Kaip ugdyti kritinį mąstymą paauglystėje?
Paauglystė yra vienas maištingiausių asmens raidos laikotarpių. Tai tarpsnis kuomet siekiama pripažinimo, nepriklausomybės, trokštama atskleisti savo individualumą, bandoma eksperimentuoti tiek aprangos stiliumi, tiek veikla, trokštama aiškiai, o kartais ir kategoriškai pozicionuoti save. Tai sudėtingas laikas tiek tėvams, tiek jų vaikams, nes reikia išmokti pažvelgti vieniems į kitą iš naujo, prisijaukinti pokyčius ir jais džiaugtis.
Irzli kritika nėra tinkamas atsakas maištaujančiai sielai, kaip ir emocionalus bei pagiežos pilnas pasąmoninis srautas, nukreiptas į tėvus ar pedagogus, nėra adekvatus saviraiškos būdas.
Tad kaip ugdyti kritinį mąstymą paauglystėje ir kaip patiems nepasimesti kritinių minčių raizgumynuose?
Aktyvus mąstymas
Kritinis mąstymas – tai aktyvus, o ne pasyvus veiksmas. Būtina paauglius skatinti prisiimti atsakomybę už savo žodžius. Ši paskata leis jiems suprasti, kad išsakoma jų nuomonė yra svarbi, todėl privalo būti svari bei argumentuota.
Problemų sprendimas
Gebėjimas spręsti problemas racionaliai – kritinio mąstymo išdava. Ramus pokalbis su paaugliais apie iškilusius probleminius klausimus, faktų dėstymas, o ne impulsyvus emocijų rodymas yra puikus pavyzdys, kuris geriau nei bet kokios teorijos ugdo kritinės minties įgūdžius. Paaugliai, matydami jūsų elgesį, galės jį lyginti su savo elgsena ir užsiimti savistaba, o pastarosios rezultatai vienareikšmiškai inspiruos pokyčius, kurie kils iš paauglio savirefleksijos.
Noras atrasti
Mūsų žinojimas yra ribotas. Tai turime pripažinti patys, kad galėtume įtikinti ir paauglius. Ne autoriteto siekis, o bičiuliški santykiai su paaugliais leis atrasti santykių harmoniją ir kartu ugdyti kritinį mąstymą. Kuo daugiau žinome, tuo adekvatesnius sprendimus galime priimti. Informacijos keitimasis tarpusavyje ir jos filtravimas atsakant į klausimus „kas?“, „kaip?“, „kur?“, „kada?“, „kodėl?“ leis ne tik plėsti pažinimo ribas, bet ir suartins.
Aiški komunikacija
Kritinis mąstymas – procesas, kurio išraiškai reikia įrankio – komunikacijos. Vien tik apmąstyti vienokią ir kitokią temą neužtenka. Idėjas reikia išreikšti. Išraiškos formų gali būti daug, tačiau populiariausia – verbalinė kalba. Aiški, konkreti, racionali komunikacija – puikus būdas bendrauti, dalintis nuomonėmis, rasti sąlyčio taškus. Toks bendravimas ne tik padės išsakyti savo poziciją, bet ir lavins paauglių kalbos raišką.
