Technologinis raštingumas ir verslumo įgūdžiai – dvi kompetencijos, kurių aktualumu neabejojama. Jų lavinimą vis dažniau skatinama integruoti į pamokas mokykloje bei neformalias popamokines veiklas. Išmaniųjų technologijų ir verslumo sinergijos galia bei nauda vaikų ugdymui neabejoja ir verslininkas, lektorius bei technologijų mokytojas Roman Drokov, pristatantis naują technologinio verslumo užsiėmimą vaikams Lietuvos vaikų ir jaunimo centre. Jis tiki, kad būtent mokymas apie naujausias technologijas bei verslo veikimo principus gali paskatinti vaikus sąmoningiau pažvelgti į priklausomybes nuo išmaniųjų technologijų, o socialinio bei emocinio ugdymo procesui suteikti daugiau aktualumo.
Vienas užsiėmimas – trys misijos
Roman Drokov vengia termino „mokyti” ir labiau tiki idėja pažindinti, parodyti, leisti išbandyti: „Mes nežinome, kokios išmaniosios technologijos bus aktualios dabartiniams vaikams užaugus, tad svarbiau padėti vaikui atrasti savo santykį su jomis. Mano užduotis – pristatyti išmaniąsias technologijas kaip įrankį, padedantį įgyvendinti idėjas ir kurti vertę.” Patirti ir atrasti artimiausią širdžiai naujausios technologijos įrankį – toks yra vienas iš užsiėmimo tikslų. O išbandyti galima bus išties nemažai: nuo virtualios realybės iki minios finansavimo, nuo dirbtinio intelekto iki mobiliųjų programėlių kūrimo. Tikėtina, kad ne vienas norės pasimatuoti ir naujųjų profesijų – vlogerio arba nuomonės formuotojo socialiniuose tinkluose – vaidmenis.
Antroji užsiėmimo misija – aiškintis, ką gi su tomis išmaniomis technologijomis galima naudingo nuveikti. „Kaip jas taikyti kuriant vertę, kaip pastebėti ir išnaudoti galimybes, kaip tai paversti savo profesija? Būtent tokius verslumo geną ir kūrybiškumą puoselėjančius klausimus reikėtų vaikus skatinti nagrinėti,” – teigia R. Drokov ir čia pat priduria, kad laukia ne mažiau svarbus trečias uždavinys – asmenybės ugdymas. Pašnekovas prisipažįsta, kad vien talento, žinių ir gebėjimo jas pritaikyti nepakanka, praktika rodo, kad be valios, disciplinos, užsispyrimo, kantrybės viso savo potencialo galima ir neišnaudoti.
Puikus įrankis vaikų smalsumui sužadinti
Tenka paliesti ir labai aktualų klausimą – ar susitelkimas vien į išmaniąsias technologijas nedaro žalos visapusiškam vaiko ugdymui, ar neatima laiko iš svarbesnių, naudingesnių veiklų? Tokie klausimai kankina ir tėvus, ir mokytojus, tad ne vienas jų linkęs riboti vaikų laiką prie ekranų. R. Drokov kviečia pažvelgti į situaciją kiek kitu kampu. Kaip tėvai reaguotų įžvelgę savo vaike pianisto talentą? Greičiausiai sudarytų jam sąlygas ir skatintų groti kasdien po keletą valandų. O kodėl viskas apsiverčia aukštyn kojomis, kai talentą muzikai pakeičia talentas šiuolaikinėms technologijoms? Kodėl išmaniosios technologijos vis dar turi neigiamą atspalvį? Pašnekovas mano, kad talentui naujausių technologijų srityje taip pat reikia leisti skleistis, tik nukreipti jį tinkama linkme.
„Pačios savaime išmaniosios technologijos nėra blogis, žvelkime į jas kaip į efektyvų įrankį ir tą nuolat skatinkime daryti vaikus,” – teigia R. Drokov ir primena, kad technologijos, tai ne tik kompiuteriniai žaidimai ir socialiniai tinklai, o kur kas daugiau išmanių sprendimų bei priemonių. Būtent šiuolaikinės technologijos gali pasitarnauti kiekvienam mokytojui, norinčiam sužadinti vaikų smalsumą, aktualizuoti mokymo turinį, o procesą paversti patyriminiu.
