Jei nori, kad tave išgirstų, turi prabilti. Jei nori, kad pamatytų – parodyti, ką sugebi geriausiai. Tam reikia ne tik talento, bet ir labai svarbaus gebėjimo – pasitikėjimo savimi. Be jo – jautresniems, meninius talentus turintiems vaikams realizuoti save, semtis pozityvumo ir jį išlaikyti, net ir ištikus nedideliems nuopuoliams, yra labai sunku, o kartais – net neįmanoma.
Kaip padėti mažiesiems atsiskleisti, ugdant jų pasitikėjimą savimi, pataria Lietuvos vaikų ir jaunimo centro neformaliojo ugdymo vadovė, programos „Kaleidoskopas“ dalyvė – Vaiva Kriščiokaitytė. Jos ugdytiniai jau dabar, nepaisant jų jauno amžiaus, veja nepasitikėjimą šalin ir imasi iniciatyvos dalyvauti konkursuose, koncertuose, pasirodyti miuziklų pastatymuose ir kaip teigia V. Kriščiokaitytė: „tai dar ne riba“.
Daug talentų nepasitikėjimą įveikia suaugę
Būtų galima skaičiuoti šimtus talentingų, tačiau vaikystėje ar kitu gyvenimo periodu su nepasitikėjimo savimi stoka susidūrusių žmonių, o tarp jų – V. Kriščiokaitytę. Neformaliojo ugdymo vadovė atvirauja, kad pati nuo vaikystės buvo labai nepasitikintis savimi vaikas. „Abejodavau savo muzikiniais gebėjimais, bijodavau scenos, o fotografas apskritai atrodydavo didžiausias priešas, – dalijasi patyrimais V. Kriščiokaitytė ir priduria, – gerai tik tai, kad mano noras ir pasiryžimas neapleisti muzikos buvo didesnis už visus nuogąstavimus. Džiaugiuosi, kad su laiku radau būdus kaip su tuo kovoti ir galėjau pradėti džiaugtis visaverčiu gyvenimu“.
Nesmagu, kai vaiką supa daug nesupratingų, paliekančių jį vieną spręsti nepasitikėjimo savimi problemą, žmonių. Anot neformaliojo ugdymo vadovės, tėvai, pastebėję šią problemą, turėtų kuo skubiau imtis atitinkamų veiksmų. Jokiu būdu nepalikti vaiko vieno, kuriam apskritai dar labai sunku suvokti, kas yra tas nepasitikėjimas savimi ir kokį poveikį tai gali padaryti jo tolimesnei gyvenimo kokybei. „Nepasitikėjimas savimi yra vidinė kova, tačiau daug lengviau ir greičiau įveikiama su kitų žmonių, o ypač artimųjų pagalba“, – tvirtina V. Kriščiokaitytė.
Pradėkite nuo saugios aplinkos kūrimo
Vaiko pasitikėjimą savimi reikėtų ugdyti fiziškai ir psichologiškai saugioje aplinkoje. Jei vaikas nesijaus aplinkoje saugus, jo pasitikėjimas savimi ne tik nedidės, bet priešingai – dar labiau mažės. Kitaip tariant, neleis susikoncentruoti ties savimi, o visą dėmesį sutelks į jį varžančius, nepatogumo jausmą sukeliančius veiksnius. Labai svarbu pirmiausia kurti tokią aplinką, kuri skatintų vaiką atsiskleisti ir priimtų tokį, koks jis yra – unikalų. Kurioje jis galėtų būti savimi ir nebijotų bendrauti, juokauti, eksperimentuoti, nebijotų klysti. „Klysti nėra blogai, nes iš to mokomasi, – neabejoja V. Kriščiokaitytė ir priduria, – laikai, kuomet į vaikus buvo žvelgiama standartiškai, baigėsi. Standartais nepaskatinsime šiuolaikinės kartos vaikų pasitikėjimo savimi, nes jie – ne tik veiklesni, bet ir sąmojingesni, ir suaugusieji anksčiau ar vėliau turėtų tai suprasti“.
Girkite ne tik už didelius, bet ir už mažus pasiekimus
Vaiko gyrimas už didelius pasiekimus – būtinas, savivertę keliantis grįžtamasis ryšys. Kaip bebūtų, jo pasitikėjimą savimi daug greičiau ir lengviau paskatinsite girdami už mažus pasiekimus. Pavyzdžiui, ne tik už viso kambario sutvarkymą, bet ir už drabužių sulankstymą, knygų ir kitų daiktų sudėliojimą į jiems skirtas vietas. Jei neliksite abejingi ir pagirsite ne tik už visą pasirodymą, bet ir pabrėšite vaiko vokalinius gebėjimus, artistiškumą, o galbūt neįtikėtinai žavią šypseną. „Nustebtumėte sužinoję, kaip vaikai laukia šių mažų paskatinimų. Net repeticijų metu vienam vaikui pasakius, kaip jis gražiai šypsosi, šypsotis suskumba ir kiti vaikai. Tokiomis akimirkomis sužiba vaikų šypsenos, o dar labiau – jų akys ir padidėja pasitikėjimas savimi“, – tvirtina V. Kriščiokaitytė. Tokie nedideli pagyrimai vaikams yra lyg įrodymas, kad jie yra talentingi, gabūs ir, svarbiausia, pajėgūs siekti dar daugiau.
