Kaip kurti mokyklą, kurioje gerai jaučiasi bei sėkmingai veikia vaikai ir mokytojai? Kaip prie šios sėkmės gali prisidėti socialinis emocinis ugdymas? Dvi dešimtys švietimo ekspertų apie tai kalbėjosi diskusijų festivalyje „Mokytojo balsas“.
Psichologinės sveikatos svarba nebekvescionuojama, kaip ir gerų emocinių santykių reikšmė. Akivaizdu, kad tokios pagalbos reikia ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Tad mūsų žvilgsniai krypsta į mokyklą, ar ji pasiruošusi ne tik ugdyti, bet ir tapti vaiko gerovės puoselėtoja, ar pasirengusi atpažinti emocinės paramos stokojantį vaiką ir jam padėti? Atsakymų į ieškome kartu su VšĮ „Vaikų linija” psichologe ir savanorių mokytoja Jurgita Smilte Jasiulione.
Šiandien vis dažniau ieškome būdų, kaip kūrybiškai ir nuosekliai padėti vaikams ugdyti svarbiausius socialinius įgūdžius, gebėjimą komunikuoti, bendradarbiauti. Vienas jų – šioms savybėms leisti skleistis ir būti panaudotoms praktikoje, taip skatinant socialinį sąmoningumą bei įsitraukimą. Kaip padėti jaunuoliams kokybiškai ir sėkmingai save realizuoti savanoriškoje veikloje?
Apie permainas švietimo srityje geriausia kalbėti diskutuojant. 2019 m. vasario 18 d. Šiaurės Lietuvos sostinėje Šiauliuose rengiamas mokyklos bendruomenei skirtas strateginis švietimo renginys – diskusijų festivalis „Mokytojo balsas“.
Atpažinti grėsmes, pavojus ir išmokti atsispirti neigiamam poveikiui – radarą su tokiais gebėjimais ne vienas norėtume įtaisyti savo vaikams. Tačiau kasdien jausdami didžiulę atsakomybę už jų saugumą galime kliautis tik mūsų pačių įdiegtomis asmeninėmis savybėmis, moralinėmis nuostatomis ir vaiko saviverte. Ko dar kovoje su neigiamo poveikio baubais nereikėtų pamiršti nei tėvams, nei mokytojams?
Kiekvieno pedagogo tikslas – sėkminga pamoka. Kaip ir bet kuri kita veikla, sėkminga pamoka prasideda nuo planavimo. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras pataria, kaip suorganizuoti sėkmingą pamoką ir įvertinti mokinio sėkmę joje.
Daugelis tėvų, deja, vengia lankyti tėvų susirinkimus, teisindamiesi, kad viską apie savo vaiką jau žino, yra užsiėmę, pavargę, susirinkimai jiems atrodo nuobodūs ir pan. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras pataria, kaip pasiruošti tėvų susirinkimui, kad jis būtų sklandus ir produktyvus.
Šiandien vaikus būtina mokyti ne tik matematikos ar gramatikos, bet ir bendrauti tarpusavyje, suprasti save ir kitus. Bet kaip mokytojams mokyti to, ko jie patys niekada nebuvo mokomi?
Kai užtikrinamas bent minimalus fizinis saugumas, imame kalbėti apie tai, kaip vaikas jaučiasi.” Apie emocinį intelektą bei emocinius poreikius imama kalbėti vis garsiau, vis labiau įsitikinama jų svarba vaiko raidai. I. Liubertienė įvardina 7 bazinius emocinius poreikius ir jų vaidmenį vaiko gyvenime.
Suvokti socialinio ir emocinio ugdymo svarbą prireikė laiko, tačiau nuo šių mokslo metų jis privalo būti integruotas į kiekvienos mokyklos gyvenimą. Vis gręžiamės į vaikus ir jų gerovę, bet ar nepamirštame mokytojų – socialinio ir emocinio ugdymo įrankių? Apie jų vaidmenį ugdant svarbiausias vaikų kompetencijas pasakoja Pozityvaus ugdymo instituto įkūrėja, Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidente Irma Liubertiene.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad labiau emociškai išprusę žmonės geriau susidoroja su gyvenimo iššūkiais, lengviau suvaldo net neigiamas emocijas, rečiau patiria nuotaikų svyravimus. Jiems paprasčiau įvardyti savo jausmus, dirbti kolektyve, prisiimti atsakomybę.
Netingėkit girti! Nieko labiau motyvuojančio žengti pirmyn nėra.
Vaikai į mokyklą ateina su klausimais „kas aš esu?“, „kuo noriu būti?“, „kas yra mano draugai“, todėl svarbu yra kalbėti apie SOCIALINĮ ir EMOCINĮ UGDYMĄ.
Atpažinti – įvardinti – mokėti išreikšti, panašu, kad tokia seka vyksta savo emocijų atpažinimas ir to jau ankstyvoje vaikystėje mokomasi iš savo tėvų bei artimųjų. To išmokti būtina iki septynerių, kol pradedama lankyti mokykla, kitu atveju pradinukai raudotų po kiekvienos nesėkmingai atliktos užduoties ir kiekvieną pyktį palydėtų muštynėmis.
Mokykla – tai daugiau, nei konkrečių žinių įsisavinimas. Joje vaikai praleidžia net trečdalį kiekvienos darbo dienos, tad čia praleistas laikas turi didžiulį poveikį jaunos asmenybės formavimuisi. Mokyklos bendruomenė, aplinka, kurioje skleisis jaunosios kartos talentai, formuosis įvairūs įgūdžiai, kompetencijos turi būti psichologiškai jauki, skatinanti, palaikanti. Ne veltui mokykla vadinama antraisiais namais, ar jūsų mokyklai toks apibūdinimas tinka?
Socialinis emocinis ugdymas – tai procesas, kurio metu mokomasi suvokti ir valdyti savo emocijas, išsikelti ir siekti pozityvių tikslų, sukurti ir išlaikyti ilgalaikius santykius su aplinkiniais ir kt. Viso to mokomasi atsižvelgiant į vaiko asmenybės ypatybes, nuostatas ir gebėjimus. Kaip integruoti šių įgūdžių lavinimą į ugdymo procesą?
Didžioji dalis visų šiuolaikinių organizacijų remiasi horizontaliu veikimo modeliu, kurio pagrindas – grupinis, komandinis darbas, bendradarbiavimas, partnerystė ir nuolatinis mokymasis. Taip veikia suaugusiųjų pasaulis, bet ar tie patys principai galioja ir mokykloje? Ar būtina mokytis ir mokyti komandinio darbo?
Kiekvieno pedagogo tikslas – sėkminga pamoka, bet kad ir kas būtų užfiksuota pedagogo plane, vienas iš tikslų visuomet bus mokinio patiriama sėkmė. Kaip suorganizuoti sėkmingą pamoką ir įvertinti mokinio sėkmę joje?
Statistika rodo, kad 18,9 proc. berniukų ir 11,3 proc. mergaičių dėl elgesio mokykloje konfliktuoja su mokytojais, o net 80 proc. mokytojų prisipažįsta, kad yra bent kartą verkę mokykloje dėl tokio mokinių elgesio. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio konfliktai tarp mokinių ir mokytojų – neišvengiami, tačiau kaip pamažu ugdyti(s) mokykloje bendradarbiavimo kultūrą?