„Kiekvienas vaikas, pradėjęs lankyti ugdymo įstaigą, ima priklausyti bendruomenei. Čia yra vieta, kurioje jis ugdys socialinius įgūdžius, mokysis bendrauti, susirasti draugų, juos vertinti bei išlaikyti. Tvirtai suformuota bendruomenė išugdo savidrausmės įgūdžius, vaikas pradeda skirti gerą ir blogą elgesį, mokosi savarankiškai spręsti problemas bei tarpusavio konfliktus“ – teigia LVJC pedagogė ir edukacinės veiklos „Nykštukų savaitėlė“ vadovė Agnė Dapkutė.
Jūsų dėmesiui – Agnės patarimai pedagogams, ką daryti, kad vaikai sutartų tarpusavyje?
Svarbiausia skatinti pedagogo ir vaiko teigiamus tarpusavio santykius. Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl norint jį pažinti bei užmegzti ryšį, reikia gebėti išklausyti, domėtis jo veikla ir šiukštu nenuvertinti vaiko jausmų.
Jei pedagogui pavyksta sukurti atvirą ryšį su vaiku, šis ima juo pasitikėti. Tuo pačiu didėja vaiko savivertė, jis drąsiai kuria ir tobulėja. O svarbiausia – vaikas nebebijo klysti. Ir klysdamas, jis išmoksta priiminėti savarankiškus sprendimus bei ramiai spręsti kylančius konfliktus. Tokia pasitikėjimo atmosfera – idealiausia asmenybės augimui ir tvirtos bendruomenės formavimuisi.
Kuriant stiprią vaikų bendruomenę, taip pat svarbu padėti jiems susidraugauti. Tai nėra lengva užduotis. Dažniausiai trukdo asmeninės savybės (perdėtas drovumas, kuklumas) bei netinkamas elgesys su bendraamžiais. Spręsti šią problemą reikia atsargiai, geriausia – per žaidybinius metodus. Puikiai tinka teatras ir lėlių spektaklis apie draugystę. Tegu jos atsako į klausimus: „O kas yra draugystė? Kaip ją puoselėti? Kodėl smagu turėti draugą?“
Kitas tinkamas būdas – skirti užduotis vaikams, kurie tarpusavyje paprastai nežaidžia, ir leisti jiems pasidalinti darbus. Taip pat galite kurti vaidinimą, kuriame pagrindinius vaidmenis skirsite vaikams, turintiems sunkumų bendraujant. Reikės ne vienos repeticijos, bet diena po dienos didės vaiko savivertės jausmas ir tuo pačiu – rasis drąsos bendrauti su kitais.
Dar vienas svarbus aspektas – taisyklių įvedimas. Taisyklių dėka vaikai jaučiasi saugiai, jos padeda vaikui pasirinkti tinkamą elgesį su kitais, išmokti valdyti emocijas. Taisyklės vaikams bus suprantamesnės, jei jas aptarsite ir nustatysite visi kartu. Labai padės jų iliustravimas ir pakabinimas matomoje vietoje. Tokiu būdu, iškilus konfliktinei situacijai tarp vaikų, galėsite čia ir dabar priminti, kaip visi susitarėte elgtis. Būdami pagarbios bendruomenės dalimi, vaikai išmoks spręsti iškilusias problemas, didės jų pasitikėjimas savimi ir kitais.
Žinoma, net ir įsisąmoninus taisykles, tarp vaikų pasitaikys konfliktų. Tai normalu: vaikai konfliktuoja dėl įvairiausių dalykų (dėl nepasidalinto žaislo, dėl vietos prie stalelio ir t. t.). Todėl reikėtų aptarti ir nusistatyti ne tik elgesio taisykles, bet ir konfliktų sprendimo būdus. Šiuo atveju svarbiausia – pasirinkti tinkamą laiką, kai vaikai yra ramūs ir linkę klausytis bei diskutuoti. Tai gali būti rytinio pokalbių rato tema arba „Susirinkimo“ žaidimas. Viskas paprasta – vaikams patinka žaisti, todėl susigalvokite „Susirinkimo“ problemą, kurią spręsite, išrinkite jūsų posėdžio vadovą – ir pirmyn į diskusijas.
Nedidelius konfliktus leiskite vaikams spręsti patiems. Taip jie mokosi išsiaiškinti tarpusavio nesutarimus, didėja vaikų pasitikėjimas savimi. Žinoma, įsiplieskus rimtam konfliktui, reikia suaugusiojo įsikišimo, nes vaikams sunku suvaldyti įsismarkavusias emocijas. Tokiu atveju geriausia vaikams priminti jūsų rytinio pokalbių rato temą arba „Susirinkimo“ žaidimą, kuriuose mokėtės, kaip tinkamai spręsti konfliktus. Svarbiausia – išklausykite abi konflikto puses, nes tik taip vaikai nepraras pasitikėjimo savimi ir išmoks sutarti tarpusavyje.
Sukurkite tvirtą ryšį su kiekvienu savo mokiniu, ugdykite jo pasitikėjimą savimi, nuosekliai mokykite, kaip bendrauti su kitais, o tada – kaip spręsti kylančius konfliktus. Kuriant tvirtą bendruomenę, prireiks pastangų ir laiko, bet vėliau tai atsipirks su kaupu – mokysite vaikus, kurie geba sutarti tarpusavyje ir nereikalingais ginčais neapsunkina viso lavinimo(si) proceso.