Šarūnas Mazalas: su vandeniu artimą ryšį turiu visą gyvenimą
Šarūnas Mazalas gyvenime sukasi tiek versle, tiek televizijoje. Jau beveik aštuonerius metus skaičiuojantis Šarūno restoranas „Vaflių namai“ įsikūręs Vilniuje. Nuo vaikystės sporto žurnalisto batuose esantis Šarūnas pastaruoju metu vėl sėdi sporto žinių vedėjo kėdėje. Kaip pats Šarūnas teigia, sugrįžti į eterį buvo ir netikėta ir labai smagu.
Šiandien su Šarūnu kalbamės kiek kita tema, ne apie verslą ir ne apie televiziją. Kalbame apie plaukimą ir jo ryšį su vandeniu.
Šarūnai, kas jus išmokė plaukti ir galbūt prisimenate, kokia tai buvo patirtis?
Tiksliai neprisimenu, kokio amžiaus buvau, kai išmokau plaukti, bet tikrai vyresnis už savo vaikus, kurie išmoko plaukti dar visai maži. Spėčiau, kad man buvo kokie 7-9 metai. O plaukti išmokau pats, su tėvų priežiūra ir jų patarimais. Tėvai mus su seserimi nuolat veždavosi prie vandens telkinių. Pamenu, kad pirmasis mano pavykęs plaukimas įvyko Plateliuose. Tais laikais tai atrodė norma, mokytis plaukti tam tikram vandens telkinyje, be jokios profesionalų priežiūros. Dabar, kai pats esu tėtis, suprantu, kad geriau tai patikėti į profesionalų rankas – ir pokytis greitesnis, ir tai kur kas saugiau.
Ar kada nors plaukiojant ar maudantis vandens telkiniuose susidūrėte su pavojingomis situacijomis?
Pavojingų situacijų pavyko išvengti. Galbūt dėl to, nes nuolat plaukioju baseine, o kai leidžia galimybės – ežeruose, jūrose. Žinau, kad treneriai ir profesionalai sako, jei be sustojimo sugebi nuplaukti 400 m., vadinasi – moki plaukti. Tai būtent pagal tai aš žinau, kad moku plaukti, nes galiu perplaukti ežerą, vandenyje išbūti pusvalandį ar ilgiau. Be to, visada galvoju apie gresiančius pavojus, imuosi atsargumo priemonių, plaukiant ilgesnius atstumus, užsidedu pripučiamą plūdurą. Visada domiuosi, kaip reikia elgtis netikėtose situacijose, žinau, kad kai jūra traukia į gilumą, svarbiausia nepanikuoti ir plaukti ne į krantą, o į šoną, taip jūra nebetrauks gilyn, o mes į krantą.
Ar plaukimas turėjo įtakos jūsų gyvenimui ar karjerai? Galbūt jis išugdė tam tikrus įpročius?
Sakyčiau, kad plaukimas mano gyvenime yra reikšmingas. Visų pirma dėl to, kad savo vaikų mamą sužavėjau ne kuo kitu, o būtent plaukimu. Susipažinome gamtoje ir vėliau ji atskleidė, kad viena iš ją sužavėjusių situacijų, kuomet aš perplaukiau pusę ežero. Dažnai plaukioju ežeruose, lankau baseiną ir priimu tai ne tik kaip sportą ir kūno stiprinimą, bet ir kaip atsipalaidavimą, galimybę išmesti blogas mintis iš galvos, sumažinti stresą ir tuo pačiu leisti į galvą ateiti šviežioms, švarioms mintims.
Ką patartumėte tiems, kurie bijo vandens ar nemoka plaukti?
Bijoti, bet bandyti. Pastaruoju metu šią frazę kartoju vaikams. Kiek daug gali padaryti bijodamas? Čia ir slypi didieji mūsų gyvenimo lobiai. Jų nerasite ten, kur viskas lengvai pasiekiama. Įveikus baimes, atsiveria nauji horizontai. O plaukimas ypatingai svarbus – nes daugiau kaip 70 proc. žemės paviršiaus sudaro vanduo, vasaromis dažnai lepinamės prie vandens telkinių ir gebėjimas plaukti visų pirma reiškia saugumą. Nėra nieko neišmokstamo ir neįveikiamo, todėl aš turėdamas galimybę rinktis visuomet visų pirma imčiausi veiklų, kurios gali apsaugoti nuo pavojų ir grėsmių.
Ar dalyvaujate kokiose nors plaukimo varžybose ar renginiuose?
Nesu dalyvavęs jokiose varžybose ar renginiuose, turbūt dėl to, kad nejaučiu noro konkuruoti ten, kur nesijaučiu galintis nuversti kalnų. Plaukimą priimu kaip galimybę pailsėti arba sustiprinti kūną, bet ne kaip konkurencinį užsiėmimą.
HOBIVERSE jau trečius metus iš eilės organizuoja „100 baseinų pikniko“ renginį, kuris yra skirtas paminėti liepos 25-ąją, Pasaulinę skendimo prevencijos dieną. Kviečiame ir raginame dalyvauti: sužinosite daug naudingų dalykų iš specialistų, klausysitės žymių atlikėjų ir galėsite dalyvauti įvairiose veiklose!
Susimatom liepos 25-ąją, 17 val., prie Baltojo tilto!
Žymos: 100baseinųpiknikas plaukimas
