Šiandien, turbūt, mažai yra vaikų, po pamokų nelankančių nei vieno būrelio. Neformalaus ugdymo veiklos tapo savaime suprantamu pasirinkimu, padedančiu įprasminti laiką pasibaigus pamokoms mokykloje. Tačiau tai nėra vien smagus, kokybiškas laikas, tai galimybė vaikui geriau save realizuoti, pažinti, stiprinti įvairius įgūdžius. Tad renkantis neformalaus ugdymo užsiėmimus būtina ne tik atsižvelgti į vaiko norus ir svajones – ne mažiau svarbu stebėti vaiką ir įvertinus jo polinkius, pasiūlyti išbandyti kuo įvairesnių veiklų, padedančių atrasti savo talentus ir ugdyti tam tikrus gebėjimus. Tikimės, geriau susigaudyti būrelių gausoje padės ši, trijų populiariausių neformalaus ugdymo krypčių, apžvalga, reziumuojanti svarbiausias veiklų naudas ir kompetencijas.
Sportas
Ne vienas tyrimas vis primena, kad šiandien vaikai per daug sėdi ir per mažai juda. Sportiška popamokinė veikla – puiki proga suteikti vaikui galimybę aktyviai praleisti nors kelias valandas per savaitę. Apsisprendimą paraginti vaiką rinktis bent vieną sportišką būrelį turėtų sustiprinti sveikatos specialistų teiginys, kad judėjimas ir aktyvios veiklos tiesiog būtinos sklandžiam ir sveikam vaiko vystymuisi bei augimui. Sportas, visų pirma, tvirtina kūną, stiprina raumenis, lavina judesių koordinaciją, motorinius gebėjimus ir visas fizines kompetencijas. Ne mažiau svarbu, kad adekvačiai parinkta fizinė veikla turi įtakos ir psichinei sveikatai, gerai savijautai. Judėdamas vaikas pailsi nuo mokslų, tinkamu būdu (be agresijos) iškrauna sėdint per pamokas prikauptą energiją – juk ir patys pastebime, kad geriausiai smegenys pailsi, išsivalo nuo rūpesčių, tampa kūrybiškesnės aktyviai pajudėjus, pasportavus. Sportas taip pat lavina ir socialinius įgūdžius bei asmenines kompetencijas. Individualios sporto šakos padeda grūdinti pasitikėjimą savimi, kantrybę, drąsą priimti asmeninius iššūkius, kantrybę ištveriant nemalonius pralaimėjimus. Komandinės sporto šakos moko veikti komandoje, prisiimti atsakomybę, ugdo atkaklumą, valią. Kokį sporto būrelį bepasirinktumėte, jis sustiprins vaiko ištvermę, atkaklumą, ryžtą, kantrybę, padės susirasti draugų ir nuo mažens pratins prie fizinio aktyvumo (o tai puiki investicija į sveikesnę ateitį).
Prieš priimdami sprendimą, į kokią treniruotę užrašyti vaiką, teiraukitės jo nuomonės ir atkreipkite dėmesį į specialistų rekomendacijas, kokia sportinė veikla tinkamiausia pagal amžių. Vaikams iki 5 metų gali būti sunkiau priimti komandinių sporto šakų iššūkius, tad ikimokyklinukams rekomenduojami sportiški žaidimai, lavinantys bazinius fizinius įgūdžius (bėgimas, kamuolio gaudymas, koordinacija ir pan.). Taip pat juos galima būtų pradėti mokyti gyvybiškai svarbaus įgūdžio – plaukimo. 6–9 metų amžiaus vaikai jau gali sutelkti dėmesį į užduotis ir taisykles, tad drąsiai jiems siūlykite ištvermę ugdančias veiklas (tenisą, futbolą, gimnastiką, kovos menus), bet dar pasaugokite nuo jėgos treniruočių, kurios gali netinkamai paveikti laikyseną, pakenkti stuburui. 10–12 metų amžiaus vaikai – aistringiausi komandinio sporto gerbėjai. Jie ne tik supranta taisykles, bet ir geba taikyti įvairias veiksmų strategijas. Trylikamečiai ir vyresni dažniausiai jau būna atradę veiklas, kuriose jiems sekasi geriausiai, lieka tik mėgautis jomis. Šio amžiaus vaikams jau galima su trenerio priežiūra išbandyti ir jėgą lavinančias treniruotes.
