Medijų ir informacinis raštingumas – tai gebėjimas identifikuoti, gauti, vertinti, atrinkti ir etiškai bei atsakingai naudoti reikalingą informaciją iš įvairių informacijos šaltinių, tokių, kaip žiniasklaida, socialinės medijos ir kt.
Deja, kaip tik su šiuo gebėjimu jaunajai kartai kyla nemažai problemų.
Šiandien žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose pasirodo ypač daug netikrų naujienų (fake news) – šališkos, abejotinos, užsakomosios informacijos, propagandos. Jas skleisti gali bet kas: reitingų ir simpatijų besivaikantys politikai, atkreipti dėmesį į savo prekę, paslaugą trokštantys rinkos dalyviai, pridengti karinę agresiją siekiantys „kaimynai“...
Socialinei medijai Facebook, Twitter ir kt. tapus kasdienybės dalimi, netikroms naujienoms sklisti ypač palanku – jaunoji karta atprato (o gal taip ir neišmoko?) atsirinkti, atskirti nešališkų faktų nuo nuomonių ir emocijų. Jaunimui dar trūksta patirties, noro gilintis ir lyginti, kantrybės ieškoti priežasčių bei būtinybės apmąstyti pasekmes.
Tai, kad moksleiviai nesuka sau galvos dėl informacijos šaltinių patikimumo, o paprašyti įvertinti informacijos nešališkumą sunkiai susitvarko su užduotimi, patvirtina ir 2016 gruodį Stanfordo universitete atlikti tyrimai.
Užpildyti šią spragą teks mokytojams.
Kaip padėti vaikams atpažinti šališkas naujienas (fake news)?
Specialistai pasakytų, jog pradėti reikėtų nuo kritinio mąstymo – gebėjimo atsirinkti patikimą informaciją, ją analizuoti. Nors apie kritinio mąstymo ugdymą kalbama jau seniai, jo svarba ypač išaugo populiarėjant socialinei medijai. Rašytojas ir pedagogas Howard Rheingold būtent kritinį mąstymą vadina esminiu XXI amžiaus gebėjimu, kadangi kaip tik jo pagalba galime identifikuoti informacinį šlamštą (crap detection), užimantį vis daugiau vietos bendrame informacijos sraute. H. Rheingold dar 2009 m. kalbėjo apie tai, jog jeigu didžioji žmonių dalis neišmoks atpažinti internetinio šlamšto bei kritiškai vertinti gaunamos informacijos, interneto, kaip nepriklausomo patikimos informacijos šaltinio, era labai greitai baigsis.
Nuo ko pradėti?
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras atkreipia dėmesį jog kritinis mąstymas, vienas svarbiausių gebėjimų, kurį turime padėti ugdytis jaunajai kartai. Tai jiems padės atpažinti šališką informaciją, propagandą ir teisingai įvertinti padėtį. O tai nėra lengva. Esminė detalė, kodėl netikra informacija veikia mūsų širdis ir protus – čia visada yra tik dalis tiesos. Būtent tai verčia suabejoti tuo, kuo buvo tikėta iki tol.
Svarbiausias ginklas kovojant prieš šališkumą ar net propagandą – pakankamai didelė neabejingų, gebančių kritiškai mąstyti visuomenės narių dalis, drįstančių pasakyti tiesą. Tad skatinkime mokinius nenuleisti rankų, nepasiduoti, netylėti.