Apie socialinį emocinį ugdymą – jo svarbą, kaitą, gerąsias patirtis Lietuvoje ir kitus svarbius dalykus – Delfi TV laidoje.
Visuomenėje yra labai klaidingas mitas, kad daugiausia ugdome kalbėjimu. Mokslas ir faktai mums sako, kad pirmiausia ugdo pavyzdys. Tik aplinka, kurioje yra brandūs žmonės, kur yra daug pozityvumo, pasitikėjimo savimi ir kitais, savęs priėmimo, empatijos, noro bendradarbiauti, galima ugdyti ir vaikus, skatinti jų ūgtį, asmeninį brandumą, – mano „Velžio“ gimnacijos psichologas Tomas Plesnevičius ir pasakoje apie socialinį emocinį ugdymą šioje įstaigoje.
SEU – tai raktas, kuris padeda ne tik paaugliui, bet ir jo tėvams, mokytojams atrakinti maištingo amžiaus iššūkius ir rasti problemų sprendimo būdus – lavinti gyvenimo įgūdžius. Be jų neretai nukenčia ir akademiniai, ir neformaliojo ugdymo pasiekimai“ – sako Alytaus Likiškėlių progimnazijos etikos mokytoja D.Čepanonienė, prieš 10 metų pradėjusi dėstyti SEU.
Patyčios mokykloje – itin aktuali problema. Vykdomos įvairios programos, pedagogai mokomi, kaip reaguoti, tačiau edukologė sako, kad labiausiai pribloškia pasigėrėjimo savimi kupini mokyklos direktoriaus žodžiai: „Mūsų mokykloje patyčių nėra“. Taip tiesiog nebūna.
Švietimo įstatymo pataisos įpareigoja bendrojo lavinimo įstaigas į savo programas integruoti socialinį ir emocinį ugdymą. Socialiniai emociniai įgūdžiai, tokie, kaip gebėjimas vadovauti žmonėms, emocinis intelektas, gebėjimas priimti sprendimus ir kiti pasaulyje pripažįstami kaip svarbiausi gebėjimai, kurie bus reikalingi ateities darbo rinkoje.
Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos atstovės teigimu, tinkamose rankose SEU yra unikalus instrumentas, telkiantis mokyklos bendruomenę, suteikiantis galimybę ugdyti vaikų atsakomybės jausmą, geranoriškumą, patikimumą bei lavinti kritinį mąstymą.
Ugdymo specialistai pastebi, kad geri socialiniai, emociniai įgūdžiai praverčia įvairiose kasdieninėse situacijose, teigiamai veikia vaiko savijautą ir skatina pasitikėjimą savimi. Ką svarbu žinoti tėvams?
Mokykla yra viena iš institucijų, kuri padeda įveikti kylančius sunkumus, ugdydama vaiko gebėjimą dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis ne tik mokykloje, bet ir bendruomenėje, šeimoje. Kaip socialinis-emocinis ugdymas įgyvendinamas mokyklose?
Valdyti emocijas, tinkamai bendrauti vaikas turi būti mokomas visą laiką, kol yra mokykloje, bet kurios pamokos ar pertraukos metu. Kokius metodus taiko emocinį ugdymą jau kelerius metus taikančios mokyklos?
Tyrimai rodo, kad socialinės ir emocinės kompetencijos augina pasitenkinimo gyvenimu ir savimi jausmą, be to, padeda „suaktyvinti“ kognityvinius gebėjimus. Mokslininkų ataskaitose pabrėžiama ir tai, kad investicijos į socialinių emocinių kompetencijų diegimą duoda užtikrintą ekonominę grąžą: užtenka įvertinti sumažėjančias išlaidas narkotikų vartojimo ir nusikalstamumo prevencijos ar sveikos gyvensenos programoms.
Žinių radijo laidoje ATVIRAS POKALBIS dalyvauja: Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Vaidas Jankauskas, pozityvaus ugdymo instituto įkūrėja, Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidentė Irma Liubertienė, švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Siekiant užtikrinti mokinių sėkmę mokykloje ir gyvenime bei puoselėti darnius, atsakingus tarpusavio santykius tiek atskirose bendruomenėse, tiek visuomenėje, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas socialiniam ir emociniam ugdymui (SEU).
Kai mokyklas lankė dabartinių suaugusiųjų karta, apie socialinį-emocinį ugdymą dar niekas nekalbėjo. Ir neretai nurašydavo klasės išdykėlį („Nieko iš jo nebus“), nesigilindami į tokio elgesio priežastis. Netrukus toks ugdymas taps privalomas visose šalies mokyklose. Kodėl? Kodėl tokių įgūdžių prireikė būtent dabar ir ar jie nėra natūraliai įgyjami augant ir bendraujant?