Meninės veiklos
Kūrybiškumas tampa viena geidžiamiausių kompetencijų šiuolaikiniame pasaulyje, o kūrybišką požiūrį į įvairias gyvenimo sritis ugdyti padeda labai skirtingos neformalios veiklos. Piešimas, keramika, muzika, dainavimas, šokiai, teatras, kulinarija ir net kai kurios sporto šakos (pavyzdžiui, meninė gimnastika) – tai tik keletas veiklų, padedančių treniruoti vaizduotę, estetinį skonį, grožio sampratą. Visi šie užsiėmimai plečia vaiko pasaulio suvokimą, skatina nebijoti improvizuoti, būti originaliam, reikšti savo unikalią nuomonę. Tai pasitikėjimo savimi mokykla su stipriu estetiniu užtaisu.
Piešimas – puikus būdas ne tik susipažinti su įvairiomis meninės raiškos formomis, technikomis, bet ir veiksminga terapija (ypač jautriems, su sunkumais susiduriantiems vaikams), padedanti nusiraminti, atsipalaiduoti, mokanti susikaupti, sutelkti dėmesį. Piešimas įvairiomis priemonėmis, lipdymas, rankdarbių kūrimas mažesniems vaikams lavina smulkiąją motoriką bei judesių koordinaciją, supažindina su įvairiomis medžiagomis.
Nevalia pamiršti ir muzikos užsiėmimų. Grojant muzikos instrumentais taip pat lavėja vaiko smulkioji motorika ir rankų judesių koordinacija. Mokytis natų – lyg mokytis visiškai kitos kalbos, tai tikras iššūkis abstrakčiam mąstymui ir puikus būdas atminčiai lavinti. Muzika pareikalaus kantrybės (tėvų taip pat), bet ją ir ugdys, kaip ir valią, savidiscipliną, atkaklumą, lavins gebėjimą sutelkti dėmesį, padės įveikti scenos baimę. Muziką, meninį polėkį bei judesį suderinti padeda šokių užsiėmimai. Tai ir sportiška, ir meninė veikla, padedanti lavinti ne tik ritmo jausmą, gebėjimą save išreikšti per judesį, bet ir vikrumą, judesių koordinaciją, lankstumą, valią. Šokiai teigiamai veikia bendrą vaiko fizinę būklę, padeda atsikratyti įtampos ir protinio nuovargio.
Teigiama, kad nuo mažens menines veiklas lankantys vaikai tampa ne tik kūrybiškesni, bet ir darbštesni, kantresni, atkaklesni, lengviau koncentruoja dėmesį, pasižymi didesne savikontrole ir geba mėgautis kūrybos teikiamu džiaugsmu.
Technologijos
Nuo konstravimo iki programavimo – tai veiklos ugdančios inžinerinį ir matematinį mąstymą. Programavimas vis dažniau vadinamas ateities kalba ir veikla, kurios pradmenų reikėtų mokytis jau vaikystėje. Neformalaus ugdymo užsiėmimų, skatinančių vaikus išbandyti programavimą, robotiką ir, apskritai, supažindinančių su moderniomis technologijomis, netrūksta. Šie užsiėmimai ugdo ne tik loginį mąstymą, bet ir kūrybiškumą, moko ieškoti efektyviausių, kūrybiškiausių problemų sprendimo būdų. Atkaklumas, kantrybė, susikaupimas, dėmesio sutelktumas – visa puokštė kompetencijų, kurioms skleistis taip pat sudaromos puikios sąlygos. Robotika, įvairūs modeliavimo bei konstravimo užsiėmimai padeda susipažinti su fizikiniais dėsniais, tobulina matematinį mąstymą, ugdo išradingumą, suteikia puikias sąlygas vaikams eksperimentuoti, išbandyti mokslinę-kūrybinę veiklą per žaidimą. Technologiniai būreliai taip pat skatina savarankiškai mokytis, kryptingai siekti tikslų, drąsiai kelti naujas idėjas ir mokytis iš nesėkmių.
Reziumuojant popamokinių veiklų teikiamas naudas vertėtų priminti, kad neformalus ugdymas neapsiriboja vien būreliais, ne mažiau įdomios veiklos bei naudingų kompetencijų gali suteikti ir savanoriška veikla bei dalyvavimas įvairiose organizacijose (skautų, ateitininkų, šaulių ir pan.). Tai puiki alternatyva būreliams, padedanti realizuoti save ir socializuotis, susirasti bendraminčių draugų, ugdanti socialinius bei komunikacinius įgūdžius.