Kaip kurti mokyklą, kurioje gerai jaučiasi bei sėkmingai veikia vaikai ir mokytojai? Kaip prie šios sėkmės gali prisidėti socialinis emocinis ugdymas? Dvi dešimtys švietimo ekspertų apie tai kalbėjosi diskusijų festivalyje „Mokytojo balsas“.
Kaip mūsų mokykloje jaučiasi vaikai, mokytojai?
Greičiausias būdas, padedantis pajausti klasės ar mokyklos emocinio klimato pokyčius, pertraukų ar išvykų metu – kiekviena patogia proga kalbėtis su bendruomenės nariais. Jei klasėje turime vaikų, norinčių pereiti į kitą mokyklą, ar kolegų, ketinančių keisti darbą – ne visi mūsų bendruomenėje puikiai jaučiasi, pastebi Vaidas Bacys, Aukštelkės daugiafunkcio centro direktorius.
Kitas būdas – tyrimai. Mokyklų vadovams kaskart ruošiantis metines veiklos ataskaitas vertėtų pasiklausti mokytojų ir mokinių, kaip jie jaučiasi. Miša Jakobas, Vilniaus Šalomo Alcheimo gimnazijos direktorius, tokias apklausas savo mokykloje rengia kiekvienais metais ir žino tiksliai, kad puikiai jo vadovaujamoje gimnazijoje jaučiasi apie 80 proc. mokinių.
imnazijos vadovas pasakoja, kad gerą mikroklimatą ir tvirtą ugdymo įstaigos bendruomenėje padeda sukurti atviras bendravimas, pagarba ir pagalba vieni kitiems. Tai normalu, pasak M. Jakobo, jei mokyklos direktorius pietų pertraukos mokykloje metu, per kurią visi vaikai turi spėti pavalgyti, užsivelka baltą chalatą ir padeda valgykloje dalinti vaikams maistą, kiekvieną dar pašnekindamas.
Ir mokyklos administracijos atstovai, ir mokytojai turėtų sirgti mokykla, – įsitikinęs gimnazijos direktorius.
Pasiaukojantis suaugusiųjų elgesys sulaukia vaikų atsako – pasitikėjimo ir nuoširdaus bendravimo kasdieninėse situacijose, kai trečiokas gali pasikviesti direktorių „pasikalbėti apie gyvenimą“ ar bandyti tartis šiam išėjus į pensiją, pačiam tapti gimnazijos direktoriumi.
Kiekvienas mokytojas turėtų prisiimti atsakomybę ne tik už vaikų emocinę būseną, tačiau ir už žinias. „Pamokų metu stovėdami prie savo stalo ir nejudėdami neišmokysime vaikų. Vaikščiokime po klasę, stebėkime, ar vaikai suprato, ar priėmė naują informaciją, ar pakilę nuo suolo jie nepasakys „nei velnio nesupratau... Tai būtų labai blogai“. Galvokime apie vaikų ateitį. Šie vaikai – mūsų šalies ateitis ir mes turime jais pasirūpinti, atiduoti viską, ką sugebame, suteikti jiems išsilavinimą“, – užbaigia mintį Miša Jakobas.
Ugdyti(s) – sunkus darbas
Kita vertus, mokykloje nereikėtų ieškoti vien tik malonumų ar lengvų kelių. Naujų žinių įsisavinimas, tiriamosios ar kūrybinės užduotys – sunkus darbas su daugybe iššūkių.
Socialinis emocinis ugdymas (SEU) padeda šiuos iššūkius ar sunkumus įveikti – išsikelti tikslą, pajusti prasmę, įgyti kasdienybėje praverčiančių socialinių bei emocinių įgūdžių, pastebi Daiva Šukytė, tarptautinės SEU programos instruktorė. Tačiau, norint sėkmingai jį taikyti, reikalingas pasiruošimas. Imantis jo be pasiruošimo – jis gresia virsti pseudo bendradarbiavimu be empatijos.
Taigi, norėdami ugdyti mokinių socialinius ir emocinius gebėjimus, patys mokytojai turėtų su jais artimiau susipažinti. Dėl ugdymo turinio pokyčių, visiems, baigusiems mokyklas prieš dešimtį ar daugiau metų labai praverstų SEU, emocinio intelekto mokymai. Padirbėjus su savo saviverte, pasikartojus, kaip valdyti stresą ir konfliktus, dirbti būtų daug lengviau, – pastebi Ieva Mažulienė, Žiežmarių gimnazijos direktorė.
Kalbant apie pačių mokytojų patiriamas emocijas, mokykloje jie neturėtų stengtis visada jaustis laimingais, atrodyti ar elgtis kaip super herojai. Atviras, kartais prastos nuotaikos mokytojas padeda vaikams suprasti, kad mokytojas irgi žmogus. O tai pirmas žingsnis empatijos link, – pastebi Unė Kaunaitė, Premjero patarėja.
