Atėjus rugsėjui, visada atsiranda papildomas dėmesys švietimui ir su juo susijusioms problemoms. Šiuo metu viena iš labiausiai gvildenamų temų švietimo srityje - neformaliojo ugdymo krepšelis, kurio tikslas – valstybės lėšų pagalba papildomai neformaliojo švietimo paslaugomis užimti 20 proc. mokinių daugiau nei iki šiol.
Vyriausybės patvirtintas projektas dėl neformaliojo ugdymo krepšelio suteiks daugiau galimybių vaiko socialinėms ir asmeninėms kompetencijoms atskleisti ir plėtoti. Mokiniai, užsiimdami neformalia ugdomąja veikla, galės aktyviau lavinti kritinį mąstymą, kūrybiškumą, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Pastarųjų tėvai turės galimybę nusimesti bent dalį ekonominės naštos, skirtos vaikų neformaliajai veiklai apmokėti, o nauji paslaugos teikėjai turėtų siūlyti alternatyvas, kurios didintų konkurenciją susitelkiant į paslaugų įvairovę ir kokybę.
Plačiau apie vyriausybės parodytą dėmesį neformaliajam ugdymui – interviu su LVJC – didžiausios ir ilgiausiai veikiančios neformaliojo ugdymo švietimo įstaigos vadovu – Valdu Jankausku.
Esminis neformaliojo švietimo uždavinys – paruošti žmogų gyvenimui, padėti suvokti save, atskleisti asmenybės stipriąsias savybes. Savęs suvokimas ir refleksija leidžia geriau pažinti supančią aplinką ir joje prisitaikyti. Kitaip tariant, mokykla suteikia žinias, o neformalus ugdymas turi suteikti visa kita.
Neformalus švietimas ugdo asmenines ir socialines kompetencijas, vertybes ir įgūdžius. Vaikas, kuris aktyviai įsitraukia į bent vieną iš neformalaus ugdymo veiklų, išmoksta savarankiškumo, atsakingumo, geba lengviau bendrauti ir bendradarbiauti su aplinkiniais. Neformalaus švietimo veiklos orientuotos į kūrybiškos, kritiškai mąstančios asmenybės ugdymą, kuri geba priimti sprendimus, užduoti drąsius klausimus, žino ir gina pamatines žmogaus teises bei dega noru gyventi ir keisti.
Mes gyvename ne tik dinamiškoje, bet ir sunkiai apibrėžiamoje aplinkoje. Mūsų namai – visas pasaulis, todėl būtina lavinti vaiko pasaulėžiūrą, kad jis visada būtų plačiai atmerktomis akimis. Būtent tolerancija kitokybei: kitokiai aplinkai, kitokiai kultūrai, kitokiems žmonėms ir jų įsitikinimams yra vienas svarbiausių gebėjimų, kurie leis asmeniui pritapti ir komfortabiliai jaustis tarpkultūrinėje terpėje.
Vakarų Europa neformalų ugdymą suvokia kaip vertybių, socialinių kompetencijų, gebėjimų išryškinimą ir ugdymą. Lietuvoje istoriškai susiformavusi pozicija, kad neformalus švietimas tėra tik viena iš laisvalaikio „užmušimo“ formų. Taip pat gajus įsitikinimas, kad neformalus ugdymas yra puiki nusikalstamumo prevencinė priemonė, mažai dėmesio skiriant vertybiniam šios problemos aspektui. Liūdna pripažinti, kad daugelis tėvų vis dar nesuvokia neformalaus ugdymo svarbos jų vaikų gyvenime, interpretuodami neformaliąją veiklą tik kaip vieną iš potencialių galimybių, jeigu lieka laisvo laiko po pamokų ir namų darbų ruošos. Tačiau pastebimi teigiami pokyčiai. Požiūrio kaita į neformalųjį švietimą nuteikia pozityviai.
Lietuvoje jau kuris laikas tikslingai siekiama reformuoti švietimo sistemą, pilnai įtraukiant neformalųjį ugdymą į bendrąją švietimo koncepciją. Prieš nepilną dešimtmetį atsirado neformalaus ugdymo krepšelio idėja, vėliau buvo parengtas pilotinis neformalaus ugdymo projektas, o dabar mes galime džiaugtis puikia įstatymine pataisa, kuri leis visiems mokyklinio amžiaus vaikams užsiimti juos dominančia ir įgūdžius lavinančia bei formuojančia veikla ir pigiau, ir kokybiškiau, ir tikslingiau.
Neformalaus ugdymo krepšelis, visų pirma, – platesnė ir įvairesnė vaikų įtraukties į neformaliąją veiklą galimybė. Valstybės parama minimiems užsiėmimams leis pasiekti kur kas daugiau vaikų nei iki šiol. Visų antra, neformalaus ugdymo krepšelis yra kokybės rodiklis, suteikiantis vaikui laisvę apsispręsti. Mokinys pats galės rinktis kokius gebėjimus nori ugdyti ir kokioje organizacijoje tai geriausia daryti. Pastarieji faktoriai iššauks konkurenciją, o ten, kur yra konkurencija, vienareikšmiškai, atsiras ir kokybė.
Neformalus švietimas daro įtaką vaikų pasaulėjautos ir pasaulėžiūros formavimui, padeda lavinti pasauliui atvirą, atsakingą, sąmoningą žmogų, kuris geba tinkamai integruotis postmodernioje kultūroje. Valstybės parama neformaliam ugdymui – investicija į pilietišką, atsakingą ir naujovėms bei inovacijoms atvirą visuomenę.