Pabrėžkite – stipriąsias puses, nebijokite įvardinti trūkumų
Su vaiku stenkitės kalbėtis atvirai ir racionaliai. Juk jis – mąstantis, nuoširdumą jaučiantis žmogus. Neformaliojo ugdymo vadovė tvirtina, kad vaiko pasitikėjimą savimi ypač sustiprina jam pačiam žodžiu įvardintos jo stipriosios pusės. Kita vertus, nereikėtų visiškai iškreipti realybės ir paneigti vaikui jo trūkumų egzistavimą. Juk žinojimas savo silpnąsias puses yra geresnis savęs pažinimas. O kuo geriau pažįstame save, tuo labiau žinome, ko tikėtis, ir tai suteikia daugiau vidinės stiprybės.
Leiskite priimti sprendimus savarankiškai
Vaikams yra labai svarbu realiai parodyti, kad jų iniciatyvos yra palaikomos, jų idėjos realizuojamos. Kitaip tariant, kad jie turi galimybę priimti sprendimus savarankiškai. Pasak V. Kriščiokaitytės, tam daug išradingumo nereikia. Pakanka namuose vaikui pasiūlyti nuspręsti, kaip drauge praleisti visai šeimai vakarą, kur eiti vakarieniauti ar kokį filmą žiūrėti, kad jo pasitikėjimas savimi pamažu didėtų. Šiek tiek išradingesni tėveliai, galėtų inicijuoti kūrybiškus, įvairių veiksmų (dažniausiai šokio judesių) atkartojimo žaidimus. „Žinoma, tai nėra labai sudėtingi, bet smagūs, praktikoje pasiteisinantys žaidimai, į kuriuos dažniausiai noriai įsitraukia visi vaikai“, – dalijasi patirtimi neformaliojo ugdymo vadovė.
Sudarykite sąlygas padėti kitiems
Jei siekiate, kad vaikas imtų labiau pasitikėti savimi, sudarykite sąlygas vaikui padėti kitiems žmonėms. Su pagalba, pavyzdžiui, pamokant ar prižiūrint kitus vaikus, didės jo naudingumo jausmas, o kartu ir pasitikėjimas savimi. „Pastebėjus galintį, tačiau nelabai pasitikintį savo sugebėjimais vaiką, nedelsusi imuosi šių veiksmų, – sako V. Kriščiokaitytė ir priduria, – juo labiau, kad taip yra sukuriama pridėtinė vertė – abipusė nauda vaikams“.
Palaikykite vaiką ne tik morališkai
Dvejonių nekyla, kad moralinis vaiko palaikymas yra labai svarbus aspektas. Kaip bebūtų, vaikas taip pat pastebi supaprastintą, fizinį vaizdą. Todėl, ne tik pedagogams, bet ir tėveliams yra svarbu parodyti dėmesį vaikui realiais veiksmais. Dalyvavimas jo viešuose pasirodymuose – koncertuose, varžybose ar kituose renginiuose – būtų viena geriausių išeičių. Juk tomis nedrąsiomis akimirkomis, vaikui palaikymas yra išties reikalingas. „Artimas žmogus, kurio akių galėtų ieškoti žmonių minioje ir nusiraminti, o ypač jei kyla kokie nors neramumo šiurpuliukai viduje“, – teigia V. Kriščiokaitytė. Tokiu būdu skirdami dėmesį savo vaikui, paskatinsite ne tik jo pasitikėjimą savimi, bet ir turėsite galimybę pasitikti pirmąjį džiaugsmą, dar labiau sustiprinti tarpusavio ryšį – tapti artimesniais.
Pasitikėjimas savimi – nelengvas iššūkis jautresnių, net ir labai talentingų vaikų pasaulyje. Tai yra individuali kova, tačiau daug lengviau ir greičiau įveikiama su kitų žmonių pagalba. Svarbu suprasti, kad artimiausių žmonių pareiga, pastebėjus vaiko sunkumus, nelaukti. Įvairiais būdais ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi dar vaikystėje, kad jokie nuopuoliai, net ir vaikui suaugus, negalėtų jo išsemti.