Artėjančios šventės daugeliui iššaukia pozityvius jausmus, norą lepinti save, savo artimuosius, o ką jau kalbėti apie vaikus. Neretai noras būti dosniam virsta nuolaidų medžiojimu, vaikų ašaromis, ožiukais, nuovargiu ir stresu. Ką daryti, kad žiemos šventės neapkarstų?
Vaikai kaip ir suaugusieji gali konfliktuoti patys su savimi, tarpusavyje, su aplinkiniais (pažįstamais ar nepažįstamais žmonėmis). Neretai tėvai, susidūrę su vaikų konfliktais nežino, kaip padėti vaikui juos suvaldyti, todėl LVJC pataria, kaip išmokyti vaikus spręsti konfliktus.
Su kokiais globaliais iššūkiais susidurs, kokias problemas spręs užaugę šiandienos moksleiviai?
Nauji rudens vėjai atneša stabilumą vaikus auginančioms šeimoms. Pagaliau po vasaros linksmybių ir poilsio sugrįžtama į ritmą, aiškią vaiko dienotvarkę. Norint sudėlioti ateinančių mokslo metų vaiko dienos planą, kaip ir kasmet, iškyla klausimas – o ką vaikas veiks po pamokų?
Vasaros atostogoms persiritus į antrą pusę vaikams po truputį reikia pradėti jaukintis mintį, kad atostogos vieną dieną baigsis ir reikės sugrįžti į mokyklinį suolą. Kaip ir kada su vaiku reikia pradėti kalbėtis apie ateinančius mokslo metus, kad jis išgyventų kuo mažiau nerimo?
Atostogos – poilsio metas, tačiau tai nereiškia, kad Jūsų vaikai per jas gali daryti tik tai, ką nori. Savaime suprantama, kad moksleiviai vasaros metu ilsisi nuo protinės veiklos, bet ar turėtume juos atleisti ir nuo pareigų namuose?
Klausimas „ką veikti?“ dažnai vasaros atostogų metu išgirstamas iš mokyklinio amžiaus vaikų. Nereikėtų stebėtis, juk nuobodulys yra pats didžiausias vaikų priešas. Suaugusieji turi padėti vaikui susiplanuoti laisvą laiką, nepamiršdami jo „atidėti“ ir paprastam padykinėjimui.
Pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse vis atsakingiau žiūrima į šeimos kūrimą. Moterys planuoja karjerą ir nereta motinystę palieka vėlesniam laikotarpiui. Galiausiai tapusios mamomis jos pasineria į ją stačia galva, dėl to neretai vaikai išgyvena hiperglobą. Ką daryti, kad atsiskyrimas nebūtų sudėtingas?
Žinia apie dviem savaitėmis prailgintus mokslo metus sukėlė nepasitenkinimo bangą moksleivių tarpe, panašu, kad tapo iššūkiu mokytojams ir tėvams. Kas naujo gali gimti iš tokių iniciatyvų? Ką gali duoti neformalus požiūris į ugdymą?
Abitūros egzaminai – pirmas rimtas išbandymas, savotiškas gyvenimo virsmas. Tad natūralu, kad vaikus jie jaudina bei neramina, nes turi lemiamos įtakos tolesniam gyvenimui – „įstosiu ar neįstosiu”, „kas bus, jei neišlaikysiu”. Pakankamai nežinios ir streso, o jei dar tėvai ir aplinka spaudžia – „privalai”, „nesusimauk”, „turi įstoti”… įtampa tik dar labiau auga. Kaip ją valdyti?
Komentarai ()