Komandinės veiklos padeda atrasti save
Galime tik spėlioti, kokie konkrečiai profesiniai įgūdžiai bus paklausūs ateityje, tačiau R. Drokov įsitikinęs, kad daug kas priklausys nuo gebėjimo mokytis visą gyvenimą, o sėkmės raktu bus emocinis intelektas. Mokėjimas bendrauti, susikalbėti, užjausti, suprasti kito jausmus, anot pašnekovo, yra pamatinės vertybės. Net ir pasirinkus visiškai technologinę profesiją, kur bendravimo su ekranu daugiau, nei su gyvu žmogumi, nebūsi vienas, turėsi gebėti palaikyti ryšį.
R. Drokov tikisi, kad padėdamas vaikams atrasti ir suprasti savo stipriąsias puses, padės suvokti, kad norint įgyvendinti kai kurias idėjas, reikės pasitelkti ir žmones su kitokiais talentais bei stiprybėmis. Gebėjimas suburti komandą bei joje dirbti – kiekvieno mokytojo iššūkis, o jį moderuoti lektorius žada be spaudimo: „Nebūna vienodų vaikų, man kiekvienas jų – unikalus. Suaugusiems labai svarbu nepamiršti atsižvelgti į vaiko charakterį ir neprimetinėti savo norų. Vaikui reikia duoti pasaulį į rankas, leisti jam eksperimentuoti, žaisti ir taip atrasti tai, kas jam patinka. Nemanau, kad verta bandyti uždarą vaiką paversti komandos siela. Efektyviau padėti kiekvienam atrasti savo įrankius ir ekstravertui tai bus vieni, o intravertui – kiti.”
Drąsos ir kūrybiškumo treniruotės
Bandyti naujausias technologijas vaikams tikrai patinka ir niekada nenusibosta, atrodo, kad jie jau gimė mokėdami jomis naudotis. Tam pritaria ir R. Drokov: „Jie smalsūs, imlūs naujiems dalykams, greičiau mokosi, neturi baimės suklysti – tai jų pranašumas.”
O kas padeda tiesti tiltą tarp išmaniųjų technologijų ir verslumo? Kokių gebėjimų reikia verslo pasaulyje? Pašnekovas nedvejoja: „Drąsos eksperimentuoti, rizikuoti ir net klysti. Kiekvienas verslas yra rizika. Tikėtina, kad pirmą kartą nepasiseks, nepasisekti gali ir antrą, ir trečią kartą, tad labai svarbu padėti vaikams išsklaidyti pirmojo žingsnio baimę, raginti bandyti ir leisti suklysti.” Jis taip pat ragina nepamiršti verslumo variklio – kūrybiškumo. Jis aktualus daugelyje sričių, tad visų disciplinų mokytojai turėtų skatinti vaikus išlaisvinti vaizduotę, ieškoti unikalių idėjų ir sprendimų, padedančių išsiskirti konkurencinėje aplinkoje. Reziumuodamas pokalbį Roman Drokov pamini dar vieną svarbią savybę, kuria tikisi užkrėsti savo mokinius – ambicingumą: „Reikia norėti ko nors siekti, ką nors kurti. Tai ir yra varomoji jėga. Jei nieko nesinori keisti, jei gerai taip, kaip yra – motyvacijos mokytis, kurti, tobulėti nebus.”
Akivaizdu, kad galimybė išbandyti verslo veikimo principus skatina vaikuose skleistis kūrybiškumo potencialui, o išmaniosios technologijos gali būti puikiu smalsumą sužadinančiu ir mokymą aktualizuojančiu įrankiu, padedančiu auginti šiandienai ir ateičiai aktualias kompetencijas. Kokių jų reikės ateityje, tiksliai negali pasakyti niekas, tad kiekvieno mokytojo misija – pažadinti vaikuose meilę mokymosi procesui.