Sveikatingumas – tai subalansuotas fizinis aktyvumas, sveikos mitybos ir tinkamo poilsio įgūdžių lavinimas, taip pat – savo minčių ir emocijų pažinimas, mokymasis palaikyti darnius santykius su aplinkiniais. Gyvenant technologijos amžiuj ypač svarbu ugdyti vaikų sveikos gyvensenos įpročius, nes dėl sumažėjusio žmonių aktyvumo prastėja ir jų sveikata. Apie judėjimo svarbą žmogaus organizmui, sveikos gyvensenos ugdymą mokykloje ir kitomis aktualiomis mintimis dalijasi Kauno mieto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Reda Žaromskytė.
Fizinio aktyvumo svarba
Visi žino, kad žmogaus kūnui reikalingas judėjimas, tačiau dažnas savo tinginystei pateisinti suranda begales priežasčių. Pasak Visuomenės sveikatos specialistės „fizinis aktyvumas svarbus žmogaus formavimuisi, smegenų vystymuisi, brendimui, visiems psichikos ir fiziologijos procesams. Jis ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą“. Nors maži vaikai daug juda iš prigimties, tačiau svarbu jų energiją nukreipti tinkama linkme, nuo mažens formuoti įprotį mankštintis, išlaikyti pusiausvyrą tarp fizinio aktyvumo ir poilsio. Paprastai vaikai mėgsta aktyvius žaidimus, daugelio iš jų metu bėgiojama, lipama, karstomasi, šokinėjama ir pan. Tad suaugusiesiems siūloma prisidėti prie jų, nes jiems toks judėjimas naudingas ir labai reikalingas. Pasak R. Žaromskytės „Žmogui fizinis aktyvumas reikalingas lygiai tiek pat, kiek maistas ir oras. Laikoma, kad judėjimas yra pagrindinis biologinis žmogaus raidos veiksnys, skatinantis organizmo vystymąsi“.
Judėjimo malonumas
Dažnas, apsisprendęs daugiau judėti ar norėdamas paskatinti vaiko judėjimo intensyvumą, persistengia ir nepa(si)renka tinkamo krūvio. Pasirinkus netinkamą fizinį krūvį, judėjimas tampa kančia – žmogus pervargsta, daroma veikla jam neteikia malonumo, todėl stengiamasi išsisukti nuo užsiėmimų. Būtina atrasti priimtiniausią judėjimo formą. Taip pat labai svarbu, jog fizinis aktyvumas teiktų malonumą. Tik pasitenkinimą teikiantis judėjimas gali tapti kasdieniu įpročiu.
Sveikatingumo ugdymas mokykloje
Kartais tėvai galvoja, kad vaiko sveikatingumo ugdymu turi pasirūpinti mokykla, tačiau šiandien mokyklose tam skiriamas dėmesys vis dar nepakankamas. Dažnai mokiniai (ypač vyresnio amžiaus) stengiasi išsisukti nuo kūno kultūros pamokų, nes jose jiems neįdomu, kai kurioms mokykloms trūksta inventoriaus atnaujinimo, pamokose siūloma per maža veiklos įvairovė. Visuomenės sveikatos specialistė ne visai sutinka su šia nuomone, pasak jos, „kiekvienos mokyklos situacija skirtinga, nes daug kas priklauso nuo mokyklos įstaigos vadovo požiūrio į fizinio aktyvumo naudą ir nuo kūno kultūros mokytojo. Kūno kultūros pamoka mokiniams turėtų būti maloni, todėl mokytojo pagrindinė užduotis šiuolaikiškai pažiūrėti į pamokos organizavimą.“ Reikėtų nepamiršti, kad mokyklose už vaikų sveikatingumo ugdymą atsakingi ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, kurie bendradarbiauja su mokytojais siūlydami įvairias veiklas. Tėvai taip pat gali pagelbėti mokytojams ugdyti vaikų sveikatingumą, pavyzdžiui, aktyviai dalyvaudami sportiniuose mokyklos renginiuose į kuriuos yra kviečiami, kartu su klasės auklėtojais organizuodami žygius, surengdami mokykloje sveikų užkandžių dieną ir pan. Kuo daugiau suaugusiųjų bus suinteresuoti vaikų fizinio aktyvumo lavinimu, tuo didesnė tikimybė, kad šiandienos vaikai augs sveikesni.
Niekada nevėlu pradėti
Gerus sveikatingumo įpročius nelengva susiformuoti. Kuo vėlesniame amžiuje sugalvojame sveikai gyventi, tuo sunkiau priprasti prie naujo režimo. Kartais tėveliai apie sveiką gyvenseną susimąsto tik susilaukę atžalų, tačiau niekada nevėlu pradėti gyventi sveikiau. Tai padaryti reikėtų nuo šios akimirkos – neatidėliokite mankštos kitai dienai ir kitam laikui padarykite ją tuoj pat; įsidėkite į kavą ar arbatą šaukšteliu mažiau cukraus; po darbo eikite pėsčiomis pasiimti savo vaiko iš mokyklos ar darželio ir kartu pasivaikščiodami keliaukite namo... Norint išsiugdyti tinkamus sveikatingumo įpročius, pasak Redos Žaromskytės, „reikėtų suvokti sveiko gyvenimo teikiamą naudą, kuri yra ne tik fizinė, bet ir psichologinė.“ Tai supratę žmonės taps labiau motyvuoti stengtis vardan savo sveikatos.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras primena, kad rūpinimasis savimi turėtų tapti kiekvieno vaiko kasdieniu įpročiu. Nepamirškime, kad suaugusieji vaikams rodo pavyzdį, tad pradėkime nuo savęs. Pakeitę gyvenimo įpročius būsime sveikesni, darbingesni, gražesni ir geresnės nuotaikos. O svarbiausia - laimingi žmonės ugdo laimingus vaikus!