Koronaviruso pandemijai smarkiai apribojus gyvo bendravimo, pramogų, edukacijų galimybes, juos pakeitė analogai internete – telefono ar planšečių ekranuose.
Ką žada ši visuotinė, pastaruosius keletą metų visuomenę vis labiau įtraukianti ekranizacija bei perteklinis skaitmeninio turinio vartojimas, dar labiau sustiprėjęs koronaviruso pandemijos metu? Kokias jos pasekmes stebime šiandien, kas prognozuojama netolimoje ateityje?
Kaip pastebi skaitmeninės komunikacijos ekspertas, „Choco Agency“ partneris Tomas Nemura, perteklinis turinio vartojimas turi savų pasekmių – iš jo kyla blaškymasis, nesugebėjimas susikaupti bei koncentruoti dėmesio. Atlikti kiekvieną, kad ir nesudėtingą užduotį, trunka perpus ilgiau, o padirbėti rimčiau, susikaupus ilgesnį laiką tampa misija neįmanoma.
Komunikacijos eksperto nuomone, „esame linkę nuvertinti blaškymąsi, kaip tiesiog neproduktyvų laiko leidimą. Tačiau jis yra kur kas daugiau – antiproduktyvus – ir tai iš esmės reiškia, kad kainuoja jis mums žymiai daugiau, negu tiesiog sugaištą laiką. Išsiblaškius reikia iš naujo susikaupti, įsigilinti į užduotį bei jos kontekstą, o ir darbo kokybė greičiausiai nebebus, kaip buvusi – teks skirti papildomo laiko korekcijoms, papildymams, pakeitimams“.
Šokinėjant nuo vieno informacijos šaltinio prie kito, nieko produktyvaus per dieną taip ir nepavyksta padaryti – vakare būni baisiai pavargęs, o parodyti dažniausiai nėra ką.
Kaip spręsti perteklinio turinio vartojimo problemas?
Socialinių tinklų ekspertas Tomas Nemura, atsižvelgdamas į kiekvienais metais rengiamas skaitmeninio turinio tendencijas, rekomenduoja ekrano dietą, kitaip dar vadinamą skaitmeniniu minimalizmu arba turinio detoksikacija, gerokai sumažinant suvartojamo turinio kiekį kiekvieną dieną, pakeliant jo kokybę ir taip atsikovojant išvaistytą produktyvumą. Ir tuo pačiu įspėja, kad lengva nebus.
Norintiems jos laikytis, rekomenduojama:
Stebėti ir akylai kontroliuoti, kiek ir kokios informacijos sudedame į save / į savo vaikus – kokius vaizdo filmus žiūrime, kokias knygas skaitome. Svarbu ne tik gerokai sumažinti suvartojamo turinio kiekį, bet ir pakelti jo kokybę. „Reikėtų rinktis tas turinio formas, kurios leistų vartoti jį labiau įsitraukus, sukoncentravus dėmesį. Turėtų likti visas ilgesnio įsitraukimo reikalaujantis autorinis turinys – knygų skaitymas, podkastų klausymas, analitika, kiti įsigilinti skatinantys dalykai“, – rekomenduota T. Nemura.
Nesiblaškyti. Suvokimas, kad būtinai turiu būti nuolat pasiekiamas – blogas dalykas. Vertėtų atsisakyti visų trukdžių, kurie skatina dėmesį šokinėti nuo vienų dalykų prie kitų. Įsitraukus į darbą vertėtų jį ramiai atlikti iki galo, vengiant visokiausių trukdymų.
Paskirstyti ir planuoti laiką. Svarbu išlaikyti balansą, 24 paros valandas paskirstant į 3 lygias dalis – 8 val. skiriant profesinei veiklai, 8 val. – poilsiui bei kokybiškam laikui su šeima, draugais, pomėgiams ir 8 val. – nepertraukiamam miegui.
Riboti ekrane praleidžiamą laiką ir į šį apribojimą žiūrėti rimtai, kaip į tikrą dietą, susijusią su motyvacija keistis ir disciplina, kurios esame pasiryžę laikytis.
Tikros dietos atveju, motyvacijos keistis ir jėgų laikytis disciplinos gali suteikti viena atsitiktinė nuotrauka, kurioje sau patiems neatrodome taip gerai, kaip norėtume. Tuomet akimirksniu atsiranda noras sportuoti, tvarkytis mitybą.
Kalbant apie turinio vartojimą, tokios nuotraukos analogą kai kurių telefonų turėtojai gauna kiekvieną savaitę – tai ataskaita, susumuojanti ir reziumuojanti, kiek aktyvaus ekrano laiko praleidome internete ir kaip jį paskirstėme.
Kam praverstų ekrano dieta?
Tomas Nemura pateikia kelis paprastus kontrolinius klausimus, padėsiančius kiekvienam suprasti, ar Jums reikalinga riboti turinį.
• Jei savo šeimoje turite labai griežtus ekrano limitus, bet juos taikote tik vaikams / mums patiems šios taisyklės negalioja;
• jei diena pradedate ir užbaigiate su telefonu rankose;
• jei žinote vakar dienos COVID‘o susirgimų statistiką;
• jei stebėdami renginį nuolat užmetate akį į telefono ekraną, o pamatę, kad telefono baterija artėja prie 0, puolate į paniką;
• jei išėjus pro duris ir kišenėje ar rankinėje neužčiuopus mobilaus telefono, apima nerimas.
Tiesa, komunikacijos ekspertas įspėja, kad laikytis ekrano dietos lengva nebus. Žengus pirmuosius žingsnius, patiriama būsena labai primena tikrą dietą – kai iš savo maisto raciono eliminavus visą cukrų, didelę dalį angliavandenių ir pasidarome labai pikti ir irzlūs. Pirmosiomis dienomis niekas nedžiugina, atrodo, kad viskam aplinkui trūksta spalvų ir skonio, viskas primena garuose virtas daržoves be jokių prieskonių.
Komunikacijos ekspertas Tomas Nemura šias įžvalgas išsakė savo pranešime Ekrano dieta produktyvumui atsikovoti, kurį skaitė švietimo aktualijų konferencijoje Nestabilus ryšys: santykiai ir ugdymas nuotolinio mokymosi realybėje, kuria spalio 8 d. surengė Lietuvos vaikų ir jaunimo centras.