Kaip „neprarasti sveiko proto“, nepasiduoti emocijoms, adekvačiai elgtis/spręsti naujose, painiose situacijose, be vieno, aiškaus, teisingo atsakymo?
Ikimokyklinio amžiaus vaikus ir namuose galima pratinti prie vandens, pradėti mokyti plaukti ir vonioje. Taip dar įdomiau, įsitikinusi LVJC plaukimo trenerė Lina Miežienė, rekomenduojanti tėveliams, kurie dėl Covid-19 pristabdė savo vaikų baseino treniruotes, kartas nuo karto vonioje atlikti keletą pratimų. Ši trumpa ir smagi treniruotė neleis vaikui pamiršti svarbių plaukimo įgūdžių.
Įsisiautėjus pandemijai, tarp keturių sienų prabėga didelė dalis šeimos laisvalaikio. Ką daryti, kad šis laikas neprailgtų? Kaip neprarasti pozityvumo, noro veikti, puoselėti gerus santykius tarp šeimos narių? Jei šiuos nepatogumus priimsime kaip naują iššūkį, namų virtuvė gali tapti puikiausia pramogų vieta.
Sėkmingai nuotoliniu būdu vaikus šokio mokinantis Dainius Žebrauskas-Skruzdėliukas sutiko pasidalinti savo atradimais ir įžvalgomis.
Pamokoms ir būreliams persikėlus į internetą, kyla daug su asmeninės informacijos saugumu nuotoliniame ugdyme susijusių klausimų. Apie tai, kur ugdytojai dažniausiai „kliūna“ ir į ką svarbu atkreipti dėmesį, pasakoja švietimo įstaigas konsultuojantis teisininkas ir duomenų apsaugos specialistas Andrius Mocartas.
Gyvo santykio ugdymo procese niekas nepakeis, tačiau, kaip pastebi vaikų psichologas, psichiatras, socialinio emocinio ugdymo ekspertas Linas Slušnys, ir nuotolinį mokymą(si) galima organizuoti gerai, nors ir kitaip. Į ką visų pirma reikia atkreipti dėmesį? –psichikos sveikatos specialistas pasidalina keletu patarimų.
Įsisąmoninimo pratimai psichologinio atsparumo stiprinimui, kuriuos galime naudoti „čia ir dabar“
Kaip pastebi skaitmeninės komunikacijos ekspertas Tomas Nemura, perteklinis turinio vartojimas turi savų pasekmių – iš jo kyla blaškymasis, nesugebėjimas susikaupti bei koncentruoti dėmesio. Atlikti kiekvieną, kad ir nesudėtingą užduotį, trunka perpus ilgiau, o padirbėti rimčiau, susikaupus ilgesnį laiką tampa misija neįmanoma.
COVID-19 pandemijos metu gelbėjimosi ratu mokykloms tapęs nuotolinis ugdymas užmarštin keliauti, atrodo, neketina. Tėveliai, vaikai, mokytojai pradžioje įžiūrėję vien nepatogumus, šiandien jau diskutuoja apie žymiai platesnes jo panaudojimo galimybes. Kokias svarbiausias nuotolinio ugdymo pamokas atradome? Kaip jis galėtų praturtinti mokymo(si) procesą? Kuriose ityse jis būtų naudingas?
Iš visų vaiko pasirinkimų bent jau vienas turėtų būti judrus. Prasidėjus
karantinui daugelio gyvenimas tapo dar sėslesnis. Tam puikiai tinka šokis ir
gimnastika, susiejančios sportą ir menus, formuojančios taisyklingą laikyseną,
koordinaciją, stiprinančios visas raumenų grupes. Taip pat įvairios sportinės
veiklos, baseinas, stalo tenisas, komandiniai žaidimai. Judriosios veiklos
sutvirtina ne tik raumenis, tačiau ir būdą, ir ryžtą, reikalingą tikslų
siekimui.
Jei vaikas emociškai jautresnis, specialistų teigimu jam labiau tiks meninės
raiškos būreliai, kuriuose daugiau galimybių kūrybiškai atsiskleisti,
atsipalaiduoti – pavyzdžiui, tapybos, fotografijos, dramos, muzikos ir pan.
Meninės improvizacijos, beje, puikiai pakeičia žodžius, reikšiant emocijas,
troškimus, baimes. Ir šis raiškos būdas vaikams labai patinka.
Teatro būreliuose puikiai jaučiasi savo viduje netveriantys, viešumą
mėgstantys vaikai. Tačiau ši veikla puikiai tiks ir tiems, kam reikia
tobulinti viešojo kalbėjimo įgūdžius ar nugalėti scenos baimę.
Labai svarbu padėti vaikui pasirinkti būrelį, bet nepasirinkti už ją ar jį.
Tai ypač pabrėžia Lietuvos vaikų ir jaunimo centro ugdymo specialistai. Jei
vaikui, svajojančiam apie spalvas, molbertą ir teptukus, liepsite lankyti
baseiną (net jei tai ir labai sveika), vargu ar ji(s) jausis laiminga(s). Už
vaiką sprendimus priimti ir jų gyvenimą nugyventi besistengiantys tėveliai –
nemenkas iššūkis LVJC būrelių vadovams. Tačiau jie turi savų būdų, kaip su
mamų visažiniškumu kovoti.
Pastebėjusi smurtą prieš vaiko nuomonę ir valią, LVJC skanios studijos
„Jaunasis kulinaras“ vadovė Žydrūnė drąsina vaikus atvirai kalbėtis su savo
tėvais apie savo norus ir poreikius. Jei vaikui labai nedrąsu, ar tėvai jų
negirdi – iniciatyvą perima ir tarpininkės vaidmens imasi pati Žydrūnė.
„Tėvai, linkėdami tik gero, atima vaiko apsisprendimo laisvę ir pergalės
džiaugsmą, menkina jo savivertę, smalsumą, savarankiškumą. Jei vaikas tikrai
pats nežino, kokio būrelio norėtų, nuraminkite jį, kad nežinoti – tai visiškai
visiškai normalu, – pataria Žydrūnė. – Svarbu padėti vaikui atpažinti savo
poreikius ir išbandyti kelias veiklas, bet nemesti veiklos po karto, jeigu
nepatiko kaimynas“.
Komentarai ()