Besikeičianti karjeros sėkmės formulė: kaip ugdyti lyderius?

Švietimo įstatymo pataisos įpareigoja bendrojo lavinimo įstaigas į savo programas integruoti socialinį ir emocinį ugdymą. Socialiniai emociniai įgūdžiai, tokie, kaip gebėjimas vadovauti žmonėms, emocinis intelektas, gebėjimas priimti sprendimus ir kiti pasaulyje pripažįstami kaip svarbiausi gebėjimai, kurie bus reikalingi ateities darbo rinkoje. 

Socialinis ir emocinis ugdymas (SEU) apibrėžiamas kaip procesas, per kurį įgyjama žinių ir suformuojamos vertybinės nuostatos, gebėjimai, įgūdžiai, padedantys pažinti ir valdyti savo emocijas, būti empatiškiems, kurti ir palaikyti pozityvius tarpusavio santykius, išsikelti teigiamus tikslus ir jų siekti, priimti atsakingus sprendimus. Kitaip tariant, tai kompetencijos, kurias personalo srities žinovai pavadintų „minkštosiomis.“ Dar visai neseniai formalizuoto jų ugdymo gairių Lietuvos darželiuose, mokyklose ar universitetuose nebuvo, o ir visa švietimo sistema orientuota į žinias ir bendrąjį išsilavinimą. Tai sukūrė paradoksalią situaciją darbo rinkoje – joje gausu savo srities specialistų, bet tik vienetai tikrų lyderių.

Socialiniai emociniai gebėjimai – bene svarbiausi

„Jei kalbame apie ateities darbo rinką, o ypač – lyderystę – socialiniai emociniai įgūdžiai yra neabejotinai svarbūs. Sunku įsivaizduoti vadovą, neturintį gerai išvystytų šių gebėjimų“, – įsitikinusi Kristina Vaivadaitė, personalo atrankos kompanijos „Pedersen&Partners vadovė.  Aukščiausio lygio vadovų paieškos bendrovei vadovaujanti p. Kristina dažnai susiduria su kandidatais, kurie baigę prestižinius universitetus, turi didelį žinių bagažą ir gali pasigirti įspūdingais rezultatais profesinėje srityje, tačiau koją tolimesnei karjerai jiems pakiša būtent žmogiškosios savybės. Socialiniai emociniai įgūdžiai, anot p. Kristinos, yra  nuvertinti, tarsi mažiau svarbūs nei žinios, tačiau iš tiesų lyderiui jie netgi svarbesni. 

„Tikrai neretas atvejis, kad žmonės negauna aukštų vadovaujančių pozicijų dėl to, kad nesugeba teisingai komunikuoti, kooperuotis, įžvelgti socialinį kontekstą, kompleksiškai spręsti problemas, prisitaikyti prie įvairių žmonių ir aplinkybių. Labai trūksta ir empatijos, kuri yra neatsiejama lyderio savybė. Nesant šių savybių,  žongliravimas skaičiais ar verslo įžvalgomis tampa antraeiliu dalyku: menko emocinio intelekto žmogus lyderiu netaps, o jei ir užims vadovo poziciją, vargu, ar jam seksis gerai“, – dėsto ilgametę darbo interviu patirtį turinti personalo specialistė.

Prie įgūdžių, reikalingų lyderiams, priskiriama ir savirefleksija, gebėjimas pažinti savo silpnąsias, stipriąsias puses ir tinkamai prisistatyti kitiems. Pasak p. Vaivadaitės, šioje vietoje labai ryškiai matyti lietuvių ir užsieniečių skirtumai. Net ir sėkmingam verslui vadovaujantys lietuviai nusileidžia kandidatams, gebantiems būsimam darbdaviui įtikinamiau prisistatyti, atskleisti savo laimėjimus ar aiškiai įvardyti trūkumus. O daugiau nei valandą trunkantis pokalbis paprastai ir nulemia galutinį darbdavio pasirinkimą.

Galima lavinti

Socialiniai emociniai gebėjimai bei įgūdžiai – ne prigimtinė duotybė. Nors iš prigimties vieni žmonės yra labiau socialūs, kiti mažiau, tačiau šios savybės gali būti lavinamos lygiai taip pat, kaip intelektas. Pastarojo svarba, anot p. Vaivadaitės, kiek pervertinama: „Tėvai didžiausias pastangas skiria vaiko intelektui lavinti, bet pamiršta išugdyti gebėjimą valingai dirbti, valdyti savo emocijas, prisiderinti prie aplinkos, ieškoti sprendimo bendradarbiaujant. Todėl ir turime į žinias orientuotą lyderių kartą. Vaikai užauga protingi, bet jų karjeros kelias – komplikuotas“, – pastebi p. Kristina.

Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičiaus tikina, kad socialinis emocinis ugdymas nėra visiška naujiena Lietuvoje – nemažai mokyklų, kai kur net visoje savivaldybėje, pavyzdžiui, Klaipėdos, sistemingai diegia SEU. Vis dėlto šie įstatymo pakeitimai dar labiau sustiprins jo reikšmingumą. „Atnaujinant įstatymo turinį norima siekti pusiausvyros tarp SEU ir kognityvinių gebėjimų, labiau atskleisti ryšius tarp SE gebėjimų ir mokymo turinio. Kad SEU nebūtų diegiamas tik epizodiškai, bet taptų nuoseklus, sisteminis, visi pedagogai prisiimtų įsipareigojimą ugdyti mokinių socialinius emocinius gebėjimus. Reikėtų pridurti – taip pat ir pačių pedagogų, nes jiems šie gebėjimai yra būtini“, – aiškina p. Kazakevičius.

Teigiamas nuoseklaus, į ugdymą integruoto socialinio emocinio ugdymo poveikis pastebimas daugelyje sričių – keičiasi ne tik asmenybė, bet ir klasė, mokykla, visa visuomenė. Mažėja socialinė atskirtis, skatinama lygybė ir tolerancija, prevenciškai veikiamas nusikalstamumas, smurtas ir žalingų įpročių atsiradimas – tai tik dalis teigiamo poveikio. Pasauliniai tyrimai patvirtina, kad tinkamus socialinius ir emocinius įgūdžius turintys žmonės daug geriau susidoroja ir su kasdienio gyvenimo problemomis. Todėl švietimo teoretikai, praktikai ir politikai vis labiau sutaria, kad šiuos gebėjimus būtina nuosekliai ugdyti nuo ankstyvo amžiaus. Socialinis ir emocinis ugdymas nuosekliai integruotas į Singapūro, Australijos, Suomijos, JAV Ilinojaus ir Kanzaso valstijų švietimo sistemas. Beveik visos jos pasaulyje laikomos pavyzdinėmis, į jas orientuojamasi tobulinant švietimo programas.

Mūsų šalis nuolat dalyvauja tarptautinės švietimo erdvės veiklose ir, anot p. Kazakevičiaus, siekia perimti geriausias šios srities patirtis. Diegiant nuoseklų SEU Lietuvoje siekiama pagerinti mokinių fizinę ir psichologinę savijautą: tikimasi, kad jie išmoks geriau suprasti save, susitvardyti, gebės dirbti ir būti su kitais, prireikus padėti sau ir kitiems.  „Taip pat tikimės, kad augs jų motyvacija geriau mokytis, siekti tikslų ir konstruktyviai veikti dėl asmeninės ir visuomeninės gerovės“, – teigia Švietimo ir mokslo viceministras.

Verslo žinių informacija

X
Prenumerata