Lankyti būrelius ar ne? Tokio klausimo šiandien jau nebekyla niekam. Neformalaus ugdymo nauda tėvai neabejoja ir siekia, kad po pamokų vaikai taip pat lavintųsi, įgytų vertingų įgūdžių, tobulintų gabumus ar tiesiog būtų užimti ir be tikslo nesėdėtų prie kompiuterių, televizorių, neleistų laiko gatvėse. Įdomių ir naudingų neformalaus ugdymo veiklų tikrai netrūksta. Lieka tik vienas klausimas, kaip išsirinkti tą tinkamiausią būrelį, kad vaikas būtų patenkintas, motyvuotas ir lankytų jį noriai?
SVARBU – TINKAMAS METAS
Psichologai ragina neskubėti ir ikimokyklinukų papildoma lavinančia veikla neapkrauti. Daugelis vaikų iki šešerių ar septynerių metų dar nėra pasiruošę užsiėmimams, reikalaujantiems didelės dėmesio koncentracijos ir susikaupimo. Pagrindinė ikimokyklinukų veikla turi būti – žaidimas, o daugiau socialinių įgūdžių bei naudos jiems duoda ne lavinantys būreliai, bet laikas su tėvais. Daugiau laiko su vaikais leidžiantys tėvai turi ir daugiau galimybių pastebėti vaiko polinkius, talentus, charakterio savybes, o tai informacija, vėliau padėsianti geriau susiorientuoti renkantis popamokinius užsiėmimus.
Dar vieną argumentą, skatinantį susilaikyti nuo intensyvių veiklų ankstyvame amžiuje, pateikia tyrimai, rodantys, kad ikimokyklinukų, lankiusių įvairius užsiėmimus, emocinis intelektas žemesnis, nei kitų panašaus amžiaus vaikų. Tad išvada viena – iki mokyklos neskubėti, arba prioritetą teikti žaidybinėms veikloms.
NE NURODINĖTI, BET PADRĄSINTI
„Norėčiau, kad mano vaikas išmoktų groti gitara…”, „baletas – sena mano svajonė” – jei tokios mintys sukasi jūsų galvoje žvelgiant į būrelių sąrašą – pasilikite jas sau. Didžiausia klaida – per vaiką bandyti realizuoti savo svajones. Net tos pačios šeimos vaikai gali turėti labai skirtingų polinkių, tad bandyti primesti savo norus arba raginti, patogumo sumetimais, abu vaikus lankyti tą patį būrelį nevertėtų.
Kita tėvų klaida – būrelius matuoti naudos principu ir bandyti įkalbėti vaiką rinktis būrelį, nes jis „duos naudos ateityje”. Vaikai dar negeba mąstyti abstrakčiai ir jiems nauda ateityje visai nerūpi, jie nori, kad smagu ir įdomu būtų dabar. Tėvai norėtų, kad būrelyje įgytos žinios būtų pritaikomos, bet gal geriau su malonumu lankoma veikla? Būtent tokia suteikia sunkiau pamatuojamos, bet ne mažiau svarbios, emocinį intelektą praturtinančios naudos.
Trečia klaida – veiklų skirstymas į mergaitiškas ir berniukiškas. Renkantis būrelį reikėtų atsižvelgti į vaiko pomėgius ir gabumus, bet ne į lytį. Atvirkščiai – drąsinkite išbandyti net pačias netikėčiausias veiklas: berniukams – kulinarijos, baleto, mergaitėms – technikos, kovų menų būrelius, taip padėsite vaikui atrasti save ir stiprinsite drąsą būti savimi.
Dar viena klaida, kurios reikėtų vengti – būrelius paversti privaloma veikla. O ką daryti, jei vaikas nieko nenori? Tokiu atveju reikėtų imtis drąsinimo, bet ne prievartos strategijos. Vaikai dažnai po nenoru slepia baimę (nežino, kas laukia, ar jiems seksis, ar patiks, ar susiras draugų), ne vienam būna tiesiog sunku pradėti ką nors naujo. Nežinomybės baimė didelė ir ją reikia padėti įveikti. Puiki išeitis – susitarti dėl vieno ar kelių bandomųjų užsiėmimų ir jei būrelis nebeatrodys toks baisus, o veikla patiks – padrąsinti ir padėti įveikti tą sunkumą išsiruošti.
KO NORI VAIKAS?
Sėkminga veikla būrelyje būna tik tada, kai vaikui ji patinka. Tad prieš renkantis popamokines veiklas būtina skirti laiko pokalbiui su vaiku ir aptarti jo norus, pomėgius, lūkesčius. Tėvų užduotis ne tik vaiką sudominti, bet ir išsiaiškinti, ar jis pasiruošęs lankyti būrelį.
Tačiau lemiamą sprendimą turi priimti vaikas, jo norai yra svarbiausias kriterijus. Būrelis juk papildoma, neprivaloma veikla, tad ji turi teikti malonumą. Leiskite tą sprendimą priimti vaikui, jei jums jis ir neatrodo teisingas, juk klaidos – mokymosi ir augimo dalis. Prašykite, kad vaikas argumentuotų savo pasirinkimus, taip mokysite apsvarstyti, pasverti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už juos. Pakalbėkite ir apie tai, kas bus jei būrelyje nesiseks, jei po kelių mėnesių jo nedžiugins rezultatai (nebus geriausiu futbolininku, gitaristu, balerina…), jei lūkesčiai pasirodys didesni už realybę. Iš anksto aptarkite nuoseklaus darbo būtinybę siekiant tikslo nepamiršdami priminti, kad palaikysite, net jei jam ne viskas seksis.
EKSPERIMENTUOTI AR PRADĖTI IR BAIGTI?
Vaikui reikia leisti eksperimentuoti, bet taip pat mokyti ir raginti baigti pradėtą darbą. Visų pirma, vaiko noras kasmet rinktis vis kitą būrelį tikrai nėra blogas (iki ankstyvos paauglystės vaiko norai ir pomėgiai keičiasi dažnai). Atvirkščiai – smalsumas ir noras išbandyti kuo daugiau skirtingų veiklų yra sveikintinas, ypač talentingiems vaikams, nes jiems paprastai sekasi labai daug dalykų. Juk nepabandęs nesužinosi, kas patinka, o kas ne.
O ką daryti, kad nuolatiniai eksperimentai netaptų šokinėjimu iš vieno būrelio į kitą? Jei vaikas vos mėnesį palankęs užsiėmimus to daryti nebenori, neskubėkite ieškoti kito. Aiškinkitės situaciją, kodėl vaikui nepatinka, gal kalta ne pati veikla, gal pakeitus vadovą ar kolektyvą vaikas pasijus drąsiau. O jei būrelis nepatinka tik dėl to, kad kažkas nepasisekė, vertėtų raginti veiklą pratęsti, kalbėtis apie tai, kad rezultatai neateina taip greitai, kad reikia įdėti pastangų. Leisdami vaikui rinktis būrelį galite iš anksto susitarti, kad pasirinkęs būrelį turės jį lankyti bent metus.
Apibendrinant, norisi išskirti tris svarbiausias rekomendacijas:
– leiskite vaikams rinktis veiklas, kurios sekasi, nes būtent tokios augina pasitikėjimą savimi;
– skatinkite pabandyti skirtingas veiklas, bet kartu padėkite stiprinti įgūdį pabaigti, ką pradėjo;
– neperkraukite vaiko dienotvarkės būreliais, nes jis turi teisę į žaidimus ir laisvalaikį bei nerūpestingą vaikystę.