Kodėl jau ankstyvoje vaikystėje reikėtų gebėti atpažinti skirtingas emocijas ir jas įvardinti? – nes emocinė patirtis moko vaiką jas reikšti neskaudinant kitų. Emocijos – mūsų atsakas į supantį pasaulį, taip pat ir savisaugos išraiška, šis emocinis pasaulis labai priklauso ir nuo aplinkybių, kurių negalime pasirinkti, ir nuo mūsų patirties. Tą patirtį, emocijų atpažinimą, supratimą ir kontroliavimą būtina kaupti jau vaikystėje – ji vaikui padės lengviau įveikti sudėtingas situacijas, lanksčiau prisitaikyti ir rasti problemų sprendimą.
Su vizualiniu–verbaliniu emocijų mokymusi vaikai susiduria jau darželyje, jie mokosi įvardinti savo pyktį, liūdesį, džiaugsmą, taip pat spręsti konfliktines situacijas. Tačiau vaiko gebėjimui reikšti emocijas didžiausią įtaką daro tėvų pavyzdys, tad apie tai būtina kalbėti namie ir kūrybinių veiklų pagalba tyrinėti labiausiai vaikams rūpinčias kasdienines situacijas.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, pateikia 6 lengvus būdus, kaip įdomiai lavinti emocinę raišką žaidžiant. Vaikai žaisdami ne tik smagiai leidžia laiką, bet ir mokosi spręsti įvairias problemas, reikšti jausmus, juos atpažinti ir įvardinti. Žaidimo metu taip pat galima suvaidinti ir išgyventi įvairias situacijas, kurios pasitaiko ir realiame gyvenime. Šie žaidimai skirti visai šeimai ir ugdo ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų emocinį raštingumą.
Atspėk emociją
Ant lapelių užrašykite įvairias emocijas ir sudėkite į dėžutę, kepurę ar dubenėlį. Traukite lapelį ir vien veido išraiška bandykite užrašytą emociją pavaizduoti. Kiti ją turi atspėti. Jei vaikas ar vaikai skaityti nemoka, galima bandyti pavaizduoti savo sugalvotą emociją, kurią kiti turės atspėti.
Kita žaidimo versija – bandyti atspėti emocijas ne iš veido išraiškos, o iš balso tono. Pabandykite pasakyti tą pačią frazę, pavyzdžiui, „viso gero” liūdnai, linksmai, piktai, išdidžiai, droviai, pavydžiai ir pan. – lai kiti atspėja, ką jaučiate. Vėliau susikeiskite vaidmenimis.
Jausmų kubas
Pirmiausia jums reikės suklijuoti iš storesnio popieriaus vieną ar kelis kubus. Ant kiekvienos iš 6 jo sienelių užrašykite po emociją. Ridenkite kubą. Kokia emocija iškrito? Papasakokite, kada ją jautėte ir kas ją išprovokavo. Diskutuokite, kaip elgtis jei taip jaustis nepatiko.
Štai kokias emocijas galite užrašyti ant kubo: laimingas, nuliūdęs, supykęs, drąsus, drovus, draugiškas, apgailestaujantis, susigėdęs, nusivylęs, susierzinęs, įsiaudrinęs, paliktas nuošaly, pavydus, smalsus, kaprizingas, jautrus, išdidus, nesaugus, mylimas, dėkingas, nusikaltęs, įskaudintas, nustebęs, išsigandęs, malonus, nedrąsus, nejaukiai besijaučiantis ir t.t.
Mesk ir piešk
Reikės popieriaus, pieštukų ir žaidimų kauliuko. Susitarkite, kokią veidelio dalį piešite, kai iškris tam tikras taškų skaičius. Pavyzdžiui: 1 – veido forma, 2 – burna, 3 – akys, 4 – antakiai, 5 – nosis, 6 – plaukai. Tada iš eilės meskite kauliuką ir pieškite. Laimės po 24 metimų (galite nusistatyti ir tam tikrą laiko tarpą, pavyzdžiui, laimėtoją rinksite po 10 minučių žaidimo) daugiausiai veidelių su skirtingomis išraiškomis nupiešęs žaidėjas. O dabar metas atspėti varžovo nupieštų veidelių emocijas – atpažinimo rungtyje taip pat galima dalinti taškus už kiekvieną atpažintą emociją ir rinkti nugalėtoją.
Nuotraukų kaleidoskopas
Piešiniuose emocijas galima pavaizduoti labai išraiškingai, tad vaikui jas suprasti yra lengviau, nei nuskaityti iš žmonių veidų. Tačiau kai treniruotės su piešinukais tampa per lengvos, galima pereiti prie sudėtingesnio lygio – emocijų atpažinimo nuotraukose. Tam labai tinka žurnalai. Užrašykite ant lapo keletą emocijų, o vaikas lai suranda jas atitinkančias nuotraukas žurnale, iškerpa ir priklijuoja. Dar vienas žaidimo variantas – pasiūlykite vaikui iškirpti daug įvairių nuotraukų iš žurnalų ir sugrupuoti jas į malonias ir nemalonias emocijas, vėliau bandyti tiksliau nustatyti kiekvieno nuotraukoje vaizduojamo žmogaus emociją.
Namų teatras
Išsirinkite su vaiku pasaką ir pabandykite ją suvaidinti. Personažus galite nusipiešti ir išsikirpti iš popieriaus arba panaudoti namie esančius žaislus. Prieš vaidinimą labai svarbu aptarti ne tik siužetą, bet ir herojų charakterius. Rinkitės gerai vaikui žinomą pasaką ir prieš vaidinimą aptarkite: kokiu balsu kalbės personažas, kaip jis jausis, ko bijos ir pan. Pavyzdžiui, pakalbėkite, kaip jautėsi Raudonkepuraitė pamačiusi vilką? Išsigando? Nustebo? Elgėsi drąsiai? Paprašykite vaiko parodyti šias emocijas. Parepetavus vaidinti bus lengviau. Tokie nesudėtingi vaidinimai bei pasakų interpretacijos vaikui padeda išgyventi daugybę situacijų, patirti platų spektrą emocijų, „pasimatuoti” jas ir išmokti suprasti bei valdyti.
Skaitymas – puikus empatijos lavinimas
Daugiausiai progų kalbėti apie emocijas dovanoja skaitymas. Grožinė literatūra, ypač knygos, kuriose daug dėmesio skiriama herojų išgyvenimams, vidiniam pasauliui, padeda geriau suprasti kitų žmonių jausmus, ugdo empatiją, leidžia įsijausti ir išgyventi įvairias sudėtingas sitacijas, supažindina su skirtingais bendravimo modeliais.
Aptarkite tai, ką perskaitėte, klauskite: „kaip jautėsi herojus?”, „o kaip jaustumeisi tu?”, „ar tinkamai jis pasielgė toje situacijoje?”, „kaip būtum reagavęs tu?” Knygų skaitymas turtina ir žodyną, o psichologai pabrėžia, kad norint suprasti emocijas ir jausmus, platus žodynas yra būtinas.
Patiems mažiausiems šiandien galima rasti specialių jausmų knygelių, labai palengvinančių emocinės raiškos pamokas. Dažniausiai jos skirtos vienai emocijai iliustruoti ir aptarti, o jų herojai pavaizduoti labai išraiškingomis, lengvai atpažįstamomis mimikomis. Jos labai įtaigiai vaikams pasakoja, apie tai, kad ne visos mus aplankančios emocijos yra malonios, bet su jomis ne tik galima, bet ir būtina išmokti gyventi.