Kokie tvarumo įpročiai gali išgelbėti pasaulį?

Ar žinojot, kad tik 1 procentas visų tekstilės gaminių pasaulyje yra perdirbama, o ištraukdami iš elektros lizdo skalbimo mašinos jungtį, kai jos nenaudojate sutaupysite 30 eurų per metus? Pastaraisiais metais, kuomet tvarumo ir energijos taupymo problemos yra itin aktualios, svarbu kalbėti apie tai, kaip kiekvienas galime prisidėti prie pasaulio gerovės net ir mažais žingsneliais.

Plačiau apie tai, kas kasdieniame gyvenime veda tvarumo link ir kaip pakoregavus įpročius galime išgelbėti pasaulį, tėvams ir visai šeimai skirtoje parodos diskusijoje dalinosi lektorės: Asta Vaitulevičė, „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė, Grėtė Švėgždaitė, prekinio ženklo GRETES įkūrėja, ir Laura Petruškė, architektė ir edukatorė, kurios veikla sukasi aplink antrinį dizainą ir kūrybiškos vietokūros temas.

Asta Vaitulevičė pasakojo, kaip namuose taupyti energiją. Vienas iš veiksmingiausių būdų ir taupyti energiją, ir praleisti mažiau laiko prie ekranų, tai iškeisti vakarą prie televizoriaus į kassavaitinius stalo žaidimus su šeima!

Dar keli Astos Vaitulevičės energijos taupymo patarimai:

  • Įsirenkite tokį apšvietimą, kuris apšviestų konkrečiai tik tas vietas, kuriose reikia šviesos.
  • Nepamirškite išjungti šviesos, kuomet jos nereikia.
  • Duše dainuokite tik vieną dainą arba kitaip tariant, stenkitės nepraleisti daug laiko po tekančiu vandeniu.
  • Skalbkite, kai galite, šaltu režimu.
  • Stenkitės reguliariai valyti kondicionierius. Dulkės priverčia kondicionierius stipriau kaisti, o tai eikvoja daugiau energijos. 
  • Karšto vandens kaičiant arbatinuką naudokite tik tiek, kiek reikia, kad vanduo nebūtų šildomas veltui.
  • Užtraukite užuolaidas naktį, taip išleisite iš patalpos mažiau šilumos.
  • Ištraukite iš elektros lizdo skalbimo mašinos laidą, kai jos nenaudojate – sutaupysite iki 30 eurų per metus.

Grėtė Švėgždaitė dalinosi patarimais ir įžvalgomis apie tvarumą mados pasaulyje. Ji paaiškino, jog mados industrija yra atsakinga už tai, kad planetoje nusėda net 97 mln tonų tekstilės išmetant drabužius, iš kurių išsiskiria daug chemikalų nes drabužiai nesuyra, guli daugelį metų ir yra veikiami aplinkos veiksnių. Taip pat, skaičiuojama, kad 2050 m. vandenynuose bus daugiau plastiko nei žuvies. Ką galime dėl to padaryti mes?

Visų pirma, reikėtų pradėti nuo sąmoningo apsipirkinėjimo. Skaityti drabužių etiketes ir rinktis drabužius pagamintus iš natūralių medžiagų, nes tik drabužiai, pagaminti iš 100 proc. natūralios medžiagos, gali būti perdirbami. Sunku patikėti, tačiau tik 1 proc. visų tekstilės gaminių pasaulyje yra perdirbama. Įdomu tai, kad ateityje kiekvienas drabužis turės drabužio pasą, kurį nuskanavę galėsime žinoti dar daugiau informacijos apie drabužį.

Trečioji lektorė, Laura Petruškė, teigė, kad kiekvienas iš mūsų formuojame savo erdvę. Svarbu yra kiekvienam atrasti santykį su gyvenamąja aplinka, rasti tradicijų, pavyzdžiui, pakelti šiukšlę savame kieme, sveikintis su kaimynu ar kita. Taip pat svarbu yra vaikams suteikti galimybių patirti aplinką ir nuo mažens kurti santykį su gamta. Taip visi tapsime bendruomeniškesni ir išmoksime efektyviau tausoti aplinką.

Sostinės vaikų ir jaunimo centras primena rūpintis tvarumu, o tvarumo įpročius stengtis perteikti vaikams bei jaunimui. Mūsų devintus metus vykdomas projektas „Darni mokykla“ skatina švietimo įstaigas, o taip pat ir šeimas, integruoti tvarumo įpročius į mokyklos bendruomenės gyvenimą bei ugdymo procesus.

Energetikos ir maisto krizės pasaulyje sąlygomis, tvaraus gyvenimo būdo įpročiai tapo ypač aktualūs, o didžiausią proveržį galima pasiekti įsivertinus ir pakoregavus savo asmeninius ir šeimos kasdienius veiksmus.

X
Prenumerata