Kūrybiškumas – tai gebėjimas reikšti naujas idėjas, originaliai mąstyti, rasti įvairių būtų problemoms spręsti. Šiandien darbdaviai vis dažniau darbo ieškantiems asmenims pabrėžia žmogaus kūrybiškumo svarbą. Vaikai jau gimsta kūrybingi – juk jie kiekvieną dieną atranda daugybę naujų dalykų, tyrinėja aplinką, kasdien turi įveikti jiems kylančius sunkumus. Labai svarbu, kad suaugusieji neslopintų vaiko kūrybiškumo, o atvirkščiai – lavintų jį. Jau daugiau kaip tris dešimtmečius mokykloje dirbanti Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė Dalia Andruškienė sako, kad ,,bendraujant su vaikais reikia juos labai atsargiai stebėti, kalbinti, ,,prisijaukinti‘‘, kad „atsivertų“ ir drąsiai pasakotųsi. Tuomet juos galima pamažu nukreipti viena ar kita linkme.“
Kas atsakingas už vaiko kūrybiškumo ugdymą?
Vaikų kūrybiškumą, kaip ir kitus vaiko gebėjimus, suaugusieji gali skatinti arba slopinti. Kai kurie vaikai jau gimsta labai kūrybingi, su polinkiu fantazuoti, o kitų kūrybiškumą reikia pažadinti. Nereikėtų galvoti, kad kūrybiškumas – tai tik gebėjimas piešti ir jei jau neturi įgimtos savybės to daryti, niekada nebūsi kūrybingas. Kūrybiškumą reikėtų suprasti kaip kitokį, originalų problemos sprendimo būdą, kuris reikalauja protinių sugebėjimų. Kūrybiškiausias vaikų amžius – iki darželio lankymo pradžios. Vėliau jis slopsta, todėl į pagalbą vaikui turi ateiti suaugusieji.
Kaip atpažinti kūrybingą vaiką?
Ilgalaikę pedagoginę patirtį turinti D. Andruškienė sako, kad visiškai nesunku pastebėti vaiką, kuris dirba su dideliu noru, kas jam patinka. Tai atsiskleidžia įvairios veiklos metu: vaidinant, piešiant, skaitant, sprendžiant uždavinius, bendraujant ir t.t. Anot mokytojos, labai greitai galima pastebėti, kad vaikui miela atlikti vieną ar kitą užduotį, tereikia jį atidžiai stebėti. Pasitaiko atvejų, kai vaikai slepiasi, nenori atsiverti arba tiesiog nedrįsta savęs atskleisti, todėl tėvų, mokytojų ar įvairių užsiėmimų vadovų užduotis – nuolatos skatinti, drąsinti vaiką.
Leiskite vaikui klysti
Greičiausiai vaiko kūrybiškumą nuslopinsite jį kritikuodami. Leiskite vaikui klysti, parodykite, jog gerbiate ir palaikote jo idėjas. Neskubėkite atlikti užduoties už vaiką, geriau paraginkite jį patį ieškoti sprendimo būdų. Pavyzdžiui, jei vaikui pritrūksta kantrybės sudėlioti dėlionę ir jis kviečia jus į pagalbą, vietoj to, kad sudėliotumėte ją patys, paprašykite vaiko dar kartelį pagalvoti ir pasidžiaukite jo sėkme, jei jam pavyko atlikti tai savarankiškai.
D. Anduškienė pastebi dažnai daromą tėvų klaidą: „tėveliai labai linkę savo nepasiektas svajones įgyvendinti per savo vaikus“. Mokytoja skatina juos turėti kantrybės ir nesijaudinti, nebijoti, jei vaikas metų eigoje pakeičia keletą būrelių. Pasitaiko, jog laikui bėgant vaikas apsigalvoja ir grįžta į tą, kurį jau lankė. Galimybė išbandyti kuo įvairesnį ir galiausiai pasirinkti mėgstamiausią užsiėmimą taip pat ugdo vaikų kūrybiškumą.
Lavinkite vaikų vaizduotę
Vaiko kūrybiškumui ugdyti svarbi ir jo aplinka. Ji turi būti įrengta taip, kad skatintų vaiką kūrybingai spręsti problemas, sužadintų jo jausmus. Vaiko erdvėje turėtų būti gausu jam neįprastų ir nepažįstamų formų, daiktų, kad jis nuolat galėtų juos tyrinėti, mąstyti apie skirtingų objektų kitoniškas pritaikymo galimybes. Reikėtų pasirūpinti vaizduotę lavinančiais žaidimais, kuriuos gali gaminti patys vaikai. Gerokai nustebsite, kiek daug mažieji gali nuveikti su paprasčiausia lazdele, tik sužadinkite jo vaizduotę, pavyzdžiui, pavadinę ją stebuklinga lazdele ir leiskitės kartu su juo į fantazijų pasaulį.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras primena, kad kūrybingas žmogus suvokia pasaulį plačiau, tad ugdykite vaikus taip, kad jie gebėtų žvelgti į situacijas ne vienpusiškai, o iš skirtingų perspektyvų.