Vaikai iš prigimties mėgsta žaisti, todėl bet kokiai progai pasitaikius viską paverčia žaidimu. Suaugusieji, taikydamiesi prie vaiko, taip pat yra priversti įsitraukti į žaidimų pasaulį ir, pvz., šaukštą košės skraidinti kaip lėktuvėlį, maudynes vonioje paversti guminių ančiukų lenktynėmis ar laivų mūšiu, o prieš miegą nusikelti į pasakų karalystę. Žaidimai lavina vaiko protą, kūną ir sielą, todėl be galo svarbu – tiesiog leisti vaikams žaisti.
Kodėl vaikai žaidžia?
Vaikai į žaidimo procesą įsitraukia dėl netikėtumo efekto ir intrigos, žaidžiama improvizuojant, kuriant čia ir dabar, negalvojant apie galutinį rezultatą, o tiesiog mėgaujantis procesu. Žaisdamas vaikas išgyvena teigiamus jausmus, kurie jį skatina išbandyti vis kažką naujo, kartais įtraukiant į veiklą ir kitus žmones – kam nėra tekę gerti nematomą arbatėlę iš vaikiško servizo, stebėti mažojo mago pasirodymus ar pabūti „grožio meistrės“ modeliu? Žaisdami vaikai įsitraukia ir užsimiršta, o tai padeda jiems susikoncentruoti ilgesniam laikui ir tobulinti žaidimo įgūdžius. Vaikai nuolatos žaidžia, nes jiems smagu, o kartu per žaidimą jie turi galimybę „pasimatuoti“ įvairius vaidmenis ir pasijusti absoliučiais situacijos valdovais.
Ar prisidėti prie vaiko žaidimo?
Žaidimas turėtų būti pačių vaikų kontroliuojamas veikla, todėl suaugusiesiems geriausia nesikišti, jei vaikas to neprašo. Vaiko saviraiška atneš jam daugiausia džiaugsmo. Kadangi suaugusieji yra linkę primesti savo taisykles, tai jiems prisidėjus, vaiko žaidimas nebebūna laisvai ir savanoriškai atliekama veikla. Dėl šios priežasties prie vaiko žaidimų reikėtų prisijungti tik jam paprašius ir tai daryti labai atsargiai. Pirmiausia būtina išsiaiškinti, kokia jūsų funkcija žaidime. Turite klausytis ir stengtis suprasti vaiką, nes pradžioje pasirodęs lengvas žaidimas, vėliau suaugusiajam gali tapti nemenku iššūkiu. Jei nenorite, kad vaikas neprarastų susidomėjimą žaidimu – leiskite jam valdyti situaciją. Taip pat vaikų susidomėjimą sumažina ir įvairūs aplinkos trukdžiai, tad suaugusieji turėtų pasirūpinti tinkama žaidimams aplinka. Nepersistenkite ir savo įsikišimu netrukdykite vaikui žaisti, tačiau skatinkite šią veiklą, nes žaidimo metu jūsų vaikas įvairiapusiškai vystosi ir mokosi.
Kaip padėti vaikams žaisti?
Kaip jau minėta, žaidimas turėtų būti savanoriška vaiko veikla, ji nebus maloni, jei suaugusieji tiesiog pasakys: „eik, pažaisk truputį“. Jei vaikui trūksta fantazijos, jis vis svarsto, ką veikti, sudominkite jį. Lengviausia tai padaryti – suteikiant įvairių priemonių, pvz., duokite vaikui įvairių formų, spalvų ir dydžių kaladėles. Taip paskatinsite vaiką mąstyti, kaip jas būtų galima sugrupuoti: pagal spalvą, dydį, o gal pagal formą? O jei norite jį dar labiau įkvėpti, paklauskite, kokį pastatą būtų galima pastatyti iš šių kaladėlių? Pastačius jį, paklauskite vaiko, kas šiame name galėtų gyventi? Kas pas tą gyventoją atvyksta į svečius? Tokia veikla labai naudinga, nes jos metu lavinami vaiko loginiai sugebėjimai, motorika, kalbiniai įgūdžiai ir kt. Suaugusieji, norėdami paskatinti vaiką žaisti, gali jį aprūpinti priemonėmis, tačiau reikėtų nepamiršti, kad su kuriomis iš jų vaikas žais, turi nuspręsti jis pats.
Atmintinė suaugusiems
Mokslininkai jau seniai sutaria dėl žaidimų naudos vaiko raidai, todėl, ko gero, vienbalsiai patariama leisti kuo dažniau vaikams žaisti. Keletas patarimų, ko neturėtų pamiršti suaugusieji:
Akivaizdu, kad žaidimas vaikams – pati geriausia laiko praleidimo forma, todėl Lietuvos vaikų ir jaunimo centras visus, kurie nori sužinoti daugiau apie žaidimus, eksperimentų bei edukacinių žaidimų panaudojimą pamokose, praplėsti savo žinias apie emocinio intelekto ugdymą ir sudalyvauti praktinėse dirbtuvėse, kviečia apsilankyti gegužės 12–13 dienomis vyksiančioje „Metodų mugėje ŽAIDIMŲ VAIVORYKŠTĖ“, kurioje bus pristatomi 100-ai žaidimų ir įsitikinti, kad pati rimčiausia vaiko veikla yra ne kas kitas, kaip tik žaidimas!