami, tad tėvai, kartais net patys to nežinodami, yra įtraukiami į vaiko žaidimus. Žaisdami vaikai ugdosi įpročius, gebėjimus. Visi žaidimai lavina vienokias ar kitokias kompetencijas, tad tėvai turėtų skatinti vaikus žaisti, tai daryti kartu su jais sukurdami tam tinkamas sąlygas.
Žaidimo ir ugdymo(si) sąsajos
Šiandien žaidimas vis glaudžiau susijęs su ugdymu. Žaidimai labai papildo ugdymo procesą ir mokymą(si) paverčia smagiu procesu. Ikimokykliniame amžiuje vaikai itin aktyviai žaidžia įvairaus pobūdžio žaidimus. Per juos vaikas išmoksta bendradarbiauti su kitais vaikais, laikytis taisyklių, lavinti fantaziją ir t.t. Žaidimas yra vaiko saviraiškos būdas, kurio metu vaikas lavina savo protinius gebėjimus, pastabumą, atmintį, reakciją, mokosi analizuoti situaciją, numatyti veiksmus į priekį, padaryti išvadas, kelti klausimus ir pan. Taigi, žaidimas ikimokykliniame amžiuje vaikui turi būti pagrindinė jo veikla, tad klysta tie tėvai, kurie skuba vaiką apkrauti mokslais, nes žaisdamas vaikas mokosi ne ką mažiau nei rašydamas raides ar atlikdamas matematines užduotis.
Vaiko žaidimai – langas į jo pasaulį
Būkite atidūs ir kantrūs – stebėkite savo vaikus, kai jie žaidžia. Būtent žaisdami vaikai atsipalaiduoja, išlaisvina savo emocijas ir fantazijas, tad tai geriausiai suaugusiesiems gali pasakyti apie vaiko emocinę būklę, jo vidinį pasaulį. Neskubėkite taisyti žaidžiančio vaiko reikšdami pastabas, kad jis kažką daro ne taip, kad blogai kalba ir pan., nes taip nuslopinsite vaiko kūrybiškumą, žeminsite jo savivertę ir galite sukelti baimę būti savimi. Atidžiau paklausykite, ką „kalba“ vaiko žaislai, būdami vaiko rankose. Jei „žaislų“ kalba agresyvi, grubi ir pikta, tai gali būti ne tik žaislo rolės atlikimas, bet ir vaiko baimės ar nerimo išdava. Taip pat žaidimai jums gali atskleisti, kiek išlavėjęs jūsų vaikas, kokia jo patirtis, norai, svajonės, kaip jis geba prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir t.t. Stebėkite ir girdėkite žaidžiančius vaikus, tai padės jums „perskaityti“ savo kaip atverstą knygą.
Kada ir kaip žaisti?
Žaisti galima visada ir visur. Tereikia išlaisvinti kūrybiškumą, pvz., ėjimą gatve galima paversti smagiu užsiėmimu, tarkim, galvojant žodžius iš automobilių registracijos numeriuose esančių raidžių, galima rungtyniauti, kas daugiau pasakys žodžių iš pasirinktos raidės, skaičiuoti vienos spalvos automobilius (pvz., tik raudonus, arba tik baltus) ir pan. Šie ir panašūs žaidimai lavina vaiko pastabumą, kūrybiškumą, kalbinius gebėjimus. Taip pat nepamirškite liaudies žaidimų! Jiems nereikalingi jokie rekvizitai, o įveiklinti galima didelį būrį vaikų (pvz., gimimo dienos šventėje). Be to, juos moka visi suaugusieji – „Jurgeli, meistreli“, „Šiaudų batai“, „Siūlai, siūlai susivykit“ ir kt. Liaudies žaidimai ne tik vaikus supažindina su tautosaka, bet ir lavina jų atmintį, plečia žodyną, skatina fizinį judėjimą. Jei auginate aktyvų vaiką, žaiskite žaidimus, kuriems reikalingas tempas, pvz., „Viskas iš tos pačios raidės“ – vaikai per tam tikrą laiką turi parašyti kuo daugiau žodžių iš tos pačios raidės pagal nurodytas kategorijas (daiktas, augalas, gyvūnas, vardas, miestas ir t.t.). Be jokios abejonės tokiems vaikams tinka visi fiziškai aktyvūs žaidimai – gaudynės, slėpynės, estafetės. Lėto būdo vaikams ugdyti labai padeda logikos žaidimai – šaškės, šachmatai ir t.t.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras primena, kad žaidimas yra pati geriausia mokymo(si) priemonė. Tai ne laiko gaišimas, o atvirkščiai – būdas linksmai ir lengvai išmokti daug naujų dalykų. Geriausiai vaikai mokosi tuomet, kai jiems smagu ir veikla teikia malonumo, tad suaugusieji turi pasirūpinti vaikų pozityviu ugdymu. Tai visai nesudėtinga, tereikia prisiminti savo vaikystėje žaistus žaidimus ir pakviesti vaikus pažaisti kartu; telieka panirti į smagų žaidimų pasaulį ir mažųjų mokymąsi paversti pačia įdomiausia veikla žemėje!