SEU svarba – akivaizdi, tačiau dar ne iki galo atskleista visuomenei
Kaip tik socialinių emocinių įgūdžių stoka kiša koją mūsų moksleiviams gerai pasirodyti Europos ar pasaulio vaikams skirtuose testuose. Tarptautiniai tyrimai atskleidžia, kad akademinių žinių mūsų vaikai turi pakankamai, tačiau jie nesugeba susikoncentruoti ir iki galo perskaityti užduočių sąlygų. Laikydami tarptautinius testus dažniausiai klimpstame dėl su socialiniais emociniais įgūdžiais susijusių dalykų – susikaupti, susikoncentruoti, bendradarbiauti, iki galo išklausyti visus komandos narius, – pastebi Vaidas Bacys, Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius.
Vaiko emocijos ir savijauta ugdymo įstaigoje žymiai labiau rūpi jaunesniųjų vaikų tėveliams. Darželinukus auginantys tėvai susitikę su vaiko pedagogu pirmiausia paklaus, kaip mano vaikas jaučiasi. Pradinuko tėvams šio klausimo paklaus trečioje vietoje, o vyresniųjų tėvai to gali ir nebeklausti, – mintimis dalinasi Raminta Rupšienė, VšĮ „Saulės Gojus“ mokytoja.
Didelė dalis vyresniųjų mokinių tėvų iš mokyklos tikisi dalykinių žinių – „gerą“ mokyklą suvokia kaip tą, kuri orientuota į dalykinius pasiekimus. Pasitaiko tokių, kurie kad dėl vaiko mokyklos ar pažymių jie net gyvenamąją vietą ar jos registraciją gali pasikeisti.
SEU kuria gerus santykius mokykloje
Jei mokykla į savo veiklą integruoja socialinį emocinį ugdymą, tai jaučiasi vos pravėrus mokyklos duris. „Į mūsų gimnaziją užsukę tėvai iš karto pastebi, kokia čia svetinga aplinka. Šis svetingumas – visos komandos darbo ir kūrybos rezultatas“, – pastebi Loreta Kaltauskienė, Priekulės J. Simonaitytės gimnazijos direktorė.
Atsiranda tėvų, vaikams renkančių mokyklą pagal tai, ar joje integruotas SEU. „Man svarbiau, kad vaikai eitų į mokyklą su gera nuotaika, o grįžę namo, kad dalintųsi, kaip sekasi. Kad mylėtų mokytojus, o ne jų bijotų“, – mintimis dalinasi 2 sūnų mama, verslininkė Joana Gaidamavičienė. Jei reikėtų keisti kitą mokyklą, SEU taptų vienu svarbiausių prioritetų renkantis.
Integruoti SEU į savo mokomąjį dalyką – šiandien jau būtinybė. SEU turėtų tapti prieskoniu ar padažu bet kuriai pamokai – matematikai, fizikai ar gimtajai kalbai – kad ją mokytis būtų žymiai įdomiau.
SEU nauda jaunam žmogui
Socialinis emocinis ugdymas jaunam žmogui padeda atrasti savyje tą „unikalųjį aš“, taip pat patirti džiaugsmą mokytis ir mokymosi sėkmę, – įsitikinusi Inga Naujalė, tarptautinės DofE programos vadovė.
Šiandien jaunimas susiduria su dideliu ne-apibrėžtumu ir skambiais šūkiais, kviečiančiais atrasti save, atskleisti savo unikalųjį aš, būti tuo kuo gali būti... Tuo tarpu daugelio jų galvose verda atsakymas „tikiu, kad aš galiu būti „unikalusis aš“, bet kaip man tai atrasti?“.
DofE kviečia išsikelti tikslus ir išbandyti save ir savanoriaujant, įveikiant sportinius iššūkius, imantis naujo dalyko dėl savęs, ne dėl egzaminų ir leidžiantis į išgyvenimo žygį gamtoje.
Natūralu, kad savanoriaujant teks užmegzti gyvą pokalbį su kažkuo, ko nepažįsti, prisistatyti, bendradarbiauti. Patirtys, kai turime išeiti iš socialinių tinklų į tikrus žmones, užmegzti tikrus ryšius – ir yra ta erdvė, kurioje ugdomi socialiniai emociniai ryšiai.
Diskusijų festivalis MOKYTOJO BALSAS
Beveik 700 pedagogų bei kelios dešimtys švietimo ekspertų dalyvavo vasario 18 d. Šiaulių Arenoje rengtame švietimo aktualijų renginyje – Diskusijų festivalis „Mokytojo balsas“.
Festivalio metu buvo diskutuojama apie mokytojo ir mokinio sėkmės mokykloje vertinimo įrankius, socialinio ir emocinio ugdymo esmę ir svarbą šiandieninėje mokykloje, lyginant su dalykinėmis žiniomis, klasės vadovo galias buriant klasės ar mokyklos bendruomenę.
Žymos: seu seu-mokytojams seu-pedagogams