Apie kūrybiškumą ir jo ugdymą karantino metu
Naivu tikėtis, kad po karantino gyvenimas grįš į senas vėžes. Kaip viskas keisis atslūgus COVID-19 pandemijai, šiandien galime tik spėti. Kaip ruoštis susitikimui su pakitusia tikrove, kurios iki galo nepažįsti?
Taikytis prie nuolat kintančio gyvenimo, atrasti naujų veikimo kelių ir būdų gali padėti kūrybiškumas. Šis gebėjimas dar iki pandemijos vadintas vienu svarbiausių XXI amžiuje, tačiau šiuo metu jo svarba ypač išaugo. Išgyvenant pokyčius, kai kyla daug nerimo ir slegia nežinomybė, lengva pasiduoti pasipiktinimo, neigimo bangai ir labai sunku galvoti ir planuotis savo gyvenimą, neretai pripildytą skaudžių patirčių, praradimų. Kaip pastebi dr. Birutė Pernaravičiūtė, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro neformaliojo vaikų švietimo mokytoja, būtent kūrybiškumo gebėjimas gali padėti mums sustoti ir į savo gebėjimus bei pakitusią realybę pažvelgti iš šalies ir kiek kitaip.
Kūrybiškumas: kodėl jis svarbus?
Kūrybiškumą mes dažnai suvokiame klaidingai, – įsitikinusi dr. Birutė Pernaravičiūtė. Vis dar gajūs stereotipai, kad šis gebėjimas neperžengia menų srities: ji kūrybiška, nes gražiai groja ar piešia...; kūrybingiems žmonėms klijuojamos nepatikimų, užsisvajojusių etiketės: jis – menininkas, ko iš jo tikėtis?
Paneigdama šiuos stereotipus mokslininkė atkreipia dėmesį jog, kūrybiškumas – įvairiausių sričių inovacijų variklis, būtinas, kuriant naujus produktus, sprendžiant nestandartines problemas. Kūrybiškas ne tik muzikantas, tačiau ir apie muziką menkai teišmanantis naujų, inovatyvių technologijų kūrėjas. Ir jam greičiausiai būdingos kūrybiškumą paprastai lydinčios kitos savybės, tokios, kaip nestereotipinis, abstraktus mąstymas, greita orientacija, gebėjimas savarankiškai spręsti problemas ir kurti naują kokybę, taip pat smalsumas, motyvacija, vaizduotė ir pasitikėjimas savimi.
Kūrybiški žmonės dažnai giliai realizuoja save ne vienoje, o kelione skirtingose srityse. Pavyzdžiui, apie kūrybiškumą mums pasakojanti biomedicinos mokslų daktarė Birutė Pernaravičiūtė – ne tik daugelį metų darbuojasi su vaikais Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, kaip neformaliojo ugdymo pedagogė ir animatorė, bet ir menininkė, rengianti asmenines dailės parodas bei kurianti miuziklus bei chorinių kūrinių libretus.
Kaip tapti kūrybišku? Būdai ir metodai
Pasak mokslininkės, pastaraisiais metais ir vaikai, ir suaugusieji tampa vis mažiau kūrybingi. Prie to prisideda gyvenimo per(si)kėlimas į ekranus ir vaizdinių, kuriuos sukūrė kiti, pasaulį, nebepaliekantis erdvės ir laiko mūsų pačių vaizduotei ir mintims. Nebėra kur įsiterpti, išsiplėsti ir augti.
Kūrybiškumą būtina lavinti ir pradėti tai daryti verta jau ankstyvoje vaikystėje, įsitikinusi ne vieną dešimtį metų su vaikais ir pedagogais dirbanti pedagogė Birutė Pernaravičiūtė, sutikusi pasidalinti keliais, paprastais, karantino laikui pritaikytais būdais, kaip tai daryti.
Visi šie skirtingi būdai taip pat turi ir vieną, bendrą, apjungiantį ir labai svarbų tikslą – padėti vaikams atsitraukti nuo kompiuterių, kitų mobiliųjų įrenginių ir paskatinti juos neskubant, ramiai mąstyti, kalbėtis, kurti kartu. Tai jau būtų labai didelis žingsnis.
Kalbėkitės su vaikais. Nuolat. Įvairiomis temomis. Apie tai, kas jiems svarbu. Išklausydami, klausinėdami, domėdamiesi, reaguodami, užduodami atvirus klausimus padėkite jiems išmokti reikšti mintis.
Tai gali būti ir įvairiausių teminių istorijų pasakojimas, ir pokalbis apie kartu peržiūrėtus filmus, ir perskaitytų knygų aptarimas. Geri fantastiniai kūriniai ypač lavina ir laisvina vaizduotę, gerina rašymo įgūdžius.
Kartu kurkite pasakas. Ypač jei laiką leidžiate kartu su mažaisiais. Drauge nuspręskite, apie ką bus jūsų pasaka, sugalvokite pavadinimą, aptarkite pagrindinius siužeto dalykus ir pirmyn!
Beje, jei vaikai dar nemoka rašyti, tai gali padaryti kūrybiniame procese dalyvaujantys suaugusieji.
Kuriant pasakas didesnėse grupėse, jose dažnai atsispindi ne tik dalyviams svarbūs įvykiai, bet ir baimės ar problemos, kurias, pasitelkus pasakos herojus, galima bandyti spręsti.
Sukurtą ir užrašytą pasaką galite iliustruoti ir įrėminę ar įrišę – pasikabinti namuose ar kam nors padovanoti.
Beje, šią veiklą dar labiau išplėstumėte, jei patys, paprastomis priemonėmis pasigamintumėte pasakos herojus ir ką suvaidintumėte.
Pasigaminkite savo kalendorių. Pradėkite nuo savo mėnesių – per pokalbius, minčių audras, diskusijas sugalvokite mėnesių pavadinimus, tokius, kurie „kalba“ jums. Kalendoriuje pažymėkite ne tik savaitgalius ir atostogas, bet ir jūsų šeimai svarbiausias dienas. Savo piešiniais, karpiniais, aplikacijomis papuoškite kalendoriaus puslapius.
Įprastiems buities daiktams sugalvokite keisčiausių panaudojimo būdų. Toks turnyras, kai per nustatytą laiką kiekvienas narys stengiasi sugalvoti kuo daugiau smagių būdų, kaip panaudoti paprastus buities daiktus – plytą, kojinaičių porą ar užsilikusį vakarykštį kepsnį – visuomet įtraukia ir suteikia daug džiaugsmo.
Žaiskite stalo žaidimus. Šaškes, šachmatus, Alias, Monopolį, Dixit... kitus žinomus ar rekomenduotus, savo turimus ar iš draugų pasiskolintus – nesvarbu. Kiekvienas šių žaidimų lavina ne tik mąstymą, bet ir įvairus kūrybiškumo aspektus.
Konstruokite, lipdykite, klijuokite, karpykite – kurkite! Net ir didesnėse maisto prekių parduotuvėse nesunkiai rasite įvairiausių konstruktorių, lego kaladėlių, modilino pakuočių, kitų priemonių, tinkamų kūrybinėms šeimos veikloms.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras primena, jog labai svarbu bendrauti su savo vaikais. Artimųjų dėmesys, palaikymas ir meilė padeda jiems nusiraminti, juos įkvepia, skatina pasitikėti savimi. O tai geriausios sąlygos kūrybiškumui augti.
