Ar pastebėjote, kad ne vienas buvęs nepažangus bendraklasis gyvenime pasiekė kur kas daugiau nei kai kurie gerai mokęsi mokiniai? Įdomu, kodėl taip nutiko? Ogi dėl puikiai išlavinto emocinio intelekto! Ilgą laiką emocinio intelekto ugdymui nebuvo skiriama tiek daug dėmesio kaip įprastiniam intelektui, tačiau šiandien požiūris keičiasi ir vis daugiau kalbama apie emocinio intelekto ugdymo svarbą. Tad kodėl svarbu ugdyti emocinį vaikų intelektą?
Intelekto ir emocinio intelekto skirtumai
Emocinis intelektas apima gebėjimą suprasti savo ir kito žmogaus jausmus, moko atpažinti emocijas ir jas tiksliai įvardinti, padeda išmokti valdyti emocijas bei transliuoti subalansuotus jausmus, kurie kuria palankius santykius su aplinkiniais. O įprastas intelektas, kurio koeficientą visi taip mėgsta matuoti– tai gebėjimas mokytis, priimti, suprati ir tinkamai vartoti informaciją, ugdo atminties lavinimą bei loginių ir matematinių dalykų suvokimą.
Pasitaiko žmonių, kurie turi aukštą intelekto koeficientą, tačiau negeba bendrauti, užmegzti ilgalaikių santykių, yra uždari ir vieniši, nes negeba suvokti ir įvardinti savo emocijų. Ir atvirkščiai – ne tokį aukštą intelekto koeficientą turintis žmogus tampa sėkmingu dėl to, kad geba laisvai komunikuoti, yra komandos lyderis, rodo iniciatyvą ir savo idėjomis geba uždegti kitus. Būtent aukštas emocinis intelektas jam padeda sėkmingai realizuoti save ir savo potencialą.
Vaikams gresia emocinis neraštingumas
Šiandien, gyvenimo tempas labai greitas, todėl žmonės daugelį dalykų daro skubėdami. Skubame net ir bendrauti. Itin dažnos mandagumo frazės „Kaip sekasi? Kaip laikaisi? Kas naujo? Kaip gyveni?“ palydimos lakonišku atsakymu „Gerai“. Net ir tėvai savo vaikams uždavę klausimą „Kaip praėjo tavo diena?“ dažnai neturi laiko ir kantrybės nuoširdžiai išklausyti atsakymo.
Norėdami ugdyti vaiko emocinį intelektą ir žodyną, reikėtų vaiko klausti „Kaip tu jautiesi? Kodėl? Kaip manai, kas lemia tavo tokią būseną?“ ir pan. Šiandieniniai vaikai sunkiai geba įvardinti savo jausmus, todėl reikia to mokytis. Kitu atveju užauginsime emociškai neraštingus žmones, kurie ne tik patys nemokės tinkamai reikšti savo jausmų, bet ir nesupras kito.
Ugdyti emocinį žodyną padeda ir paprasti metodai. Pvz., emociniai veidukai, tai įvairios mimikos nupieštos popieriaus lape, jei vaikams nepavyksta tinkamai apibūdinti savo jausmų, tegul parodo, o tada jau galima pasikalbėti ir pasvarstyti, kodėl juos apėmė vienokie ar kitokie jausmai. Emocinis raštingumas gerina tarpusavio (vaikų ir tėvų, vaikų ir pedagogų) santykius, tokie vaikai aiškiau supranta, kad įvairios emocijos būdingos visiems žmonėms, net ir tėvai ar mokytojai gali būti suirzę, pavargę, nusiminę, išsigandę ir panVisos emocijos yra reikalingos ir visiems būdingos, tik reikia išmokti su jomis „susidraugautiׅ“.