Mokinio socialinės-emocinės kompetencijos ne mažiau svarbios už žinias
Mokykla yra viena iš institucijų, kuri padeda įveikti kylančius sunkumus, ugdydama vaiko socialinesemocines kompetencijas, t. y. jo gebėjimą dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis ne tik mokykloje, bet ir bendruomenėje, šeimoje. Socialinis-emocinis vaikų ugdymas mokyklose įgyvendinamas įvairiai, pasitelkiant įvairias prevencines programas, skirtingus darbo būdus ir metodus.
Sėkmingai kovoja su patyčiomis
Marijampolės „Šaltinio“ progimnazija susitelkusi dirba patyčių ir smurto mažinimo kryptimi.
„Kurti saugią aplinką mokykloje yra nepaprastai svarbu. Kai vaikas saugus, jis gali visas jėgas nukreipti į mokymąsi, gerėja jo ryšys su mokykla, čia jis gali patirti daugiau sėkmės, pasitikėdamas savo jėgomis ir kurdamas gerus santykius su aplinkiniais. Padėtis pasikeičia iš esmės, kai vaikas suvokia, kad visos problemos yra išsprendžiamos, jeigu apie jas netylėsi“,- sako mokyklos socialinė pedagogė Erika Penkauskienė.
Prie saugios aplinkos kūrimo labai prisideda „Šaltinio“ progimnazijoje vykdoma patyčių prevencijos programa, startavusi 2015 m. E. Penkauskienė papasakojo, kaip projekto veiklos padėjo visai mokyklos bendruomenei pasiekti gerų rezultatų mažinant patyčias ir smurtą.
„Mokyklos bendruomenė buvo apmokyta, gavo žinių ir įgijo gebėjimų pertvarkyti aplinką taip, kad mažėtų galimybių patyčioms atsirasti, o patyrusiems patyčias būtų teikiama kryptinga pagalba. Į programą buvo įtraukti mokytojai, pagalbinis personalas, mokiniai irjų tėvai. Ši programa yra nuosekli, turi aiškią struktūrą, mokymai leidžia pasiekti, kad visi tą pačią problemą supranta vienodai ir žino, kaip ją
spręsti. Buvo sustiprintos kolektyvo kompetencijos, reikalingos kurti palankų mikroklimatą.“
E. Penkauskienė papasakojo, kad viena iš priemonių mažinti galimybes kilti konfliktams tarp mokinių - atsisakyta mokinių budėjimo per pertraukas (dabar budi tik mokytojai).
Personalo kompetentingumas, nuolatiniai ir aiškūs veiksmai prieš patyčias ir smurtą davė rezultatų. Atlikus anonimines mokinių apklausas paaiškėjo, kad nuo 2015 m. nuosekliai mažėja patyčių ir smurto atvejų. 2015 m. „Šaltinio“ progimnazijos 20 proc. mokinių nurodė patyrę patyčias ar smurtą (visos šalies mokyklose tokių buvo 24 proc.), 2016 metais - 16 proc. (šalyje 20 proc.), 2017 m. - 13 proc. (18 proc.). O šiemet rugpjūtį progimnazija iš Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro gavo sertifikatą, kuris suteikėjai Saugios mokyklos vardą.
Socialinės-emocinės kompetencijos ugdomos ir neformaliojo ugdymo veiklose, ir įtrauktos į formaliojo ugdymo programas. Vaikams labai svarbu išmokti tinkamai vertinti savo jausmus, kitų veiksmus, nekelti konfliktų, mokėti sėkmingai juos spręsti. Smurtas ir patyčios turi ilgalaikes pasekmes ir aukoms, ir smurtautojams ir gali nulemti netinkamųjų gyvenimo kelią, todėl jų būtina išvengti.
Augina vertybių medį
Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos pradinių klasių mokytoja Liuba Stankevičienė pasakojo, kad nuo pirmos klasės ji savo mokiniams akcentuoja dvasines vertybes.
„Kasmet su klase auginame vertybių medį, išsirenkame vieną vertybę kas mėnesį, kurią puoselėsime. Kiekvienas vaikas dar išsirenka savo vertybę, kurią jis ugdysis. Pvz. ugdomės draugiškumą, o mėnesio pabaigoje aptariame, kaip sekėsi. Taip vaikai išmoksta kalbėti argumentuotai, nebijo prabilti apie jausmus, vienas iš kito nesijuokia. Mano klasėje jie drąsiai skaito viešai savo rašinėlius, o jei kas ką gražaus pasako, visi paploja.“
Emociniam intelektui priskiriama apie 300 kompetencijų: bendradarbiavimas, kito išklausymas, sugebėjimas analizuoti, mokėjimas užduoti tinkamus klausimus ir kt. Geram socialiniam-emociniam fonui labai pasitarnauja tolerancijos buvimas, bet vaikai turi turėti ir taisykles. „Šiandien jauni tėvai augina vaikus be taisyklių ir vadina tai demokrati ja, bet tai - anarchija. Mes turime klasės taisykles, jos labai svarbios, nes tas įrėminimas padeda vaikui saugiai jaustis. Mano mokiniai drįsta išsakyti savo nuomonę, nes žino, kad jei prieštarauji - turi argumentuoti. Jie pasitiki vieni kitais ir savimi. Štai pernai mano trečiokai vedė mokytojų respublikinę konferenciją ir sužavėjo visus savo drąsa, pasitikėjimu savimi.“
Mokytoja papasakojo, kad pernai mokyklos psichologė Raimonda pradėjo vesti kassavaitinius užsiėmimus, kuriuose nedidelei grupelei vaikų (po 6) padėdavo įgyti socialinių įgūdžių ir juos įtvirtinti: mokė pasakyti „ne“, kaip nesijausti įžeistam, kaip atpažinti patyčias ir pan. Vaikai juose kalbėjo nuoširdžiai ir pagarbiai, o šiemet vėl laukia tų susitikimų.
Klasė renka savaitės mokinį, o L. Stankevičienė džiaugiasi, kad vaikai pastebi ne tik pirmūnus, bet ir tuos, kurie padarė didžiausią pažangą, daugiausia pasistengė. Kad reikiamos socialinės-emocinės kompetencijos išugdytos, rodo ir tai, kaip mokiniai skuba vienas kitam padėti. Mokytoja papasakojo, kaip neseniai dirbant klasei su planšetiniais kompiuteriais vienai mergaitei jis neįsijungė, o trys berniukai tuoj prišoko padėti.
Gebėjimas susitvarkyti su savo emocijomis, dirbti komandoje, uždegti kitus savo idėja ir kitos kompetencijos - ateities lyderio savybės, kurios ne mažiau svarbios, nei dalykinės žinios.
Parengė Loreta AKELIENĖ, Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“ žurnalistė, bendradarbiaudama su Lietuvos vaikų ir jaunimo centru.
Žymos: seu seu-geroji-patirtis
